Trečiadienį Bolivija ir Kolumbija dėl nesutarimų, susijusių su La Pasą ir kitus miestus paralyžiavusiomis antivyriausybinėmis demonstracijomis, išsiuntė viena kitos ambasadorius.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį žurnalistams sakė, kad kalbėsis su Taivano prezidentu Lai Ching-te.

Dėl drono grėsmės trečiadienį paskelbus oro atakos pavojų, šią situaciją ketvirtadienį aptars Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK).

Valdovų rūmuose Vilniuje ketvirtadienį prasideda šešioliktoji tarptautinė Andrejaus Sacharovo konferencija „Augantis autoritarizmas“ (ang. „Authoritarianism on the Rise“).

Savaitės pabaiga bus gan pastovi – su šiluma ir trumpu lietumi, LRT RADIJUI sako Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos sinoptikas Janas Voitkevičius.

Ukrainiečiams nuolat atakuojant Rusijos didžiuosius miestus, Maskvos atstovas Jungtinėse Tautose pagrasino atakuoti Latviją, neva ši iš savo šalies teritorijos leidžia ukrainiečiams skraidinti dronus į Rusiją. Už saugumą atsakingi politikai svarsto, kad nuo ukrainietiškų dronų itin skaudžiai pastaruoju metu kenčiantys rusai jaučiasi beviltiškai, todėl bando pasiteisinti atakomis iš NATO ir sukelti mūsų šalyse provokacijas. Plačiau apie tai – TV3 žiniose.

Lietuvoje pirmą kartą paskelbus oro pavojų dėl dronų, LRT.lt kalbinti ekspertai sako, kad tokių atvejų gali būti vis daugiau. „Galime save vadinti pafrontės valstybe. Šiek tiek pritemptai, bet dėl budrumo turime save laikyti valstybe, kuri yra netoli kovos veiksmų“, – sako atsargos pulkininkas Romas Žibas.

Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar įpareigoti visus darbdavius teikti duomenis „Sodrai“ ir viešinti vidutinį atlyginimą pagal lytį bei panašių pareigybių algų atotrūkį. Šiomis pataisomis į Darbo kodeksą perkeliama ES Skaidraus darbo užmokesčio direktyva.

Dirbtinis intelektas (DI) skinasi kelią darbo rinkoje ir tai kelia vis daugiau diskusijų visuomenėje. Vieni tai mato kaip galimybę dirbti efektyviau, kiti nerimauja dėl privatumo ir to, kad technologijos ateityje galės pakeisti dalį darbuotojų. Specialistai sako, kad naudojant DI svarbu apsaugoti duomenis, tačiau kartu reikia neperžengti darbuotojų kontrolės ribų.

Europos Sąjunga sureagavo į naujus Maskvos grasinimus Baltijos valstybėms, pareikšdama, kad Kremlius mėgina įbauginti Ukrainos sąjungininkus dėl nesėkmių mūšio lauke, rašoma ES užsienio politikos vadovės Kajos Kallas įraše platformoje „X“. Ji pavadino teiginius, esą Baltijos šalys leidžia Ukrainai naudotis jų oro erdve atakoms, „visiška nesąmone“. Pasak K. Kallas, Maskva puikiai žino, kad šie pareiškimai neatitinka tikrovės.

Trečiadienio rytą Vilniaus apskrityje paskelbtas oro pavojus trumpam sustabdė dalies šalies gyvenimą. Prekybos centrai, parduotuvės, bankai ir verslo centrai skubiai evakavo darbuotojus bei klientus, o gyventojai buvo raginami ieškoti saugių vietų ir sekti oficialią informaciją.

Nors Europos Centrinis Bankas (ECB) šį kartą palūkanų normų nekeitė, ekonomistai ramybės nežada. Rinkose jau praktiškai skaičiuojama, kada sulauksime kito palūkanų normų didinimo. O kartu daugėja klausimų, ar euro zonos ekonomika apskritai pajėgs tai atlaikyti. Kritikai vis garsiau kalba, kad palūkanų kėlimas nebesprendžia pagrindinės problemos – infliaciją šiandien kursto ne perteklinis vartojimas, o brangstanti energetika ir pasiūlos trūkumas.

Gazas dugnas“ laidos kūrėjai, žiūrovus prie ekranų kviečiantys kiekvieną sekmadienį 10.30 val. per TV6, šįkart leidosi į naują avantiūrą. Naujausias laidos kūrėjų projektas puikiai iliustruoja dėvėtų transporto priemonių rinkos paradoksą – kartais viliojančiai maža kaina reiškia ne sutaupytus pinigus, o visiškai suniokotą kėbulą, kurį tenka gaivinti nuo nulio. Daugiau naujienų iš spalvingo automobilių pasaulio – specialioje „Automobilių kultūra“ rubrikoje.

Trečiadienio rytą Lietuvos kariuomenė pranešė apie netoli šalies sienos galimai pastebėtą droną. Buvo aktyvuota NATO oro policijos misija, paskelbtas oro pavojus, laikinai uždaryta oro erdvė virš Vilniaus oro uosto. 

Prezidento Gitano Nausėdos teigimu, trečiadienio įvykis, kai Vilniaus apskrityje buvo paskelbtas raudonas oro pavojaus signalas, o gyventojams teko ieškoti priedangų, atskleidė taisytinas valstybės institucijų ir viešųjų įstaigų pasiruošimo tokiems atvejams spragas. „Tai, ką patyrėme šiandien, yra labai gera pamoka. Privalome ją labai gerai išmokti“, – LRT TELEVIZIJAI sakė prezidentas. Jis taip pat ragina gyventojus rimtai ir atsakingai reaguoti į pranešimus apie oro pavojų. 

Švedija savo karinį laivyną papildys keturiomis naujos kartos fregatomis, kurias už beveik keturis milijardus eurų ketina įsigyti iš Prancūzijos. Tai vienas didžiausių šalies istorijoje gynybos pirkimų, kuriuo Stokholmas tikisi sustiprinti saugumą Baltijos jūros regione. Karo laivai, kurių pirmąjį Švedijai ketinama pristatyti po ketverių metų, skirti tiek operacijoms jūroje, tiek oro erdvės gynybai – jų svarbą tik išryškino pastarojo meto Rusijos provokacijos.

JAV respublikonų senatorius Johnas Kennedy trečiadienį pareiškė, kad Senate nepakanka paramos skirti 1 mlrd. dolerių planuojamai Baltųjų rūmų pokylių salei ir susijusioms saugumo priemonėms, todėl šis pasiūlymas nebus įtrauktas į 72 mlrd. dolerių vertės imigracijos kontrolės įstatymo projektą, skelbia naujienų agentūra „Reuters“.

Į Siera Leonę trečiadienį atskrido lėktuvas su devyniais iš JAV deportuotais Vakarų Afrikos šalių piliečiais. Tai dalis naujo Vašingtono susitarimo su Afrikos valstybėmis, kuriuo siekiama paspartinti migrantų išsiuntimą, skelbia naujienų agentūra „Reuters“.

Vis mažiau tibetiečių ryžtasi bėgti iš Kinijos kontroliuojamo Tibeto, nes tai tampa vis sudėtingiau ir pavojingiau. Ekspertai perspėja, kad mažėjantis tremtinių skaičius gali apsunkinti Tibeto kultūros ir tapatybės išsaugojimą, skelbia „Deustche Welle“.

Kinijoje viešinčiam Vladimirui Putinui nepavyko pasiekti reikšmingo proveržio dėl naujo milijardinės vertės dujotiekio „Sibiro galia 2“. Maskvos teigimu, abi pusės pasiekė susitarimą, įskaitant dujotiekio maršrutą ir jo statybos būdą, bet aiškaus statybų tvarkaraščio nėra, o derybos tęsis. Tačiau Kremlius skelbia apie precedento neturinčius santykius tarp šalių, kuriuose, ekspertų teigimu, Kinijos vaidmuo vis didesnis.

Trečiadienio popietę Kopenhagos apylinkes supurtė 3,9 balo žemės drebėjimas, pranešė Europos ir Viduržemio jūros regiono seismologijos centro (EMSC) svetainė. Pranešta, kad žemės drebėjimo epicentras buvo už 28 kilometrų į pietus nuo Danijos sostinės. Naujienų agentūra „Ritzau“ pranešė, kad Kopenhagos policija gavo daugybę dėl požeminių smūgių sunerimusių žmonių skambučių. Pasak Švedijos laikraščio „Sydsvenskan“, žemės drebėjimas buvo juntamas pietiniame Švedijos mieste Malmėje.

Svajonių atostogos Maldyvuose su mirtina atomazga. Tyrinėdami povandeninius urvus, žuvo penki italų narai, o vėliau ir jų kūnų ieškoti leidęsis maldyvietis. Kol kas daugiau klausimų nei atsakymų, dėl ko įvyko ši baisi nelaimė. Tačiau jau aišku viena – narai buvo nunėrę kone dvigubai giliau nei leidžiama. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Maldyvų rojus, virto baisiausia tragedija penkiems italų narams.

Rusija svarsto išpuolių prieš Ukrainą scenarijus Černihivo–Kyjivo kryptimi iš Baltarusijos ir Briansko srities, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Valstybės vadovas kalbėjo apie Aukščiausiojo vado štabo susitikimo su kariuomene, žvalgybos tarnybomis, Ukrainos saugumo tarnyba ir Užsienio reikalų ministerija rezultatus. Susitikime buvo aptarta padėtis Baltarusijos–Briansko srities kryptimi, rašo „RBC-Ukraine“. „Žinoma, mes jau dirbame stiprindami savo gynybą šia kryptimi.

JAV buvusiam Kubos prezidentui Raúl Castro pateikė kaltinimus dėl žmogžudystės. Tai laikoma dar vienu Vašingtono spaudimo komunistinei Kubos valdžiai eskalavimo žingsniu, skelbia naujienų agentūra „Reuters“.

Nepagrįsti Rusijos kaltinimai apie neva Ukrainos planuojamą dronų ataką iš Latvijos teritorijos ir pareiškimai apie didėjančią Rusijos ir NATO konfrontacijos grėsmę – intensyvėjančios informacinės operacijos dalis. Pasak ekspertų, Kremlius taip bando įtikinti Vakarus priversti Ukrainą nutraukti dronų atakas prieš taikinius Rusijos gilumoje. Visgi neatmetama, kad Rusija ruošiasi surengti rimtesnį išpuolį prieš politinės krizės ištiktą Latviją.

Trečiadienio popietę Kopenhagos apylinkes supurtė 3,9 balo žemės drebėjimas, pranešė Europos ir Viduržemio jūros regiono seismologijos centro (EMSC) svetainė. 

Dėl Ukrainos smūgių į Rusijos naftos ir dujų infrastruktūrą sumažėjo naftos produktų eksportas, o tai smarkiai paveikė Rusijos biudžeto pajamas. Tai duodamas interviu agentūrai „Ukrinform“ pareiškė Energetikos politikos tyrimų fondo perdirbimo, transporto degalų, gamtinių dujų ir elektros projektų direktorius Maxas Pyziuras. Jis akcentavo, kad per Ukrainos atakas buvo padaryta didelė žala Rusijos perdirbimo ir naftos eksporto sektoriui.

Trečiadienį Lietuvoje dėl į šalį įskridusio drono paskelbus oro pavojų, prezidentas Gitanas Nausėda dėkoja NATO už išreikštą palaikymą.

Daugeliui įspėjimus apie galimą drono ataką gavusių vilniečių tai buvo pirmasis gyvenime pavojaus signalas, kai reikėjo ne tik perskaityti pranešimą telefone, bet ir spręsti, kur bėgti ir kur pasislėpti. Vilniaus gyventoja Olga pasakoja, kad, nusileidusi į kaimyninio namo rūsį, išgirdo: „O ko jūs čia atėjote? Eikit į savo rūsį.“ 

Lenkijos vyriausybės vadovas Donaldas Tuskas pareiškė, kad incidentai su dronais Baltijos šalyse yra eskalacija, apie kurią jis perspėjo dar prieš daugelį mėnesių. Apie tai jis kalbėjo trečiadienį per spaudos konferenciją su Vengrijos premjeru; jį cituoja „Polsat News“. Be kita ko, spaudos konferencijoje buvo aptartas trečiadienį Lietuvoje įvykęs incidentas. Ryte ten dėl dronų grėsmės buvo paskelbtas oro pavojus: gyventojų paprašyta slėptis, o sostinės oro uosto eismas buvo sustabdytas.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius trečiadienį pareiškė, kad Berlynas dar negavo jokių įpareigojančių planų iš JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos dėl amerikiečių karių išvedimo iš Vokietijos. „Vis dar nėra tikrai patikimo patvirtinimo“, – po parlamento gynybos komiteto posėdžio sakė ministras. Jis nurodė, kad Vokietija girdėjo, jog Europoje dislokuotų JAV brigadų skaičius gali būti sumažintas viena formuote.

Pagal ES solidarumo mechanizmą Lietuva ketina priimti 58 migrantus, esančius Kipre, bei sumokėti 1,4 mln. eurų įmoką, BNS sako vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) taryba nepatvirtino Genocido centro praėjusių metų veiklos ataskaitos.

Parlamentinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas Seimui siūlo dar kartą patvirtinti jau priimtas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo pataisas, sukuriančias galimybę į Lietuvą įplaukti laivams su branduoliniu ginklu.

Nors Vilnius kasmet plečiasi, kartu su naujais daugiabučiais auga ir sena problema – spūstys. Ekspertai sako, kad vien naujų darželių ar mokyklų statyba situacijos neišspręs, nes miestas šiandien susiduria ne tik su infrastruktūros, bet ir su pačių gyventojų įpročių problema. Net ir brangstant degalams lietuviai vis dar renkasi automobilius, o augantys gyvenamieji rajonai kuria vis didesnį spaudimą pagrindinėms miesto arterijoms.