Neseniai Albanijoje ir visoje Europoje vykę protestai padėjo atkreipti dėmesį į giliai įsišaknijusias šalies problemas. Nepritarimas Jaredo Kushnerio vadovaujamam verslo projektui virto platesnio masto judėjimu, metančiu iššūkį dešimtmečius Albanijoje vyravusiam politikos veikimo būdui. 

„Paskutinę naktį visi dar tikėjome, kad gal bus stebuklas“, – prisimena Žaneta Kaščiukaitienė, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) specialistė, viena iš dviejų lietuvių moterų, dalyvavusių gelbėjimo misijoje po žemės drebėjimo Venesueloje. Kiekvieną akimirką Lietuvos gelbėtojų komanda yra pasirengusi išvykti į stichijų ir nelaimių nusiaubtas pasaulio vietas.

Šeštadienio rytą daug kur Lietuvoje tvyro rūkas, temperatūra siekia 10 laipsnių rytinėje šalies dalyje, 17 laipsnių – vakarinėje. Šeštadienio dieną kai kur galimas trumpas lietus, oras sušils iki 19–24 laipsnių šilumos.

Lietuvai pralaimėjus dar vieną bylą Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) dėl neteisėto kalinimo įtariamame JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) kalėjime, valdančiųjų ir opozicijos nuomonės išsiskiria, ar verta aiškintis tokio sulaikymo centro egzistavimo faktą.

Įtampa Hormuzo sąsiauryje ir tik pusiau užpildytos Europos dujų saugyklos kelia šildymo kainas. Šilumininkai perspėja ruoštis, kad artėjantį šildymo sezoną teks mokėti ketvirtadaliu, o gal ir dar brangiau negu praėjusį. Energetikos ministras jau tariasi su šilumininkais, ką daryti, tačiau PVM lengvatos grąžinti dar neskuba. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Kelių centimetrų sklypo ribos neatitikimas gali tapti rimto kaimynų ginčo priežastimi. Dėl to svarbu laiku ir tinkamai nustatyti kiekvieno savininko teritoriją. Specialistai paaiškino, kas atsako už neatitikimus, kada gali tekti griauti statinį ir kaip problemą išspręsti be teismo. Sklypo ribos ne visada sutampa su dešimtmečius stovinčios tvoros pabaiga ar savininkų naudojama teritorija.

Milijardierius Elonas Muskas pareiškė, kad Rusijos kariuomenės išvedimas iš okupuotų Ukrainos teritorijų yra neįmanomas. Jis mano, kad į šį karo klausimą reikia žiūrėti „pragmatiškai“.

Nauja mokslininkų analizė rodo, kad klimato krizės sukeliamas ekstremalus karštis vasarą skatina ir taip Europą alinančią sausrą. Ją daugiausia lemia lietaus trūkumas, tačiau vis daugiau įrodymų, kad dirvožemiui išsausėti užtenka užsitęsusių karščio bangų. Sausros padariniai matyti ne tik žemės ūkyje, nusekusios upės trikdo ir laivybą.

Airijos policija penktadienį pranešė, kad vykdydama operaciją, nukreiptą prieš „disidentų respublikonų veiklą“, netoli sienos su Šiaurės Airija transporto priemonėje aptiko „itin reikšmingą“ sprogstamąjį užtaisą.

Penktadienio vakarą Jungtinės Karalystės pramoniniame objekte kilo didžiulis gaisras.

Priedangų tinklas šalyje vis dar nepakankamai išvystytas. Itin sudėtinga situacija kaimuose. Daug kur priedangų nėra. Žmonės nelaimės atveju slėptųsi rūsiuose arba prieglobsčio ieškotų bažnyčiose.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad paliaubos būtų geriausias įmanomas sprendimas, jei jos padėtų išsaugoti ukrainiečių gyvybes. Jis taip pat teigė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas dabar supranta, jog karą siekia tęsti ne Ukraina, o Rusija. Tai V. Zelenskis sakė interviu JAV kraštutinių dešiniųjų tinklaraštininkei Laurai Loomer.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas dėl JAV technologijų milžinei „Google“ Briuselio skirtų naujausių antimonopolinių baudų penktadienį pagrasino įvesti muitus Europos Sąjungai (ES) ir pradėti oficialų tyrimą dėl prekybos.

Ukrainos ir užsienio žvalgybos įspėjo, kad per artimiausias 48 valandas Rusija gali surengti naują plataus masto smūgį Ukrainai. Apie tai pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Rusai paruošė raketas naujam masiniam smūgiui prieš Ukrainą. Gali būti, kad jis bus surengtas jau šiandien – pagal preliminarią informaciją, tai gali įvykti per artimiausias 48 valandas. Prašau saugokite save ir atkreipkite dėmesį į oro pavojaus signalus“, – sakė V. Zelenskis.

Nauji JAV smūgiai Iranui, atnaujinti Teherano išpuoliai prieš amerikiečių bazes Persijos įlankoje ir prezidento Donaldo Trumpo pareiškimas, kad Vašingtonas vėl įves jūrų blokadą Irano laivybai, pastūmėjo konfliktą į naują, neaiškią fazę. 

Jei Prancūzija laikysis liepos 14 d. duoto pažado ir artimiausiu metu perduos Ukrainai naikintuvų „Rafale“, Kyjivo karinės oro pajėgos turės aštuonis skirtingus naikintuvų modelius, pagamintus keturiose skirtingose šalyse.

Ieškant būdų spręsti krizę dėl sostinės mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo gamyklos veiklos, o Vilniaus apylinkės teismui penktadienį apsisprendus dėl įpareigojimų operatorei „Energesman“, bendrovė pabrėžia sprendimą vykdysianti, bet pažymi, kad Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) klaidingai interpretuoja šio sprendimo esmę.

Parduotuvėse pirkėjai neretai susiduria su įvairiais netikėtumais – nuo klaidingų kainų iki neatitikimų prekių etiketėse. Šįkart dėmesio sulaukė situacija vienoje „Maximos“ parduotuvėje, kuri netrukus persikėlė ir į socialinius tinklus. Pirkėjai ėmė dalytis vaizdo įrašais ir kelti klausimus, kas iš tiesų nutiko. Į naujienų portalo tv3.lt redakciją kreipėsi skaitytoja Violeta (tikrasis vardas redakcijai žinomas), kuri pasidalijo netikėta situacija „Maximos“ parduotuvėje Kaune, Savanorių pr.

Lietuva pareiškė protestą Rusijai dėl šios penktadienį įvykdytų masinių Ukrainos apšaudymų, per kuriuos žuvo ne mažiau kaip dešimt ir sužeista daugiau nei šimtas civilių gyventojų, pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM).

Klaipėdos miesto policijos pareigūnai prašo visuomenės pagalbos – uostamiestyje dingo 2004 m. gimęs Matas L.

Valstybės duomenų agentūra liepą paskelbė naujausius oficialius duomenis apie gimstamumą 2025 metais. Jie atitinka prognozes ir rodo žemiausius skaičius per ilgą laiką.

Įsigaliojo nauji Donaldo Trumpo tarifai – mokesčiai prekėms keliaujančioms į Jungtines Valstijas iš kitų valstybių, įskaitant Lietuvos. Jungtinės valstijos, pasak ekonomistų šiuo metu taip pat pelnosi iš naftos bei jos produktų, nes naftos perdirbimo pelningumas šiuo metu smarkiai išaugo. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. „Žinote, kai pagalvoji apie Europos Sąjungą, ji atrodo labai draugiška. O jie mus apgaudinėja. Tai taip liūdna matyti.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį įspėjo Kiniją ir Rusiją neparduoti ginklų Iranui, tačiau pridūrė, kad tiki Xi Jinpingo ir Vladimiro Putino patikinimams, kad jie to dar nedaro. „Taigi dvi didžiosios Šalys, apie kurias žmonės dažnai kalba Irano kontekste, mano nuomone, to nedaro“, – parašė D. Trumpas savo socialiniame tinkle „Truth Social“. „Jei jos tai darytų, joms tai būtų labai blogai – tai Tikrai neatitiktų jų interesų“, – pridūrė jis.

Ukrainos pasipriešinimas Rusijos agresijai faktiškai sužlugdė Kremliaus planus atkurti SSRS. Jei šie planai būtų įgyvendinti, JAV būtų susidūrusios su dviguba grėsme – Kinijos ir naujos Sovietų Sąjungos versijos tandemu. Tai interviu amerikiečių tinklaraštininkei Laurai Loomer pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Jie bandė mus okupuoti, nes norėjo atkurti SSRS, Sovietų Sąjungą. Pagrindinė Putino pasaulinė idėja – viską sugrąžinti atgal.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu antradienį Baltuosiuose rūmuose susitiks su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, pranešė Izraelio lyderio biuras.

Nušalintas Turkijos opozicijos lyderis Özgüras Özelas vienbalsiai išrinktas naujai įkurtos partijos „Yeni Parti“ (Naujoji partija) pirmininku. Partijos duomenimis, steigiamasis posėdis penktadienį vyko Ankaroje. Prieš tai Ö. Özelas kartu su dar 90 Respublikonų liaudies partijos (CHP) parlamentarų iš 135 paskelbė apie pasitraukimą iš CHP. Valstybinė naujienų agentūra „Anadolu“ pranešė, kad reikalingi partijos steigimo dokumentai pateikti Vidaus reikalų ministerijai.

Jei plataus masto Rusijos invazijos pradžioje Ukraina buvo priversta prašyti partnerių praktiškai visko, ko reikėjo gynybai, dabar ji tapo viena pagrindinių karinių inovacijų kūrėjų net pačioms Vakarų šalims. Apie tai skelbia „Business Insider“, remdamasis Ukrainos ir NATO pareigūnais.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiks antradienį Vašingtone, patvirtino Baltųjų rūmų pareigūnas, skelbia „Sky News“. Tai paaiškėjo po to, kai kraštutinių dešiniųjų pažiūrų tinklalaidžių kūrėja Laura Loomer pareiškė, kad Ukrainos prezidentas per jos vizitą į šalį jai papasakojo apie planuojamą susitikimą.

Vladimiro Putino pradėti „technologinio lyderystės Rusijoje“ projektai, kuriais buvo žadama pasiekti technologinį „suverenitetą“, susidūrė su radikaliu finansavimo mažinimu dėl federalinio biudžeto problemų ir rekordiškai didelių išlaidų kariuomenei, rašo „The Moscow Times“. Iš 324,4 mlrd. rublių (apie 3,66 mlrd. eurų), numatytų 2025 metų biudžete, aštuoni pagrindiniai V. Putino technologiniai projektai realiai gavo tik 201,9 mlrd. rublių (apie 2,3 mlrd. eurų) – tai yra 37,8 proc.

Naujos apklausos duomenimis, daugiau nei pusė lenkų prieštarauja privalomosios karinės tarnybos atnaujinimui, kol šalis, atsižvelgdama į regionines įtampas, svarsto savo gynybos strategiją.

Lenkijos partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS) – pagrindinė šalies konservatyvioji opozicijos jėga – penktadienį paskelbė, jog faktiškai skilo, kai iš jos pasitraukė mažiausiai 30 partijai atstovavusių parlamentarų.

Praėjus mėnesiui nuo dviejų galingų žemės drebėjimų Venesueloje patvirtintų žuvusiųjų skaičius priartėjo prie 5,4 tūkst. Nacionalinės Asamblėjos pirmininko Jorgės Rodríguezo duomenimis, žuvo 5 398 žmonės, daugiau kaip 16 740 buvo sužeista. Jungtinių Tautų (JT) vertinimu, dėl stichijos humanitarinė pagalba reikalinga 1,3 mln. žmonių.

Lietuvos apeliacinis teismas nutraukė bylą, kurioje ginčyta teisė į strateginės šalies bendrovės – koncerno „Achemos grupė“ – kontrolinio akcijų paketo įsigijimą, tiesa, šį sprendimą dar galima skųsti. Apie norą įsigyti beveik 303 mln.

Gyvenimas užsienyje ir pensijos gavimas iš Lietuvos nemažai daliai tautiečių yra kasdienybė, tačiau tarptautinių bankų sistemos kartais pateikia nemalonių staigmenų. Pradingę pervedimai, pasikeitusios tarpinių bankų taisyklės bei griežti tapatybės nustatymo reikalavimai gyventojus gali ilgam palikti be pinigų. Sodra pripažįsta, kad tokių atvejų pasitaiko. Tačiau tikina, kad ji nėra kalta, kad žmonės negauna jiems priklausančių nuosavų pinigų.

Balandį paaiškėjus, kad dėl mokesčio už Lietuvoje registruotas krovinines transporto priemones vengimo per pastaruosius metus valstybė galėjo netekti iki 36 mln. eurų, savanoriškai šį mokestį iki šiol sumokėjo 5 įmonės iš maždaug 800, Eltai nurodė Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA). Valstybės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, bendrovės padengė 9,95 tūkst. eurų sumą.