Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas stengiasi pasirodyti, kad yra gerai informuotu apie padėtį kare prieš Ukrainą. Tačiau, kaip pastebi JAV Karo studijų institutas (ISW), Rusijos kariniai tinklaraštininkai toliau skundžiasi, kad Rusijos vadai meluoja apie Rusijos pajėgų pažangą. „Liepos 26 d. per surežisuotą renginį su Rusijos karinio jūrų laivyno kariais Putinas atsakė į klausimą apie šaltinius, iš kurių gauna informaciją apie fronto padėtį.

Kalbant apie tai, kaip maisto rinka gali atrodyti po dešimties metų, pirmiausia verta atsigręžti į praėjusį dešimtmetį. Maisto pramonėje jis buvo itin audringas – daug kalbėta apie tai, kad kasdienė mityba iš esmės keisis, o augalinės kilmės mėsos, pieno ir kitų gyvūninių produktų alternatyvos taps viena svarbiausių rinkos krypčių. Tuo metu ši tema turėjo didelį pagreitį. Į ją investavo tarptautinės kompanijos, ji buvo siejama su tvarumo darbotvarke ir Europos žaliojo kurso logika.

Finansų ministras Taurimas Valys sako, kad yra rengiamas konkretus aukštų kuro kainų suvaldymo planas, kurį sudarytų tiek mokestinės, tiek nemokestinės priemonės. Kol kas jo taikyti pagrindo nėra, tikina ministras. „Turime tą planą, svarstome jį – tiek mokestines, tiek nemokestines priemones“, – žurnalistams trečiadienį sakė T. Valys. „Praeitą savaitę buvom susitikę, šią savaitę susitiksim.

Liepos mėnesio pradžioje prie sostinės televizijos bokšto JAV vėliavą trypusiam buvusio ekspremjerės Ingos Ruginienės patarėjo, dabartinio socialinės apsaugos ir darbo viceministro Tado Vinokuro broliui Sauliui Vinokurui pareikšti įtarimai.

Pasak JAV dienraščio „The New York Times“ (NYT) cituojamų Irano ir Vakarų pareigūnų, Teheranas svarstė į Ukrainos jūrų uostą paleisti balistinę raketą, atsakydamas į ukrainiečių dronų smūgį Irano krovininiam laivui Kaspijos jūroje. Visgi, pasak šaltinių, dėl intensyvių diplomatinių pastangų tokios eskalacijos pavyko išvengti.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ruošiasi išleisti visiškai naujus ir kitokius eurų banknotus – dabar klausia europiečių, kuris iš dešimties pasiūlymų yra geriausias. Teks rinktis iš paukščių ir žymiausių Europos veikėjų. Lietuviai linksta arčiau Ludwigo van Beethoveno ir Leonardo da Vinčio, bet tuo pat negaili kritikos – naujieji pinigai lyg saldainių popieriukai, o kai kurie pasiilgsta lito. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Atostogautojų pamėgtoje Graikijos Paro saloje Egėjo jūroje ugniagesiai kovoja su dideliu miškų gaisru. Dėl artėjančio liepsnų fronto evakuotos kelios gyvenvietės. Anot žiniasklaidos, gelbėjimo tarnybos nurodė gyventojams bėgti į paplūdimius. Dešimtys salos ugniagesių, anot laikraščio „Proto Thema“, nuo antradienio be perstojo gesina ugnį. Paprašyta pagalbos iš aplinkinių salų Nakso ir Syro bei žemyninės dalies. Ypač liepsnos grasina Agkairijos vietovei.

Rusija trečiadienį pranešė, kad dėl kaltinimų „bendrininkavimu vykdant terorizmą“ paskelbė tarptautinę platformos „Telegram“ įkūrėjo ir generalinio direktoriaus Pavelo Durovo paiešką.

Remiantis trečiadienį paskelbta kovos su antisemitizmu grupės „J7, the Large Communities' Task Force Against Antisemitism“ ataskaita, 2025-ieji buvo daugiausiai aukų per antisemitinius išpuolius pareikalavę metai per daugiau nei tris dešimtmečius. 

Gaminantys vartotojai birželį pasiekė naują generacijos rekordą – į elektros tinklą jie patiekė daugiau kaip 305 gigavatvalandes (GWh) elektros energijos, užtikrindami beveik trečdalį šalies poreikio, pranešė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). „Gaminantys vartotojai generacijos rekordą gerino trečią mėnesį iš eilės ir birželį pirmą kartą buvo viršyta 300 GWh riba.

Lietuvos pramonė šiemet auga. Per pirmąjį pusmetį pramonės produkcija padidėjo 4,9 proc., apdirbamoji gamyba be rafinuotų naftos produktų – 5,5 proc. Birželio rezultatai dar geresni: atitinkamai 7,7 ir 8,7 proc. metinis augimas. Po kelerių silpnų metų iš eilės tai gera žinia. Tačiau vienas geras pusmetis dar nekompensuoja to, kas Lietuvos pramonėje vyko pastarąjį dešimtmetį. Per šį laiką pramonės dalis Lietuvos sukuriamoje pridėtinėje vertėje sumažėjo nuo maždaug 22 iki 17 proc.

Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) vadovas Marius Švaikauskas sako, kad regiono atliekų priėmimas, rūšiavimas ir biologiškai skaidžios atliekų dalies tvarkymas yra stabilizuotas, bet situacija tebėra sunki. „Situacija yra stabilizuota dėl atliekų priėmimo, tinkamo surūšiavimo ir bioskaidžios dalies tvarkymo. Tačiau, kaip matėte apsilankę teritorijoje, ji vis dėlto išlieka sunki, bet dalis partnerių rūšiuoja jau atskirai.

Praėjusiais metais didžiausias pajamas tarp statybos, kelių tiesimo bendrovių fiksavo „Kauno tiltai“, „YIT Lietuva“, „Fegda“, „Autokausta“, „Infes“, „Conres LT“, „Stiemo“, „Žilinskis ir Co“, „Naresta“ ir „Gilesta“, kartu generavusios 1,27 mlrd. eurų apyvartą, skelbia „Verslo žinios“. Portalo teigimu, kartu jos turėjo 4 tūkst. darbuotojų. Skelbiama, kad didžiausią apyvartą pernai fiksavo „Kauno tiltai“ (170,3 mln. eurų), „YIT Lietuva“ (160,6 mln.

Statistikams liepą fiksavus 5,6 proc. išankstinę metinę infliaciją, ekonomistai sako, kad ją labiausiai skatino energijos kainos ir akcizais apmokestintos prekės. Tuo metu antrąjį pusmetį kainų augimas priklausys nuo to, ar konfliktas Artimuosiuose Rytuose užsitęs.

Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) vadovas Marius Švaikauskas sako, kad regiono atliekų priėmimas, rūšiavimas ir biologiškai skaidžios atliekų dalies tvarkymas yra stabilizuotas, bet situacija tebėra sunki. „Situacija yra stabilizuota dėl atliekų priėmimo, tinkamo surūšiavimo ir bioskaidžios dalies tvarkymo. Tačiau, kaip matėte apsilankę teritorijoje, ji vis dėlto išlieka sunki, bet dalis partnerių rūšiuoja jau atskirai.

Jungtinių Valstijų Kongrese pajudėjo daugybę mėnesių dėl nesutarimų su Baltaisiais rūmais strigęs naujų sankcijų Rusijai paketas. Per pirmąjį procedūrinį balsavimą paketui pritarė triuškinama abiejų partijų dauguma. Balsavimas vyko stebint Kongrese apsilankiusiam Ukrainos vadovui. Pataisos suteiktų Amerikos prezidentui galią muitais bausti didžiausius Rusijos energetikos pirkėjus. Dalis demokratų dvejoja, ar Donaldas Trumpas naujomis muitų galiomis tikrai pasinaudos Rusijai bausti.

JAV kariuomenė pranešė, kad kartu su Saudo Arabijos pajėgomis surengė tikslius smūgius prieš Iraną palaikančius „teroristus“ Irake.

Mažiausiai 13 žmonių žuvo per galingą žemės drebėjimą, kuris smarkiai apgadino prekybos centrą ir gamyklą Japonijoje, trečiadienį pranešė gelbėjimo tarnybos.

Remiantis antradienį paskelbtu laišku, Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kanceliarija paprašė Ukrainos generalinio prokuroro įvertinti galimybę iškelti baudžiamąją bylą Baltarusijos režimo vadovui Aliaksandrui Lukašenkai, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis „TVP World“ pareiškė, kad tikisi, jog Rusija nutrauks „savo nusikalstamą avantiūrą“ Ukrainoje, „kol dar ne per vėlu“. Jis pridūrė, kad Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas patiria spaudimą ir gali imtis „rizikingų veiksmų“. „Rusijos ekonomika pradeda kentėti. Rusai nebegali apsimesti, kad tai yra išorinė, specialioji karinė operacija“, – interviu minėtam kanalui sakė jis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sutiko suteikti Ukrainai licencijas gaminti „Patriot“ raketas-gaudykles, sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis; šis žingsnis padėtų Kyjivui padidinti vidaus gamybą tų oro gynybos raketų, kurios, jo teigimu, yra skubiai reikalingos. „Šiandien turėjome labai gerą susitikimą su prezidentu Trumpu. Jis sutiko mums suteikti licencijas“, – antradienį sakė V. Zelenskis, duodamas interviu „Fox News“ laidų vedėjui Seanui Hannity.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad Rusijos lyderis Vladimiras Putinas dėl patiriamų didelių nuostolių nebeturi iniciatyvos kare.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas po susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu pasidalijo trumpa žinute savo socialiniame tinkle „Truth Social“. „Man buvo didžiulė garbė susitikti su Ukrainos prezidentu Zelenskiu. Aptarėme daug dalykų. Susitikimas praėjo labai sėkmingai!“ – rašo jis. Prie žinutės jis taip pat pasidalijo dvejomis susitikimo nuotraukomis.

JAV kariuomenė pranešė, kad kartu su Saudo Arabijos pajėgomis surengė tikslius smūgius prieš Iraną palaikančius „teroristus“ Irake....

Nekilnojamojo turto (NT) rinkoje – permainų metas. Vieni gyventojai būstui skiria atsiimtas II-osios pensijų pakopos lėšas, kiti laukia nuo rugpjūčio įsigaliojančių palankesnių pirmojo būsto finansavimo sąlygų. Tačiau ekspertai atkreipia dėmesį, kad augančios būsto kainos ir prastėjantis įperkamumas gali tapti svarbiausiais veiksniais, lemiančiais rinkos kryptį artimiausiu metu.

Pareigūnai praneša, kad kovojant su milžiniškais gaisrais, naktį padaryta pažanga. Prancūzija skelbia, kad degantys plotai neplito, o Ispanijoje pavyko užgesinti ir kelis židinius. Visgi suvaldyti ugnies toliau nepavyksta, o prasidėjusi karščio banga kelia naujų iššūkių. Abejose šalyse jau evakuota daugiau nei 300 tūkstančių žmonių, Prancūzijoje ugnis pasiglemžė beveik pustrečio šimto namų.

Pačiame sezono įkarštyje Maljorkos gyventojai surengė protestą prieš masinį turizmą. Vietos gyventojai skundžiasi, kad salos infrastruktūra negali pakelti atostogautojų srauto ir reikalauja iš valdžios riboti turistinius skrydžius.

Su premjeru Mindaugu Sinkevičiumi susitikęs prezidentas Gitanas Nausėda išreiškė lūkestį, kad parlamentinės partijos susitartų 5 procentus Bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai skirti ir po 2030-ųjų. M. Sinkevičiaus teigimu, diskusijos su partijomis prasidės, tačiau lieka klausimas, ar dabartinės politinės jėgos turėtų įsipareigojimus perleisti kitai Seimo kadencijai. Apie tai, kad po 2030-ųjų Lietuva turi išlaikyti reikšmingą finansavimą gynybai, kalba ir Valstybės kontrolė.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Kyryla Budanovas pakomentavo Volodymyro Zelenskio susitikimą su Donaldu Trumpu, rašo UNIAN. „Ukrainos delegacijos, kuriai pirmininkavo prezidentas Volodymyras Zelenskis, nariai dalyvavo susitikime su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir JAV kolegomis Baltuosiuose rūmuose. Surengėme turiningą pokalbį apie diplomatinius ir su saugumu susijusius žingsnius, būtinus teisingam taikos pasiekimui“, – sako jis.

Kilus įtampai tarp Ukrainos ir Irano, Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha paskambino Irano užsienio reikalų ministrui Abbasui Aragchiui, rašo „Ukrainska Pravda“. Anot jo, Ukraina siekia išvengti konflikto eskalavimo. „Aš paskambinau Irano užsienio reikalų ministrui Abbasui Aragchiui, kad surengčiau atvirą pokalbį. Diplomatija – tai tiesioginis dialogas, net ir tada, kai tai sudėtinga. Aš pabrėžiau, kad mūsų tikslas – išvengti nereikalingo eskalavimo“, – cituojamas jis.

Atšaukiamas trečiadienį Rygos Mežaparke turėjęs vykti Pitbull koncertas. Kaip praneša delfi.lv, kad susidurta su techninėmis problemomis, organizatoriai nurodo, kad per likusį laiką iki koncerto jų neįmanoma pašalinti saugiai ir laikantis renginio techninio įgyvendinimo standartų. Informacija apie tolesnius veiksmus bilietų savininkams išsiųsta elektroniniu paštu. Portalą tv3.lt pasiekė laiškas, kurį gavo į koncertą vykti planavę lietuviai.

Naujuoju Ukrainos gynybos ministru paskirtas Jevhenijus Chmara turi didelės patirties, susijusios su specialiųjų operacijų pajėgomis, dronų technologijomis bei moderniais kariavimo būdais. 

Bulgarijos pasienio apsaugos pareigūnai antradienį pradėjo evakuoti beveik 200 keleivių iš kruizinio laivo, kuris dėl žemo vandens lygio įstrigo Dunojuje, pranešė Vidaus reikalų ministerija.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius žada senjorams didesnes pensijas. Jis pritaria, kad senatvės išmokos turi būti indeksuojamos greičiau nei dabar. O pinigų esą būtų galima paimti iš būsimųjų pensininkų lėšų, keliaujančių į „Sodros“ rezervą. Ekonomistai pabrėžia, kad Lietuva pinigų pertekliaus neturi. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose. Kęstutis Šiauliuose pardavinėja savo sodo gėrybes. Taip prisiduria prie pensijos.

Liepos 25-osios naktį Kauno rajone esančioje „Aumovio“ (buvusioje „Continental“) gamykloje įvyko tragiška nelaimė – darbo metu staiga mirė vienas iš operatorių. Po šio įvykio į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi du „Aumovio“ gamyklos darbuotojai, nusprendę pasidalinti sukrečiančia tiesa apie tai, kas dėjosi įmonėje po staigios kolegos mirties.