Ukrainos dronai pastarąją savaitę atakuoja Rusijos prekybos gigantės „Wildberries“ sandėlius visoje šalyje. Sudegė milijardų eurų vertės prekės, žlunga tūkstančių rusų, kurių produkcija buvo laikoma tuose sandėliuose, verslai. Vaizdo įrašuose ir komentaruose soc. tinkluose dalis jų skundžiasi „Ukrainos smūgiais civiliams taikiniams“. Kas bent kiek domisi karu Ukrainoje, tam tokie pareiškimai turėtų atrodyti keisti ir nepagrįsti, bent jau moraliniu požiūriu.

Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė vieną valdomą raketą Ch-59/69 ir 127 dronus, kuriais Rusijos pajėgos puolė Ukrainą nuo liepos 24 d. vakaro, tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos oro pajėgos. Nuo liepos 24 d. 18 val.

Rumunija šeštadienį savo oro erdvėje antrą dieną iš eilės numušė droną, pranešė šalies institucijos. Tai taip pat antras drono numušimo atvejis nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios. Su Ukraina besiribojanti NATO narė nuo 2022 metų dažnai patiria dronų įsibrovimus, įskaitant bepiločių sudužimo jos teritorijoje atvejus. Pirmą kartą šalies pajėgos droną numušė penktadienį, maždaug už 114 kilometrų nuo Bukarešto. Kariuomenė šeštadienį 8 val. 34 min.

Rusija praneša apie dronų ataką šeštadienio naktį; Engelse, Saratovo srityje, kilo gaisras, kuris, pasak pranešimų, įsiplieskė karinėje bazėje. Be to, pranešama ir apie naujus dronų smūgius, suduotos šeštadienį ryte.

Pasikeitus Vyriausybei, Lietuva atnaujino derybas su Taivaniečių atstovybe dėl ekonominio bendradarbiavimo veiksmų plano. Šios derybos birželį laikinai buvo sustabdytos socialdemokratams keičiant Ministrų kabineto sudėtį. „Ekonominio bendradarbiavimo su Taivanu stiprinimas atitinka ilgalaikius Lietuvos užsienio politikos tikslus, todėl Lietuvos pusė ir toliau siekia pasirašyti ekonominio bendradarbiavimo su Taivanu veiksmų planą.

Socialiniuose tinkluose kilus žmogaus teisių gynėjų pasipiktinimui dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) nuotraukos, kurioje užfiksuotas pasienietis, tarnybinis šuo ir keturi parklupdyti migrantai, ji buvo ištrinta. VSAT sako, kad toks sprendimas savaime nereiškia pasikeitusio tarnybos požiūrio į situaciją. 

Įsiplieskęs karas Artimuosiuose Rytuose tarp Irano bei JAV ir vėl verčia sunerimti verslus bei gyventojus dėl galimų pasekmių pasaulio ekonomika ir kaip ši situacija pakoreguos galutines parduodamų prekių kainas prekybos vietose. Mat geopolitinių įtampų akivaizdoje viena iš jautriausių sričių išlieka naftos rinka – ji pastebimai brangsta. O tai reiškia, kad skirtingų produktų gamybos kaštai gamintojams vėliau taip pat didėja.

Noras turėti išskirtinį vonios kambarį – dažnas, bet nelengvai įgyvendinamas tikslas. „Statybų gido“ tinklalaidėje apsilankiusi „Artile“ plytelių salono vadovė Jolanta Navarackienė ir visiems puikiai pažįstama Erika Vitulskienė pasidalijo patirtimi, kaip kuria stebuklingą „Erikos kampelį“ ir kodėl įsirengiant namus svarbu rasti savo srities profesionalus. Erika šiuo metu įsirenginėja asmeninę erdvę, kurioje karaliauja Provanso stilius.

Šeštadienį nuo „Maximos“ tinklo parduotuvių atidarymo dėl techninio sutrikimo dalyje parduotuvių apie 600 akcinių prekių galėjo būti taikoma reguliari, o ne akcinė kaina. Kaip pranešė prekybos tinklas, planuojama, kad sutrikimas bus pašalintas iki 12 val. „Atsiprašome už susidariusius nepatogumus. Visiems pirkėjams, kurie dėl šio sutrikimo už prekes sumokėjo daugiau, nei turėjo, kainos skirtumas bus automatiškai grąžintas į AČIŪ kortelę“, – teigiama pranešime.

Gyventojų, teigiančių, kad labiausiai nepasitiki kyšininkavimu įtariamu parlamentaru Sauliumi Skverneliu, per pusmetį padaugėjo bene keturis kartus. 

Penktadienį kreipdamasis į perkeltos Baltųjų rūmų korespondentų vakarienės, vykusios praėjus trims mėnesiams po to, kai pradinį renginį sutrikdė pasikėsinimas nužudyti, dalyvius, JAV prezidentas Donaldas Trumpas kritikavo „melagienų žiniasklaidą“ ir kalbėjo apie draudžiamą trečią kadenciją valstybės vadovo poste.

Neseniai Albanijoje ir visoje Europoje vykę protestai padėjo atkreipti dėmesį į giliai įsišaknijusias šalies problemas. Nepritarimas Jaredo Kushnerio vadovaujamam verslo projektui virto platesnio masto judėjimu, metančiu iššūkį dešimtmečius Albanijoje vyravusiam politikos veikimo būdui. 

„Paskutinę naktį visi dar tikėjome, kad gal bus stebuklas“, – prisimena Žaneta Kaščiukaitienė, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) specialistė, viena iš dviejų lietuvių moterų, dalyvavusių gelbėjimo misijoje po žemės drebėjimo Venesueloje. Kiekvieną akimirką Lietuvos gelbėtojų komanda yra pasirengusi išvykti į stichijų ir nelaimių nusiaubtas pasaulio vietas.

Šeštadienio rytą daug kur Lietuvoje tvyro rūkas, temperatūra siekia 10 laipsnių rytinėje šalies dalyje, 17 laipsnių – vakarinėje. Šeštadienio dieną kai kur galimas trumpas lietus, oras sušils iki 19–24 laipsnių šilumos.

Lietuvai pralaimėjus dar vieną bylą Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) dėl neteisėto kalinimo įtariamame JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) kalėjime, valdančiųjų ir opozicijos nuomonės išsiskiria, ar verta aiškintis tokio sulaikymo centro egzistavimo faktą.

Įtampa Hormuzo sąsiauryje ir tik pusiau užpildytos Europos dujų saugyklos kelia šildymo kainas. Šilumininkai perspėja ruoštis, kad artėjantį šildymo sezoną teks mokėti ketvirtadaliu, o gal ir dar brangiau negu praėjusį. Energetikos ministras jau tariasi su šilumininkais, ką daryti, tačiau PVM lengvatos grąžinti dar neskuba. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Kelių centimetrų sklypo ribos neatitikimas gali tapti rimto kaimynų ginčo priežastimi. Dėl to svarbu laiku ir tinkamai nustatyti kiekvieno savininko teritoriją. Specialistai paaiškino, kas atsako už neatitikimus, kada gali tekti griauti statinį ir kaip problemą išspręsti be teismo. Sklypo ribos ne visada sutampa su dešimtmečius stovinčios tvoros pabaiga ar savininkų naudojama teritorija.

Milijardierius Elonas Muskas pareiškė, kad Rusijos kariuomenės išvedimas iš okupuotų Ukrainos teritorijų yra neįmanomas. Jis mano, kad į šį karo klausimą reikia žiūrėti „pragmatiškai“.

Nauja mokslininkų analizė rodo, kad klimato krizės sukeliamas ekstremalus karštis vasarą skatina ir taip Europą alinančią sausrą. Ją daugiausia lemia lietaus trūkumas, tačiau vis daugiau įrodymų, kad dirvožemiui išsausėti užtenka užsitęsusių karščio bangų. Sausros padariniai matyti ne tik žemės ūkyje, nusekusios upės trikdo ir laivybą.

Airijos policija penktadienį pranešė, kad vykdydama operaciją, nukreiptą prieš „disidentų respublikonų veiklą“, netoli sienos su Šiaurės Airija transporto priemonėje aptiko „itin reikšmingą“ sprogstamąjį užtaisą.

Penktadienio vakarą Jungtinės Karalystės pramoniniame objekte kilo didžiulis gaisras.

Priedangų tinklas šalyje vis dar nepakankamai išvystytas. Itin sudėtinga situacija kaimuose. Daug kur priedangų nėra. Žmonės nelaimės atveju slėptųsi rūsiuose arba prieglobsčio ieškotų bažnyčiose.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad paliaubos būtų geriausias įmanomas sprendimas, jei jos padėtų išsaugoti ukrainiečių gyvybes. Jis taip pat teigė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas dabar supranta, jog karą siekia tęsti ne Ukraina, o Rusija. Tai V. Zelenskis sakė interviu JAV kraštutinių dešiniųjų tinklaraštininkei Laurai Loomer.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas dėl JAV technologijų milžinei „Google“ Briuselio skirtų naujausių antimonopolinių baudų penktadienį pagrasino įvesti muitus Europos Sąjungai (ES) ir pradėti oficialų tyrimą dėl prekybos.

Ukrainos ir užsienio žvalgybos įspėjo, kad per artimiausias 48 valandas Rusija gali surengti naują plataus masto smūgį Ukrainai. Apie tai pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Rusai paruošė raketas naujam masiniam smūgiui prieš Ukrainą. Gali būti, kad jis bus surengtas jau šiandien – pagal preliminarią informaciją, tai gali įvykti per artimiausias 48 valandas. Prašau saugokite save ir atkreipkite dėmesį į oro pavojaus signalus“, – sakė V. Zelenskis.

Nauji JAV smūgiai Iranui, atnaujinti Teherano išpuoliai prieš amerikiečių bazes Persijos įlankoje ir prezidento Donaldo Trumpo pareiškimas, kad Vašingtonas vėl įves jūrų blokadą Irano laivybai, pastūmėjo konfliktą į naują, neaiškią fazę. 

Jei Prancūzija laikysis liepos 14 d. duoto pažado ir artimiausiu metu perduos Ukrainai naikintuvų „Rafale“, Kyjivo karinės oro pajėgos turės aštuonis skirtingus naikintuvų modelius, pagamintus keturiose skirtingose šalyse.

Ieškant būdų spręsti krizę dėl sostinės mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo gamyklos veiklos, o Vilniaus apylinkės teismui penktadienį apsisprendus dėl įpareigojimų operatorei „Energesman“, bendrovė pabrėžia sprendimą vykdysianti, bet pažymi, kad Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) klaidingai interpretuoja šio sprendimo esmę.

Parduotuvėse pirkėjai neretai susiduria su įvairiais netikėtumais – nuo klaidingų kainų iki neatitikimų prekių etiketėse. Šįkart dėmesio sulaukė situacija vienoje „Maximos“ parduotuvėje, kuri netrukus persikėlė ir į socialinius tinklus. Pirkėjai ėmė dalytis vaizdo įrašais ir kelti klausimus, kas iš tiesų nutiko. Į naujienų portalo tv3.lt redakciją kreipėsi skaitytoja Violeta (tikrasis vardas redakcijai žinomas), kuri pasidalijo netikėta situacija „Maximos“ parduotuvėje Kaune, Savanorių pr.

Lietuva pareiškė protestą Rusijai dėl šios penktadienį įvykdytų masinių Ukrainos apšaudymų, per kuriuos žuvo ne mažiau kaip dešimt ir sužeista daugiau nei šimtas civilių gyventojų, pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM).

Klaipėdos miesto policijos pareigūnai prašo visuomenės pagalbos – uostamiestyje dingo 2004 m. gimęs Matas L.

Valstybės duomenų agentūra liepą paskelbė naujausius oficialius duomenis apie gimstamumą 2025 metais. Jie atitinka prognozes ir rodo žemiausius skaičius per ilgą laiką.

Įsigaliojo nauji Donaldo Trumpo tarifai – mokesčiai prekėms keliaujančioms į Jungtines Valstijas iš kitų valstybių, įskaitant Lietuvos. Jungtinės valstijos, pasak ekonomistų šiuo metu taip pat pelnosi iš naftos bei jos produktų, nes naftos perdirbimo pelningumas šiuo metu smarkiai išaugo. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. „Žinote, kai pagalvoji apie Europos Sąjungą, ji atrodo labai draugiška. O jie mus apgaudinėja. Tai taip liūdna matyti.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį įspėjo Kiniją ir Rusiją neparduoti ginklų Iranui, tačiau pridūrė, kad tiki Xi Jinpingo ir Vladimiro Putino patikinimams, kad jie to dar nedaro. „Taigi dvi didžiosios Šalys, apie kurias žmonės dažnai kalba Irano kontekste, mano nuomone, to nedaro“, – parašė D. Trumpas savo socialiniame tinkle „Truth Social“. „Jei jos tai darytų, joms tai būtų labai blogai – tai Tikrai neatitiktų jų interesų“, – pridūrė jis.

Ukrainos pasipriešinimas Rusijos agresijai faktiškai sužlugdė Kremliaus planus atkurti SSRS. Jei šie planai būtų įgyvendinti, JAV būtų susidūrusios su dviguba grėsme – Kinijos ir naujos Sovietų Sąjungos versijos tandemu. Tai interviu amerikiečių tinklaraštininkei Laurai Loomer pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Jie bandė mus okupuoti, nes norėjo atkurti SSRS, Sovietų Sąjungą. Pagrindinė Putino pasaulinė idėja – viską sugrąžinti atgal.