Laikinasis finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas su Ukrainos ekonomikos, aplinkos ir žemės ūkio ministru Oleksii Sobolevu pasirašė deklaraciją, kuria siekiama stiprinti abiejų valstybių verslo partnerystes, prisidėsiančias prie Ukrainos rekonstrukcijos ir integracijos į Europos Sąjungą (ES). „Lietuva Ukrainoje pradeda vystyti specialią verslo partnerysčių programą, kuriai bus skiriamas 1 milijonas eurų.

Maras viduramžių pabaigoje, taip pat žinomas kaip Juodoji mirtis, tapo didžiausia demografine ir humanitarine katastrofa Europos istorijoje. Per kelis metus epidemija sunaikino nuo 30 iki 60 % žemyno gyventojų. Net Antrasis pasaulinis karas nė iš tolo neprilygo jai savo žmonių netekčių mastu. Kaip rašo leidinys „Phys.org“, neseniai atliktas italų mokslininkų tyrimas parodė, kad Europos miškai iki šiol savyje neša tiesioginius pandemijos, siautusios Europoje prieš septynis šimtmečius, pėdsakus.

Naratyvų žvalgybos bendrovė „Repsense“ skelbia per mažiau nei parą socialiniame tinkle „Facebook“ užfiksavusi koordinacijos požymių turėjusią informacinę kampaniją prieš faktų tikrintojus, nukreiptą į tuo metu Vilniuje vykusią konferenciją „GlobalFact 2026“.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) įdarbins papildomų žmonių prižiūrėti, kaip naudojamos pagal ES programas skiriamos lėšos gynybai.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHT) teigimu, sekmadienį oro temperatūra Lietuvoje sieks 31–36 laipsnius karščio. Esą yra labai didelė tikimybė išmatuoti naują šios dienos karščio rekordą.

Žurnalistų etikos inspektorius bei Lietuvos radijo ir televizijos komisija galės duoti privalomus nurodymus pašalinti kenksmingą informaciją iš socialinių tinklų ir kitų platformų.

Lenkijoje užfiksuota karščiausia birželio diena nuo matavimų pradžios, tačiau sinoptikai įspėja, kad, Europą svilinant beprecedentei karščio bangai, laukiama dar aukštesnių temperatūrų, rašo portalas „TVP World“.

Lenkijos valdžia mato vis didėjančią Rusijos provokacijų NATO rytiniame sparne riziką, pareiškė šalies žvalgybos vadovas.

Aplinkos ministerijai siūlant leisti aukcionuose parduoti šimtus apleistų, bešeimininkių ar neprižiūrimų, o taip pat valstybės paveldėtų sodų sklypų, parlamentarų nuomonės išsiskiria. Vieni abejoja, ar gerai, kad sodų bendrijose bus statomi gyvenamieji namai ar įsikurs verslas, kiti mano, kad pokyčiai naudingi „desovietizuojant kolektyvinius sodus“. Tarp siūlymų, kaip panaudoti tokius sklypus – skirti juos žmonėms, kurie dar neatgavo nuosavybės per žemės reformą.

Laikinoji teisingumo ministrė Rita Tamašunienė tvirtina, kad dėl teismų informacinės sistemos LITEKO II sutrikimų kylantys nesklandumai turėtų būti išspręsti iki rugsėjo mėnesio. „Pagal Nacionalinės teismų administracijos pateiktus preliminarius duomenis, iki rugsėjo turėtų situacija išsispręsti“, – ketvirtadienį Seime, Vyriausybės valandos metu, sakė R. Tamašunienė.

Lietuvos bankas (LB) prabilo apie investicinio būsto apmokestinimą, argumentuodamas, kad tai galėtų prisidėti prie tvaresnės būsto rinkos ir mažesnių kainų svyravimų.

Europos valstybės ieško būdų, kaip padidinti būsto įperkamumą ir prieinamumą, tačiau čia pat brėžiami griežti reikalavimai statytojams. Jau greitai visi nauji pastatai privalės būti visiškai netaršūs.

Klaipėdos rajone nuo kitų metų kompensacijos už ikimokyklinukų ir priešmokyklinukų ugdymą privačiose ugdymo įstaigose didės iki 300 eurų, pranešė vietos savivaldybė. Klaipėdos rajono savivaldybės teigimu, toks sprendimas priimtas siekiant sumažinti tėvams tenkančią finansinę naštą ir suteikti didesnį pasirinkimą šeimoms, kol jų vaikas laukia vietos savivaldybės ugdymo įstaigoje. „Norime, kad šeimos jaustų kuo mažesnę finansinę naštą.

Vasarą automobilio kondicionierius daugeliui vairuotojų tampa ne komforto priedu, o būtinybe. Įkaitęs salonas gali greitai perkopti 40 laipsnių ribą, todėl tik įsėdus į automobilį norisi tik vieno – kuo greičiau įjungti šaltą orą ir sumažinti temperatūrą. Vis dėlto specialistai įspėja, kad tokie vairuotojų veiksmai yra žalingi ir rizikingi.

Buvęs fronto kareivis ir Kremliaus kritikas Aleksandras Luninas, reikalavęs galimybės susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kad aptartų tikrąją padėtį fronto linijoje, buvo iškviestas į policiją.

Bahreino oro gynybos pajėgos sekmadienį perėmė Irano paleistas raketas ir dronus, pranešė Persijos įlankos karalystės kariuomenė po to, kai JAV sudavė naujus smūgius Islamo Respublikai, o ši ėmėsi atsakomųjų veiksmų. Bahreino kariuomenė pareiškė, kad „perėmė ir sunaikino keletą sviedinių, panaudotų per šias klastingas Irano atakas“, ir pridūrė, kad yra „aukščiausio lygio parengtyje“. Tuo metu Kuveito užsienio reikalų ministerija sekmadienį pasmerkė naują Irano išpuolį prieš šalies teritoriją.

Europos Sąjungos (ES) šalys, esančios bloko rytinėje dalyje, spaudžia Briuselį, kad šis greičiau tvirtintų oro gynybos finansavimo projektus, rašo „Bloomberg“. Šios šalys vis dažniau susiduria su dronų incidentais. 2026-ieji Baltijos šalims tapo precedento neturinčiais metais dėl į jų oro erdvę patekusių dronų.

Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius šeštadienį Belgrade surengtame valdančiosios partijos mitinge, į kurį, nepaisydami kaitros, susirinko tūkstančiai žmonių, paskelbė, jog per „kelias savaites“ atsistatydins. Nuo 2024 metų lapkritį Novi Sado traukinių stotyje įvykusios stogelio griūties, per kurią žuvo 16 žmonių, Serbijoje nuolat vyksta protestai prieš korupciją, o raginimai atlikti skaidrų įvykio tyrimą peraugo į reikalavimus surengti pirmalaikius rinkimus.

Prancūzijoje per rekordinę karščio bangą, kuri jau ne vieną dieną alina didžiąją dalį Vakarų Europos, užregistruota apie 1 000 daugiau mirčių nei buvo prognozuota remiantis ankstesnių mėnesių rodikliais, sekmadienį pranešė Prancūzijos sveikatos pareigūnai. „Nuo birželio 24 dienos užfiksuota apie 1 000 papildomų mirčių (nekonsoliduotais duomenimis), palyginti su ankstesniais mėnesiais užregistruotais mirties atvejais“, – teigiama Prancūzijos visuomenės sveikatos tarnybos pranešime.

Izraelio kariuomenė sekmadienį pranešė, kad išvakarėse pietų Sirijoje likvidavo keletą „ginkluotų teroristų“.

Praėjus trims dienoms po Venesuelą vienas po kito supurčiusių dviejų žemės drebėjimų, nelaimės mastas tampa vis aiškesnis – žuvusiųjų skaičius išaugo iki 1 430, o sužeistųjų yra daugiau nei 3,2 tūkst., šeštadienį pranešė valdžios institucijos.

Buvęs fronto kareivis ir Kremliaus kritikas Aleksandras Luninas, reikalavęs galimybės susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kad aptartų tikrąją padėtį fronto linijoje, buvo iškviestas į policiją. 

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad šiuo metu vykdoma Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operacija Kryme yra „tiksliai apskaičiuota“. Pasak jo, gavus partnerių Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikime pažadėtą pagalbą, Kyjivas galės skubiai sukurti sąlygas, kuriomis Rusija bus priversta pasirinkti taiką. V. Zelenskis vakariname kreipimesi pabrėžė, kad Ukraina labai tikisi teigiamo sąjungininkų sprendimo.

Irano Revoliucinė gvardija sekmadienį pranešė keršydama už JAV atakas Irano teritorijoje sudavusi smūgių Kuveitui ir Bahreinui bei įspėjo, kad bet kokia tolesnė agresija sulauks „triuškinančio atsako“. Islamo respublika ir Jungtinės Valstijos kaltina viena kitą pažeidus trapių paliaubų sąlygas, dėl to tampa sunkiau derėtis dėl karo Artimuosiuose Rytuose užbaigimo.

Pietų Rusijoje per „masinį“ Ukrainos dronų smūgį žuvo vienas žmogus, o dar vienas buvo sužeistas, taip pat kilo gaisras naftos perdirbimo gamykloje, sekmadienį pranešė srities gubernatorius. Krasnodaro srities gubernatorius Veniaminas Kondratjevas teigė, kad dėl krintančių nuolaužų taip pat buvo apgadinti keli namai.

Seimas nesutiko į įstatymą įrašyti, kad bendrojo ugdymo mokyklose be kitų pasirenkamųjų dalykų mokiniai galėtų rinktis ir gestų kalbą.

Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras šeštadienio popietę sumušė savo žmoną, ji pristatyta į ligoninę, sekmadienį pranešė Policijos departamentas.

Vilniuje ir Vilniaus rajone sukčiai iš dviejų asmenų išviliojo 13 300 eurų. 

JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį pareiškė, kad Irano „neliks“, jei Jungtinės Valstijos bus „priverstos“ tęsti karą, ir apkaltino Teheraną paliaubų pažeidimu.

Pasak pareigūnų, birželio 28 d. naktį Rusija vėl surengė intensyvią balistinių raketų ataką prieš Kyjivą, kurios metu buvo apgadinti keli objektai mieste ir sužeisti mažiausiai du žmonės.

Nors prieš kelis mėnesius buvo stebima gerokai paaštrėjusi JAV prezidento Donaldo Trumpo ir jo aplinkos retorika NATO atžvilgiu, Geopolitikos studijų centro vadovo Lino Kojalos teigimu, G7 susitikimas su prancūzų diplomatine choreografija bei sėkmingas Aljanso vadovo Marko Rutte vizitas Vašingtone emocinę kartelę šiek tiek nuleido. Esą tai leidžia tikėtis, kad geriausias rezultatas bus ramiai ir sklandžiai praėjęs NATO viršūnių susitikimas Ankaroje.

Atšilus orams didėja nelaimingų atsitikimų darbe rizika, taip pat reikia atidžiau rūpintis savo sveikata. Todėl šylant orams Valstybinė darbo inspekcija (VDI) atkreipia darbdavių ir darbuotojų dėmesį dėl karščio keliamo pavojaus dirbant. „Karšti orai sukuria naują pavojų darbo vietose – organizmo perkaitimą, todėl darbdaviai privalo įvertinti galimą riziką darbuotojų saugai ir sveikatai, – sako VDI vyriausioji darbo inspektorė R. Zubkevičiūtė.

Dalį Europos apėmus karščio bangai, gyventojams skelbiami priminimai, kokių daiktų karščių metu nereikėtų palikti automobiliuose. Kelių dažnai naudojamų daiktų sąrašą birželio pabaigoje publikavo „Express“. Karštos dienos dažnai reiškia, kad žmonės keliauja prie vandens telkinių, o kai kurie automobilius renkasi ir kasdienėms kelionėms po miestą – vykti automobiliu su įjungtu kondicionieriumi kartais gali būti patogiau nei rinktis kitas transporto priemones.

Ukrainoje – unikali žmonių evakavimo operacija. Kariai civilius iš namų pavojingose zonose gelbėjo pasitelkę robotą. Net dvejus metus šios operacijos laukė paskutiniai, šalia fronto linijos esančio suniokoto kaimo gyventojai. Mat kiekvieną dieną mirtis jiems alsavo į nugarą: visi keliai į gyvenvietę užblokuoti, o virš galvų – ištisą parą zuja dronai. Operacija nebuvo lengva, padėtį sunkino gelbėjamų žmonių būklė: sūnus – sužeistas, o mama paralyžiuota.

Birželio 15–21 dienomis benzino gamyba Rusijoje sumažėjo maždaug 25 proc., palyginti su 2025 metų birželio vidurkiu, pranešė naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi šaltiniais pramonėje. Dar birželio pradžioje Rusijos energetikos ministerija pripažino tiekimo sutrikimus šalies pietiniuose regionuose dėl Ukrainos bepiločių orlaivių atakų prieš kuro ir energetikos komplekso objektus, tačiau vadino tai „laikinais sunkumais“ ir tikino, kad situacija kontroliuojama.