Lietuvos pasienyje su Baltarusija praėjusią parą buvo apgręžti 20 neteisėtų migrantų, antradienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nuo rugsėjo 1 dienos iš patalpų sostinės centre, Vilniaus gatvėje, persikels į naujas patalpas verslo centre „3 burės“ Lvivo gatvėje, rašo portalas „Verslo žinios“.

Valdančiųjų demokratų lyderis Virginijus Sinkevičius teigia nematantis ženklų, jog Lietuvos pozicija Baltarusijos atžvilgiu švelnėtų. Politikas taip pat tvirtina, kad nėra pagrindo manyti, kad ji keistųsi artimiausioje perspektyvoje.

Antradienį ryte Rusijos valdžios institucijos pranešė apie didelio masto dronų ataką prieš Maskvą; dėl jos keliuose miesto oro uostuose buvo įvesti laikini apribojimai. Kaip praneša „Ukrinform“, apie tai „Telegram“ tinkle paskelbė Maskvos meras Sergejus Sobianinas. „Gynybos ministerijos oro gynybos sistemos numušė 12 į Maskvą skridusių bepiločių orlaivių. Avarinių tarnybų specialistai dirba vietose, kur nukrito nuolaužos“, – teigiama pranešime.

Ukrainos bepiločiai dronai naktį atakavo plieno konstrukcijų gamyklą Maskvos srityje, o okupuotame Kryme pranešta apie elektros tiekimo sutrikimus, skelbia stebėsenos kanalai. Anot „Telegram“ naujienų kanalo „Exilenova Plus“, Ukrainos dronai smogė plieno konstrukcijų gamyklai Čechovo mieste, Maskvos srityje. Tuo metu Rusijos oro gynyba bandė numušti atakuojančius dronus.

Jungtinės Valstijos pirmadienį pradėjo savo karinio buvimo Europoje peržiūrą, pranešė pareigūnai; JAV gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas praėjusį mėnesį savo kolegoms NATO pareiškė, kad Vašingtonas planuoja tokią analizę.

Šių metų rudenį Maskvai bus suduoti smūgiai Ukrainoje pagamintomis balistinėmis raketomis. Tai interviu metu pareiškė bendrovės „Fire Point“ vyriausiasis konstruktorius ir bendrasavininkis Denisas Štilermanas.

Antradienis bus vėsokas, temperatūra sieks 17–22 laipsnius šilumos, tačiau jau trečiadienis atneš gražesnius orus, LRT RADIJUI sako Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos sinoptikas Janas Voitkevičius.

Jau antrą vasarą Volodymyro Zelenskio sprendimai sutraukia protestuotojus į gatves Ukrainoje. Pernai tai padarė jo bandymas susilpninti antikorupcijos tyrimų tarnybą, šiemet – sprendimas atleisti populiarų gynybos ministrą Mychailą Fiodorovą. V. Zelenskis paklausė protestuotojų reikalavimų, netrukus atleido ir kariuomenės vadą Oleksandrą Syrskį. Ar pareigūnų keitimas gali aptemdyti pastarojo meto Ukrainos karinę sėkmę?

Pranešama, kad Ukrainos dronai liepos 28-osios naktį smogė plieno konstrukcijų gamyklai Maskvos srityje, o okupuotame Kryme buvo užfiksuotas elektros energijos tiekimo sutrikimas, praneša „The Kyiv Independent“.

Lietuvos verslas jau ne vienerius metus diskutuoja apie darbuotojų trūkumą. Žemės ūkio sektorius – ne išimtis. Ūkininkai nerimauja, kad kvalifikuotų specialistų, ypač sezoninių darbuotojų, rasti tampa vis sunkiau, todėl dalis ūkių vis dažniau svarsto samdyti darbuotojus iš užsienio. Kaimams tuštėjant, mažėjant darbingo amžiaus gyventojų ir jaunimui vis rečiau renkantis darbą ūkiuose, ūkininkams tampa vis sunkiau rasti kvalifikuotų specialistų.

Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius António Guterresas ir jo palyda pirmadienį turėtų atvykti į Kiprą pirmojo tokio vizito nuo 2010 metų. 

Baltarusijos lyderiui tikinant, kad jo šalis nekelia grėsmės Ukrainai, Kyjivas teigia, kad sienos su kaimyne saugumo stiprinimas išlieka prioritetu. Palei daugiau nei tūkstantį kilometrų nusidriekusią sieną ne pirmus metus tiesiamos spygliuotos vielos, minuojami keliai bei sprogdinami tiltai – taip siekiama užsitikrinti, kad Baltarusijai pakeitus nuomonę, jos ar Rusijos šarvuočiai neturėtų kaip atvykti į Ukrainą. Tuo metu pasienio gyventojams tai – nuolatinis priminimas apie karo pradžią, o taip pat ir galimus ateities scenarijus.

Azerbaidžano teismas keletui nepriklausomų žurnalistų ir nevyriausybinės organizacijos (NVO) darbuotojų, apkaltintų „kontrabanda“, pirmadienį skyrė laisvės atėmimo bausmes.

Opozicija surinko parašus kreipimuisi į Konstitucinį Teismą, ar teisėtai sudaryta Mindaugo Sinkevičiaus Vyriausybė. Klausimas kilo, nes prezidento dekretas dėl Vyriausybės pasirodė keliomis dienomis vėliau, nei Seime užregistruota Vyriausybės programa. Socialdemokratų atsakas – taip pat kreipimasis į Konstitucinį Teismą, tik dėl jau darbą baigusios Ingridos Šimonytės Vyriausybės.

Vienas Skuodo simbolių – miesto parke esantis kabantis pėsčiųjų tiltas – pagaliau sulaukė remonto. Dar pernai nutrūkus lynų tvirtinimo elementams, tiltas pavojingai pasviro, judėjimas juo ribotas. 

Rusijos kontrolės praradimas Kryme ar net reikšmingas jos pozicijų susilpnėjimas pusiasalyje gali tapti vienu rimčiausių smūgių Kremliaus režimui ir sukelti destabilizuojančius procesus Rusijoje, interviu „Ukrinform“ teigė atsargos majoras ir politikos analitikas Mychaila Basarabas. Pasak jo, Krymo reikšmė Rusijos vadovybei turi kur kas didesnę nei karinę ar geopolitinę vertę.

Dar viena Putino gėda. Karinio laivyno šventė – be karinių laivų ir be parado. Į Sankt Peterburgą nuvykęs Rusijos diktatorius, pasislėpęs karinėje būstinėje pasakojo apie savo laivyno didybę. Nors Rusija jau neteko trečdalio Juodosios jūros laivyno. Skelbiama, kad Kyjivas su Vašingtonu svarsto pasiūlyti Putinui oro smūgių paliaubas, bet Kremlius kol kas tokias kalbas atmeta. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

JAV ne kartą buvo įspėtos Ukrainos dėl Rusijos teikiamos karinės pagalbos Iranui. Dabar į tai sureagavo JAV prezidentas, pranešė Baltieji rūmai. Žurnalistas paklausė Donaldo Trumpo apie Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimus, kad Rusija perdavė Iranui JAV karinių bazių Persijos įlankoje palydovines nuotraukas, siekdama padėti Teheranui nustatyti galimus taikinius. D. Trumpas atsakė, kad pirmiausia reikia išsiaiškinti, ar šie teiginiai yra teisingi. „Išsiaiškinsime, ar tai tiesa.

Rusijos kontrolės praradimas Kryme ar net reikšmingas jos pozicijų susilpnėjimas pusiasalyje gali tapti vienu rimčiausių smūgių Kremliaus režimui ir sukelti destabilizuojančius procesus Rusijoje, interviu „Ukrinform“ teigė atsargos majoras ir politikos analitikas Mychaila Basarabas.  

Jungtinės Valstijos pirmadienį išėjo iš Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdžio, kai kalbėjo Prancūzijos ambasadorius, taip protestuodamos prieš Prancūzijos komentarus, kuriuose JAV buvo lyginamos su Šiaurės Korėja ir kitomis autoritarinėmis valstybėmis dėl balsavimų žmogaus teisių klausimais.

Penktadienį visoje Lietuvoje netikėtai užsidarius prekybos tinklo „Mere“ parduotuvėms, internete netruko kilti diskusijos ne tik dėl jų ateities. Socialinių tinklų vartotojai ėmė dalytis informacija apie Šiauliuose neseniai duris atvėrusią žemų kainų parduotuvę „Ola“ ir kelti klausimus dėl galimų jos ryšių su „Mere“. Vis dėlto oficialiai toks ryšys kol kas nėra patvirtintas.

Kancleris Friedrichas Merzas pirmadienį paskyrė naują transporto ministrą ir užbaigė chaotišką kabineto pertvarką, išprovokuotą aukšto rango partijos nario atsistatydinimo dėl surogatinės motinystės skandalo. 

Netoli JAV konsulato Toronte pirmadienį anksti ryte buvo paleista šūvių, tačiau niekas nenukentėjo, pranešė Kanados policija.

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis teigia, kad jeigu dabar Ukrainoje vyktų rinkimai, Volodymyras Zelenskis nepatektų net į II turą. „Protestai galėjo išaugti – nebūtinai, bet galėjo išaugti, atmenant Ukrainos istoriją, nuo kelių tūkstančių iki keliasdešimties ar šimtų tūkstančių. Ir tada tai 100 procentų būtų pasibaigę V. Zelenskio katastrofa“, – sako jis. 

Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT), prašydama įvertinti, ar naujausiu Europos Sąjungos (ES) sankcijų paketu suvaržyti asmenys nėra susiję su Lietuvoje veikiančiomis įmonėmis ir ar jiems neturėtų būti taikomi ribojimai. „Kai sankcionuoti Rusijos verslo interesai mėgina grįžti į mūsų rinką kitais pavadinimais ar per tarpininkus, tai nėra tik verslo klausimas – tai bandymas apeiti ES sankcijas.

Šokiai, skirti demografinei padėčiai gelbėti ir gimstamumui Lietuvoje gerinti. Tokią idėją apie gimstamumo šokius, kurie galėtų būti surengti rudenį, mestelėjo buvusi socialinės apsaugos ministrė Jūratė Zailskienė. O ar diskotekas rengs jos vietą užėmusi buvusi premjerė Inga Ruginienė? Ministrė teigia mielai pašoksianti, o jei ir tauta to labai norės – svarstys. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Beveik 2 eurai 20 centų už dyzelino litrą. Tokią kainą galima išvysti dalyje šalies dagalinių. Nors naftos barelis šiandien atpigo iki maždaug 90 dolerių ribos, tačiau tai nesutrukdė dyzelino litrui šiandien dar pabrangti. Ekonomistai aiškina, kad degalines pasivijo didmeninė dyzelino kaina. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Vienoje iš sostinės degalinių šiandien dyzelino kaina užkilo iki beveik 2 eurų ir 18 centų.

Rusijoje manoma, kad kol kas dar per anksti komentuoti informaciją apie tai, jog Jungtinės Amerikos Valstijos ir Ukraina aptaria galimą oro atakų nutraukimą kaip dalį pastangų užbaigti karą. Tai sekmadienį pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, pranešė naujienų agentūra „Reuters“. „Mes nežinome, kiek patikimi yra šie pranešimai ir iš kur jie atsirado. Tai tik spaudos pranešimai ir nieko daugiau. Todėl šiame etape juos komentuoti yra per anksti“, – sakė jis.

Šiuo metu karai Ukrainoje, Artimuosiuose Rytuose ir Azijoje plačiąja prasme dar nėra susijungę į vieną konfliktą. Tačiau, kaip mano „Financial Times“ apžvalgininkas Gideonas Rachmanas, neatmetama galimybė, kad jie gali peraugti į pasaulinį karą. G. Rachmanas priminė, kad praėjusį savaitgalį Iranas pareiškė, jog Ukraina Kaspijos jūroje nuskandino Irano prekybinį laivą, per incidentą žuvo vienas jūreivis.

Ispanijoje ir Prancūzijoje toliau siaučiant miškų gaisrams, naujienų agentūra AFP apžvelgia pagrindinius su jais susijusius pirmadienio įvykius. Meteorologijos tarnyba AEMET oficialiai paskelbė apie antradienį prasidėsiančią nauja karščio banga, kuri tęsis iki savaitės pabaigos. Anksčiau tarnyba pranešė, kad visoje Ispanijoje temperatūra smarkiai pakils, o drėgmės lygis sumažės.

Žurnalistas Šarūnas Dvareckas pradės dirbti vidaus reikalų ministro Martyno Katelyno atstovu spaudai.

Kai pernai gruodį Vilniaus apygardos teismas pripažino Remigijų Žemaitaitį kaltu dėl neapykantos kurstymo, Holokausto menkinimo ir skyrė 5 tūkst. eurų baudą, apeliacinį skundą pateikė ir prokuratūra, siekusi griežtesnės bausmės, ir pats R. Žemaitaitis su advokatu, siekę visiško išteisinimo. Šią savaitę Apeliacinis teismas „Nemuno aušros“ lyderį antrą kartą pripažino antisemitu.

Praėjusią savaitę NATO oro policijos naikintuvai Baltijos šalyse keturis kartus kilo atpažinti ir lydėti skrydžio taisykles pažeidusių Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).

Pirmalaikiuose rinkimuose į Seimą Nalšios šiaurinėje apygardoje Laisvės partija kelia Visagino skyriaus pirmininko Maksimo Paukštės kandidatūrą.