Pensinio amžiaus ilginimas išlieka viena dažniausiai taikomų priemonių siekiant užtikrinti pensijų sistemų finansinį tvarumą nemažinant pensijų dydžio. Gyventojams jau tapo įprasta, kad pensinis amžius vis pailgėja. Ši tendencija turėtų nesikeisti, o iki 2060-ųjų pabaigos pensinis amžius Europos Sąjungoje (ES) didės – vyrams nuo 64,7 iki 66,7 metų, o moterims – nuo 64 iki 66,6 metų. EBPO prognozuoja, kad per artimiausius 25 metus visose šalyse visuomenė sparčiai senės.

Kauno valdžia jau nupirko apžvalgos ratą už 3,8 mln. eurų. Išvydę darbus Nemuno saloje, gyventojai ėmė svarstyti, ar tik ne čia ir teks keliauti pramogauti. Tačiau Kauno valdžia ir toliau žinią bando slėpti po devyniais užraktais. Esą vis dar renkasi iš trijų vietų, kur turėtų stovėti apžvalgos ratas. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose. Nemuno saloje burzgia technika – gręžia gilias šachtas ir tiria gruntą.

Finansų ministras Taurimas Valys antradienį susitiks su Lietuvos bankų asociacijos atstovais aptarti sektoriui svarbių klausimų. Kaip BNS pranešė ministerija, T. Valys su sektoriaus atstovais diskutuos investicijų, finansų rinkų bei kitais bankams aktualiais klausimais. Asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė teigė, kad susitikimas pirmiausia bus skirtas susipažinimui su neseniai paskirtu ministru, tačiau taip pat bus aptarti ministerijos jau ruošiami bei dar planuojami teisės aktų pakeitimai.

JAV prezidento Donaldo Trumpo Taikos taryba pirmadienį patikino premjerą Benjaminą Netanyahu, kad Izraelio pajėgų išvedimas iš Gazos Ruožo prasidės tik po to, kai „Hamas“ bus visiškai nuginkluota, reaguodama į jo išreikštus prieštaravimus.

Prancūzijos sprogmenų neutralizavimo ekspertai milžiniško miško gaisro nusiaubtoje šalies Atlanto vandenyno pakrantėje aptiko dešimtis Antrojo pasaulinio karo sviedinių.

Japonijai reikia stiprinti savo kariuomenę su „skubos ir krizės pojūčiu“, antradienį pareiškė šalies gynybos ministras, naujam vyriausybės vertinimui vėl išryškinus augančias grėsmes iš Kinijos, Šiaurės Korėjos ir Rusijos.

Ukrainos kariuomenė naktį į antradienį surengė plataus masto dronų ataką prieš Rusiją ir, kaip pranešama, smogė logistikos bei naftos infrastruktūrai įvairiuose šalies regionuose, pranešė portalas „The Kyiv Independent“, remdamasis „Telegram“ kanalais.

Pasak Aukščiausiojo lyderio Mojtaba Khamenei vyriausiojo karinio patarėjo Mohseno Rezaei, Iranas buvo pasirengęs smogti trims objektams Ukrainoje, tačiau šiuos planus atšaukė, tariamai gavęs Kyjivo „atsiprašymą“. Kaip praneša „Ukrinform“, cituodama naujienų agentūros „Anadolu“ paskelbtą informaciją, M. Rezaei šį pareiškimą padarė duodamas interviu Irano valstybinei televizijai.

„Liksime 5 proc. klube“, – apie kitų metų gynybos finansavimą sakė premjeras Mindaugas Sinkevičius. Koks tiksliai bus finansavimas, jis kol kas neįvardija. Buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sakė manantis, kad gynybai skiriama suma išliks panaši, tačiau pabrėžė, kad svarbiausia ne tai, kiek pinigų bus skirta, o kaip jie bus panaudoti.

Antradienis bus šiltas, pietiniuose rajonuose bus kiek daugiau debesų, tačiau lietaus jie dar neatneš, LRT RADIJUI sako Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos sinoptikė Simona Dalinkevičiūtė.

Netoli antro pagal dydį Rusijos miesto Sankt Peterburgo dronai smogė sandėlių kompleksui, skelbia „Reuters“.

Pirmosios atkurtos nepriklausomos Lietuvos premjerės Kazimiros Danutės Prunskienės valstybinės laidotuvės vyks ketvirtadienį Antakalnio kapinėse – Signatarų kalnelyje. Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentė sako, kad visi signatarai laidojami pagal Vyriausybės patvirtintą ceremonialą – skiriasi tik tada, jei pageidavimų turi artimieji.

Kosovo pareigūnai pirmadienį pradėjo tirti galimą antrą masinę kapavietę šalies šiaurėje, praėjus vos kelioms dienoms po to, kai netoliese atliktų kasinėjimų metu buvo aptikti mažiausiai septynių žmonių, kaip įtariama, karo aukų, palaikai.

Pirmąkart nuo karo Ukrainoje pradžios dauguma lenkų pasisako prieš pabėgėlių iš Ukrainos priėmimą. Tą parodė liepą atlikta apklausa. Padaugėjus incidentų tarp lenkų ir ukrainiečių ir išaugus įtampai dėl istorinės atminties, susilaikyti nuo smurto ragina premjeras Donaldas Tuskas. Tačiau Ukraina vis labiau tampa ir Lenkijos vidaus politikos klausimu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tikisi iki žiemos padaryti tokį spaudimą Rusijai, kad ši sutiktų nutraukti karą. Tačiau kada tiksliai tai įvyks, sunku prognozuoti, sakė jis Kyjive susirinkusiems Ukrainos ambasadoriams. Ukrainos vidutinio ir ilgo nuotolio dronų smūgiai, užsienio sankcijos bei diplomatinės pastangos turi veikti išvien, „kad Rusijai neliktų kitos alternatyvos, tik taika“, pažymėjo V. Zelenskis.

Jungtinėms Valstijoms peržiūrint savo karinių pajėgų buvimą Europoje, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tikisi, kad Lietuvos, kaip pavyzdinės Aljanso narės, reputacija turės teigiamos įtakos Vašingtono sprendimams dėl karių rotacijos. „Dabar gauname šiek tiek detalesnės informacijos, kaip JAV pusė mato veiksmų išdėliojimą laike, kada galėtų būti priimti sprendimai. Tikimės, kad visi siūlymai, pagerinimai iš Lietuvos pusės bus įvertinti, taip pat intensyvūs kontaktai su JAV puse.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys neatmeta versijos, kad Rusija sąmoningai taikėsi į diplomatines atstovybes, Kyjive praėjusį savaitgalį dviem raketoms apgadinus Lietuvos ambasados pastatą. „Neatmestina taip pat ir ši versija, kol kas teigti negalime“, – kalbėjo K. Budrys LRT laidoje „Dienos tema“, paklaustas, ar Maskva galėjo taikytis į diplomatines atstovybes Ukrainos sostinėje. „Žinome pagal tyrimo medžiagą, kad tai buvo raketos.

Partijos diskutuoja, ar reikia pasirašyti naujus susitarimus dėl gynybos ir demografijos. Prezidentui paraginus, opozicijos partijos siūlo įtvirtinti, kad didesnis nei 5 procentų Bendrojo vidaus produkto (BVP) finansavimas gynybai išliks ir po 2030 metų. Socialdemokratai sako, kad finansavimo mažinti neketina, tai ir tartis nėra ko. Bet premjeras Mindaugas Sinkevičius kalba apie susitarimą dėl demografijos – šiai idėjai pritaria kone visos partijos, nors ir visų jų atstovai skeptiški – partijų susitarimai dažnai lieka tik deklaracija.

Nafta pinga, bet dyzelinas brangsta. Lietuvos gyventojai tokią tendenciją stebi jau porą savaičių iš eilės. Dyzelino kaina pirmadien5 dar didesnė nei prieš savaitę – dalyje degalinių kainuoja 2 eurus ir beveik 20 centų už litrą. Tuo metu naftos barelio kaina krinta ir jau priartėjo prie 80 dolerių ribos. Ekonomistai aiškina, kad šiuo metu naftos perdirbėjų įkainiai šoktelėjo kelis kartus. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Ta pati degalinė, bet kaina kas savaitę – vis aukštesnė.

Savaitgalį Vilnių ir kitas šalies vietoves talžiusi audra gyventojams paliko ne tik išverstus medžius ir apsemtus rūsius, bet ir tūkstančius eurų siekiančius nuostolius. Draudikai jau skaičiuoja šimtus pranešimų apie sugadintus namus ir automobilius, tačiau ne visais atvejais žala atlyginama automatiškai. Vieni gyventojai savaitgalį siautusios audros metu dalijosi, kad požeminėse parkavimo aikštelėse ar keliuose buvo užlieti jų automobiliai. Tuo metu kiti gyventojai patyrė žalos savo namuose.

Lietuva drąsiai gali pasigirti milijonieriais. 2025-aisiais šalyje sparčiausiai pasaulyje išaugo milijonierių skaičius ir pasiekė 11,5 tūkstančio. Ekonomistai vardija, kad tai nulėmė kosmiškai išaugusios būsto kainos. Anot kai kurių ekspertų, Lietuvoje milijonierių gali būti dvigubai daugiau nei rodo skaičiai, mat apie savo turtus girtis nelinkę lietuviai dalį pinigų laiko kojinėse, užsienio šalyse ar investuoja į kriptovaliutas. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atleido Olhą Stefanšiną iš Ukrainos ambasadorės Jungtinėse Amerikos Valstijose pareigų. Kaip praneša „Ukrinform“, atitinkamas įsakas Nr. 696/2026 paskelbtas Ukrainos prezidento interneto svetainėje. Zelenskis atleido Ukrainos ambasadorę JAV Dokumente nurodoma: „Atleisti Stefanšyną Olhą Vitalijivną iš Ukrainos nepaprastosios ir įgaliotosios ambasadorės Jungtinėse Amerikos Valstijose pareigų.

Nyderlandų rytuose, netoli Vokietijos sienos, miškingoje vietovėje kilo gaisras, pirmadienį pranešė gelbėjimo tarnybos. Pranešime teigiama, kad ugniagesiai buvo išsiųsti į De Rosmoleno gamtos rezervatą netoli Ostrumo kaimo, siekiant užgesinti gaisrą ir užkirsti kelią jo tolesniam plitimui. Kilo dūmų stulpai Virš miškingo ploto, esančio tarp Venlo ir Neimegeno, kilo didžiuliai dūmų stulpai. Dėl prastos oro kokybės buvo evakuota stovyklavietė, kurioje buvo apie 300 poilsiautojų.

Ispanijos Seutos miestą, į kurį praėjusią savaitę įsiveržė per 60 tūkstančių migrantų, drebina neramumai. Nors Seutą dauguma migrantų jau paliko, ispanai rengia protesto akcijas – dėl krizės kaltina ir savo valdžią, ir Maroką, kuris įsibrovėlių srauto esą tyčia nestabdė. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose. Ispanijos Seutos mieste, kurį praėjusią savaitę užplūdo įsibrovėliai iš Maroko, gyvenimas dar toli gražu negrįžo į seną vagą.

Automobilis vietoje, tačiau žala vis tiek gali siekti tūkstantines sumas. Ilgapirščiai taikosi ne tik į patį automobilį, o ir į jo dalis, kurias lengvai galima realizuoti antrinėje rinkoje. Draudikų duomenys rodo, kad tokio masto vagystės gerokai lenkia viso automobilio vagystes. Policijos duomenimis, daugiausiai tokių vagysčių per pastaruosius trejus metus yra registruota Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskrityse.

Ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius pasiūlė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) peržiūrėti 2022 m. patvirtintas bendrojo ugdymo mokyklų programas ir iš jų pašalinti Rusijos imperinius karus šlovinusio rašytojo Michailo Lomonosovo tekstus.

Rugpjūčio 1-os vakare pietiniuose ir rytiniuose rajonuose (Alytaus ir Vilniaus apskrityse) buvo stebėtas labai greitas audros debesų formavimasis. Galingiausi audros židiniai sukėlė lokalų, bet stiprų škvalą ir intensyvias liūtis, todėl kai kuriose vietovėse buvo fiksuota reikšminga žala, skelbia Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT). 

Savaitgalį Lietuvoje praūžusios audros pridaryti nuostoliai artėja prie milijono. Daugiausia žalos – Vilniaus apskrityje, kur ir šiandien tvarkomi nuvirtę medžiai, užtvindyti keliai. Nemažai nuostolių ir Varėnos rajone, kur gūsingas vėjas plėšė stogus, vartė medžius.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) 2026 metais iš pažeidėjų jau konfiskavo 161 gyvūną.

Gesinant miškų gaisrus Graikijoje, ore susidūrė du ugniagesių sraigtasparniai – žuvo du pilotai. Vien per savaitgalį šalyje kilo dar 60 naujų gaisrų, o ugnis sunaikino mažiausiai 150 žmonių namų. Tuo metu Vengrija susiduria su kita ekstremalių karščių grėsme: dėl smarkiai nusekusio Dunojaus pirmą kartą per beveik 45 metus tenka stabdyti atominę elektrinę, pagaminančią apie 40 procentų visos šalies elektros energijos. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Specialios priemonės, kuriomis siekiama priversti Rusiją siekti taikos, tęsiamos. Tai interviu naujienų agentūros TSN korespondentui pareiškė Ukrainos prezidento biuro vadovas Kyrylas Budanovas. „Specialios priemonės, kuriomis siekiama priversti Rusiją siekti taikos, tęsiamos. Karas jiems iš esmės atsidūrė aklavietėje. Vyksta tam tikri kariniai veiksmai: tai vyksta puolimas, tai jo nėra, tai mes judame į priekį, tai jie.

Lenkijos naikintuvai virš Baltijos jūros už maždaug 60 kilometrų nuo šalies pakrantės perėmė dar vieną Rusijos žvalgybinį lėktuvą, skelbia Lenkijos visuomeninis transliuotojas TVP.

Praėjusią savaitę keliasdešimt tūkstančių žmonių pateko į Ispanijos eksklavą šiaurinėje Afrikos pakrantėje Seutą. Didžioji dalis jų jau grįžo į Maroką, tačiau sukelta politinė krizė apkartino Europos sąjungininkų santykius. LRT.lt atsako į svarbiausius klausimus apie šią migracijos krizę.

Prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį piktai sureagavo į Irano paneigimą, kad Teheranas derasi su Jungtinėmis Valstijomis, ir savo socialiniame tinkle paskelbtame įraše pareiškė, kad JAV karinė blokada tęsis tol, kol bus pasiektas „susitarimas arba visiška kapituliacija“.

Lenkijos naikintuvai virš Baltijos jūros už maždaug 60 kilometrų nuo šalies pakrantės perėmė dar vieną Rusijos žvalgybinį lėktuvą, skelbia Lenkijos visuomeninis transliuotojas TVP. Gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas pranešė, kad du Lenkijos naikintuvai „F-16“ pirmadienį prieš vidurdienį perėmė Rusijos lėktuvą „Il-20“ netoli šiaurinio Lebos miesto Baltijos jūros pakrantėje. Jis pridūrė, kad rusų lėktuvas buvo tarptautinėje oro erdvėje ir nepažeidė Lenkijos erdvės.