Jeigu šalyje veikia sistema, padedanti kurčneregiams, tai šalis yra pažangi, sako tiflopedagogė Dalia Taurienė. Ar pažangi šiuo klausimu Lietuva? Deja, bet per 30 metų į priekį beveik nepasistūmėjome. „Niekada negalvojau, kad nepavyks mums pamatyti savo žmonių ir jiems padėti“, – liūdną situaciją apibūdino ji. Regos ir klausos negalią turinčio beveik trimečio Tado mama dalijasi, kad trūksta aiškumo, o kartais specialistai dirbti su sunkią negalią turinčiu vaiku atsisako, nuomonę pakeičia tik tėvams parašius skundą.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentai su Europos Komisijos vadove Vilniuje antradienį aptars padažnėjusius dronų incidentus.

Ekonomistai dažnai primena, kad lietuvių atlyginimai auga itin sparčiai. Vien per pastaruosius 5 metus vidutinis darbo užmokestis išaugo nuo 1381 euro iki 2527 eurų neatskaičius mokesčių, skaičiuoja Valstybės duomenų agentūra. Tačiau daugeliui žmonių kur kas svarbiau, kokia suma lieka pragyvenimui, būtiniausioms ir papildomoms išlaidoms po visų atskaitymų. Per pastaruosius metus atlygis „Į rankas“ pakilo nuo 879 eurų iki 1540 eurų.

Vasara jau ant nosies, o Palanga vis dar intensyviai ieško sezoninių darbuotojų. Norėdami juos prisivilioti, verslininkai siūlo nemokamą apgyvendinimą, dviračius ir net nemokamus masažus. Tačiau kvalifikuotų darbuotojų, ypač virėjų, labai trūksta. Jiems siūlomi atlyginimai siekia net 4 tūkst. eurų „į rankas“. Tunisietis Jamaika jau septintą vasarą iš Afrikos atvyksta į Lietuvos pajūrį ir visą šiltąjį sezoną dirba padavėju Palangos centro ir Kunigiškių restoranuose. „Klientai – tiesiog pasaka.

Registrų centrui tapo žinoma, kad tretieji asmenys galėjo gauti Nekilnojamojo turto registro (NTR) išrašus neteisėtai prisijungus per kitos institucijos administruojamus prisijungimus. Registrų centras taip pat jau leidžia pamatyti, ar jūsų duomenys buvo pavogti. Registrų centras teikia NTR duomenis kitiems duomenų gavėjams pagal duomenų teikimo sutartis.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad kyla iššūkis NATO lygmeniu surinkti pakankamai finansų Ukrainos saugumo reikmėms. Vis dėlto jis pabrėžia, kad iki NATO viršūnių susitikimo Ankaroje reikalinga rasti sutarimą dėl kasmet skiriamos 0,25 proc. BVP dalies Ukrainai.

Rusija pareiškė, kad ketina apskųsti Jungtinių Tautų Tarptautiniam Teisingumo Teismui Baltijos šalis dėl neva etninių rusų teisių pažeidimų. Šis pranešimas pasirodė po Rusijos kaltinimų Baltijos šalims, ypač Latvijai, kad jos leidžia ukrainiečiams naudoti jų oro erdvę dronams į Rusiją. Lietuvos užsienio reikalų ministras Kremliaus kaltinimus vadina nesąmonėmis, tuo metu ekspertai mano, kad pastarieji kaltinimai nukreipti prieš Latviją, kurioje spalį rengiami rinkimai. 

Rusija ir toliau vykdo masines atakas prieš Ukrainą, taikydamasi į civilinę infrastruktūrą ir žudydama taikius gyventojus. Be to, neseniai Rusijos užsienio reikalų ministerijoje buvo išsakyti grasinimai dėl naujų smūgių Kyjivui. Kaip rašo „Bild“, Kremlius neatsisako savo planų užimti visą Donbasą, nepaisant to, kad Ukraina ir toliau priešinasi Rusijos pajėgoms. Tikėtina, kad Rusija jau yra parengusi karinių veiksmų planą 2026 metų vasarai, o smūgiai Kyjivui gali būti tik jo pradžia.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas per pokalbį telefonu su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio pagrasino naujais smūgiais Kyjivui ir paragino evakuoti diplomatus, teigiama Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime. Rusijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad Sergejus Lavrovas telefonu kalbėjosi su Marco Rubio Rusijos vadovo Vladimiro Putino nurodymu.

„NATO nėra ir nebuvo pakankamai pasirengusi šitam naujajam karui, kuris susijęs su dirbtiniu intelektu, dronais ir robotais“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Savaitė“ sako Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis. Jo teigimu, apie tai kalbama jau daugiau kaip metus: „Įvairiose ukrainiečių pratybose kaip tik kariai yra parodę, jų batalionai yra parodę, kad jie kur kas pranašesni nei NATO junginiai“.

Lietuvos kariuomenės vadas gen. Raimundas Vaikšnoras LRT TELEVIZIJOS laidoje „LRT forumas“ sakė, kad praėjusią savaitę dalyje Lietuvos skelbiant oro pavojų sistema suveikė gerai, tačiau oro gynybą reikia stiprinti. Vis dėlto, pabrėžė jis, būtina išlaikyti balansą, investuoti reikia ne tik į oro, bet ir kitus gynybos pajėgumus, nes grėsmės nuolat kinta. „Kai kurie procesai nėra tokie greiti, kaip mes norėtume, ir su tuo reikia kol kas susitaikyti“, – kalbėjo jis. 

Kyjivas atsigauna po vienos masiškiausių Rusijos atakų, kurios metu maskoliai panaudojo branduolinį užtaisą galinčią nešti raketą „Orešnik“. Sprogimai griaudėjo visuose, be išimties, sostinės rajonuose, dešimtys žmonių gydomi ligoninėse, tarp jų – ir du vaikai. O iškart po šio Vladimiro Putino teroro Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmą kartą nuo pat karo pradžios paskambino Aleksandrui Lukašenkai.

Vaizdo įraše užfiksuota neįtikėtinai pavojinga, bet laimingai pasibaigusi istorija iš Austrijos Alpių. Ten saulėtą popietę į dangumi sklendžiantį parasparnį įskriejo nedidelis lėktuvas. Parasparnio lakūnė kaip akmuo krito žemyn, tačiau sugebėjo laiku išskleisti atsarginį parašiutą. 44-erių parasparnio skraidytoja užkabino lėktuvą „Cessna 172 F182Q“ tiesiai virš Pinzgauerio Hütte, Piesendorfe. Pramoga per akimirką virto košmaru.

Padėtis fronto linijoje pasižymi Ukrainos pozicijų stiprėjimu dėl bepiločių orlaivių, technologinių sprendimų ir aktyvios gynybos naudojimo, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Pasak Ukrainos prezidento, Ukrainos pozicijos palei fronto liniją dabar atrodo stabilesnės. Jis pažymėjo, kad tai tapo įmanoma dėl kelių veiksnių derinio: Ukrainos karių drąsos, aktyvaus bepiločių sistemų naudojimo, technologinių sprendimų ir tolimojo nuotolio smūgių priešo logistikai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pasirašė įstatymą, kuris jam iš esmės suteikia teisę įsiveržti į kitas valstybes prisidengiant „Rusijos piliečių apsauga“ užsienyje, rašo ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.

Suomijos ministras pirmininkas Petteri Orpo pirmadienį sušaukė susitikimą, kuriame bus aptariama, kaip reaguoti į stiprėjantį užsienio dronų aktyvumą, baiminantis bepiločių įsiskverbimo į šalies oro erdvę.

Švedija pasiekė savo tikslą tapti nerūkančia šalimi, mat kasdien cigaretes rūko mažiau nei penki procentai gyventojų, nors ketvirtadalis gyventojų vis dar kasdien vartoja tam tikros formos nikotiną, pavyzdžiui, elektronines cigaretes ir snusą, rodo pirmadienį paskelbta ataskaita.

Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo siūlymas suteikti Ukrainai ypatingą asocijuotą narystę susilaukė didelio atgarsio. Ypač daug dėmesio skirta tokios narystės suponuojamai saugumo garantijai: ar ES rizikuotų įsitraukti į Rusijos ir Ukrainos karą?

Šiemet pabrangus degalams, už juos mokesčių akcizų į biudžetą vairuotojai jau sumokėjo 50 mln. eurų daugiau nei prieš metus. Tačiau jau po trijų savaičių dyzelinas gali pabrangti dar labiau, mat nustos galioti laikinas mokesčių sumažinimas – 6 ct už litrą pristabdęs dyzelino brangimą. Ministras nesiūlo mokesčių sumažinimo tęsti, nes tikisi, kad atpigs nafta. Panevėžio degalinėje gyventojai už dyzeliną moka daugiau nei po du eurus už litrą.

Precedento neturintis skandalas Registrų centre – programišiai, pasinaudodami Migracijos departamento darbuotojo paskyra, pavogė daugiau nei 600 tūkst. nekilnojamojo turto registro duomenų. Generalinė prokuratūra apie pradėtą tyrimą paskelbė penktadienį, tačiau TV3 žiniomis, apie duomenų vagystę valdininkai žinojo prieš pusantro mėnesio, bet tylėjo. Po skandalo dar 05–25 rytą Registrų centro vadovas Adrijus Jusas pateikė atsistatydinimo pareiškimą.

Siekiant įgyvendinti klimato tikslus, Europoje siūloma kurti beprecedentį elektromobilių socialinės nuomos modelį. Jis leistų mažesnes pajamas gaunančioms šeimoms persėsti į naujus, netaršius automobilius. Tokią idėją siūlo Europos Parlamento Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso (S&D) frakcija, kuriai priklauso ir europarlamentaras Vytenis Povilas Andriukaitis.

Maskva rengiasi paduoti Baltijos valstybes į Tarptautinį Teisingumo Teismą (TTT), nes derybos su jomis neva buvo bevaisės ir šios šalys atsisako nutraukti tariamus rusų teisių pažeidimus, pirmadienį pranešė vokiečių transliuotojas „Deutsche Welle“, remdamasis rusų laikraščiu „Izvestija“. Pasak Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovo, Baltijos valstybės, ypač Latvija, nuo 2022 metų vasarį Rusijos pradėtos invazijos į Ukrainą smarkiai padidino spaudimą ten gyvenantiems rusams ir šiose šalys...

Teisėsaugai pradėjus tyrimą dėl nutekintų šimtų tūkstančių Registrų centro duomenų, ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas pranešė, kad jo sprendimu ligšiolinis Registrų centro vadovas Adrijus Jusas traukiasi iš šios įstaigos vadovo posto. Ar toks žingsnis šalina problemos šaknis? Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su ministru E. Grikšu.

Į Kyjivą atvykusi ir naujausioje Rusijos atakų vietoje apsilankiusi Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja pareiškė, kad Aliaksandro Lukašenkos režimas yra tiesioginis šios agresijos bendrininkas. Ji kartu tinkle „X“ paskelbė sugriovimų Ukrainos sostinėje nuotraukas. „Šiandien savo akimis pamačiau vakarykštės rusų atakos Kyjve padarinius“, – rašė S. Cichanouskaja.

JAV pareigūnai prašo Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos panaikinti sankcijas Baltarusijos kalio trąšoms, kad būtų leistas šio produkto tranzitas per jų teritorijas, pirmadienį paskelbė „Laisvosios Europos radijas/Laisvės radijas“ (RFE/RL). Nedatuotame, nepasirašytame vieno puslapio dokumente, atsiųstame trims su Baltarusija besiribojančioms šalims, kurį gavo RFE/RL, remiamasi kovo mėnesį priimtu JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos sprendimu panaikinti sankcijas valstybinei trąšų gigantei ...

Laikinas JAV naftos sankcijų Rusijai sušvelninimas suteikė Kremliui galimybę „normalizuoti“ naftos pardavimą pasaulinėje rinkoje ir padidinti pajamas iš energijos išteklių eksporto. Kaip praneša „Ukrinform“, apie tai interviu „UA TV English“ sakė amerikiečių teisininkas, užsienio politikos ekspertas ir buvęs JAV Valstybės departamento pareigūnas Davidas Tafuri. Jo teigimu, net trumpalaikės išimtys sukuria Rusijos naftos „normalizavimo“ pasaulinėje rinkoje efektą.

Praėjusią savaitę, kai dalyje Lietuvos buvo paskelbti perspėjimai apie oro pavojų, Bendrasis pagalbos centras (BPC) fiksavo išaugusį gyventojų aktyvumą. Per savaitę numeriu 112 sulaukta daugiau nei 38 tūkst. skambučių – tai daugiau nei savaitę prieš tai, kai šalyje užregistruota apie 34 tūkst. pagalbos numerių skambučių, rašoma BPC pranešime žiniasklaidai.

Medininkų pasienio kontrolės punkte pasieniečiams teko malšinti incidentą, kilusį dėl agresyvaus Baltarusijos piliečio, pirmadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Šalčininkų rajone pasieniečiai nutupdė iš Baltarusijos įskridusią skraidyklę, pirmadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį paragino šalis, kuriose gyventojų daugumą sudaro musulmonai, įskaitant Saudo Arabiją, Katarą ir Pakistaną, normalizuoti santykius su Izraeliu, kad tai būtų taikos susitarimo su Iranu dalis.

JAV pareigūnai pasiūlė Lietuvai, Lenkijai ir Ukrainai panaikinti sankcijas baltarusiškam kaliui, kad būtų leista šį žemės ūkio produktą – vieną pagrindinių Minsko pajamų šaltinių – gabenti per jų teritorijas.

Traukiasi ilgametis banko „Artea“ administracijos vadovas Vytautas Sinius. V. Sinius, einantis ir valdybos pirmininko pareigas, pasitrauks nuo liepos 9-osios. Jį abiejuose postuose nuo liepos 10 dienos laikinai pakeis banko finansų vadovas Tomas Varenbergas, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė bankas.

Gedimino Žiemelio valdomos aviacijos verslo grupės „Avia Solutions Group“ (ASG) antrinei nuomos su įgula oro bendrovei „Avion Express“ vadovaus Vytenis Šuklys. V. Šuklys nuo birželio 1 dienos pakeis Darių Kajoką, įmonei vadovavusį aštuonerius metus, pirmadienį pranešė ASG. Anot pranešimo, V. Šuklys pastaruosius penkerius metus buvo logistikos grupės „Girteka Group“ finansų vadovu. 2017–2020 metais jis taip pat buvo „Avion Express“ finansų ir administracijos vadovas.

Valstybės pajamoms per keturis šių metų mėnesius išaugus 9 proc. ir pasiekus beveik 31 proc. metinio pajamų plano, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad mokesčių surinkimas daugmaž atitinka planą, tačiau iš pirmų keturių mėnesių duomenų išsamių išvadų daryti nesiryžta, rašo portalas „Verslo žinios“. „Bendras surinkimas yra kiek geresnis, lyginant su tuo, kas suplanuota. Bet tikrai dar ganėtinai ankstyva daryti kažkokias toli siekiančias išvadas.

Rusijos pajėgos pirmadienio rytą surengė oro antskrydį Kramatorsko mieste Donecko srityje. Tai tinkle „Facebook“ pranešė srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Hončarenka. Jo duomenimis, į miestą buvo paleistos penkios sklendžiančios bombos. Pirmiausiai smogta gyvenamiesiems kvartalams ir civilinei infrastruktūrai. Vietos prokuratūros duomenimis, žuvo du žmonės – 38-erių moteris ir 69 metų vyras. Dar trys asmenys buvo sužeisti.