Vargu ar Rusija artimiausiu metu sugebės visiškai atremti Ukrainos atakas – nei Kremlius, nei Rusijos kariniai tinklaraštininkai netiki, kad tai pavyks, rašo JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai, vertindami Rusijos priešlėktuvinės gynybos veiksmingumą. Rusijos pareigūnai vis dažniau perkelia atsakomybę dėl oro gynybos atskiroms įmonėms ir regioninėms valdžios institucijoms, tačiau visos šios struktūros susiduria su sunkumais kovodamos su Ukrainos dronais.

Rusija surengė retas raketų pratybas, kuriose dalyvavo karo laivai ir sausumos paleidimo įrenginiai netoli Kurilų salų, į kurias taip pat pretenzijas reiškia Japonija. Tai sustiprino neseniai kilusią įtampą tarp šalių, praneša „Bloomberg“. Ketvirtadienį Rusijos Ramiojo vandenyno karinės jūrų pajėgos pareiškė, kad raketos buvo paleistos iš branduolinio povandeninio laivo, raketinio kreiserio ir pakrantės gynybos sistemos „Bastion“ Pietinių Kurilų salų rajone. Pratybų data nebuvo nurodyta.

Australijos policija penktadienį pranešė, kad vienam vyrui buvo pateikti kaltinimai dėl užsienio kišimosi, kai jis esą siekė informuoti Rusiją apie Ukrainos karinę veiklą. 27 metų Rusijos ir Australijos pilietybes turintis vyras praėjo „karinio pobūdžio“ apmokymus Rusijoje, o vėliau prisijungė prie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, spaudos konferencijoje pranešė Australijos federalinės policijos komisarė Krissy Barrett.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika penktadienį vyksta į Jonavą, kur susitiks su azoto trąšų gamintojos „Achema“ bei grūdų saugojimo ir prekybos įmonės „Jonavos grūdai“ atstovais. „Achemoje“ (ministras – BNS) kalbėsis, kaip padidinti trąšų gamybą, kad mažiau jų importuotume. „Jonavos grūduose“, kuri iš dalies priklauso ministerijai ir „Agrokoncernui“, domėsis, kaip sumažinti kainodarą“, – komentare BNS teigė ministro atstovas Justas Jaskonis.

Po pranešimų apie problemas JAV lėktuvnešyje, kuris jau kelis mėnesius dislokuotas Artimuosiuose Rytuose, į šį regioną dabar siunčiamas dar vienas JAV karinio jūrų laivyno lėktuvnešis, ketvirtadienį pranešė JAV karinės pajėgos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina atsakys į Rusijos rugpjūčio 20-osios naktį surengtą masinį išpuolį prieš Ukrainą, rašo „Kanal 24“. Anot V. Zelenskio, Rusija per šį smūgį naudojo dronus ir raketas. Zelenskis žada atsaką Rusijai „Jei šio smūgio metu numuštų sparnuotųjų raketų procentas siekia apie 90 proc., tai su balistinėmis raketomis situacija yra žymiai blogesnė. Reikalingos raketos „Patriot“ sistemoms – tai gali užtikrinti tik mūsų partneriai“, – sako jis.

Rusija ketvirtadienį išdavė Michaelio Martenso arešto orderį – šis vokiečių žurnalistas anksčiau šį mėnesį apstulbino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį savo klausimu apie mirtiną pagalbą Ukrainai.

Tyrimų duomenimis, kalėjimo bausmę atliko vos apie 3 procentus kaltintų kunigų. Dažniausiai todėl, kad apie nusikaltimus buvo pranešta tik po daugelio metų – kai jau buvo suėjęs senaties terminas arba kaltinamasis buvo miręs. Akademikų ir Vatikano vertinimu, nuo praėjusio amžiaus vidurio pagrįstų ar įrodytų kaltinimų dėl seksualinio vaikų išnaudojimo sulaukė nuo 2 iki 5 procentų katalikų kunigų.

Didžiuliame Serbijos gamtos rezervate jau kelias savaites siaučiantis miško gaisras ketvirtadienį privertė organizuoti evakuacijas, pranešė valstybinė žiniasklaida, o ugniagesiams gesinti liepsnas padėjo rusų gaisrų gesinimo lėktuvas.

Po skandalo dėl kunigų seksualinių nusikaltimų vaikams – visuomenės kritika Bažnyčiai. Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas atsiprašė nukentėjusiųjų ir visuomenės, tačiau ekspertai tikina neišgirdę, kokių konkrečių veiksmų žadama imtis nusikaltimams užkardyti. Į siūlymą steigti nepriklausomą tyrimų komisiją, arkivyskupas atsako – dabar ne laikas. 

Vienus verslus ši permaininga vasara smarkiai nuskriaudė, kitiems blogas oras net padėjo. Kai kuriems lietus reiškė beveik tuščią kalendorių rezervacijų prasme, o kiti tuo pat metu sulaukė daugiau klientų. Tačiau vien orais visko paaiškinti nepavyks – verslai pastebi ir kitų pokyčių žmonių elgesyje. Baidarių nuomotojams oras gali nulemti beveik visą dienos uždarbį. Kai šilta ir saulėta, norinčiųjų plaukti gali būti daugiau nei pajėgiama priimti.

Šių metų pradžioje Ukraina svarstė galimybę surengti didelio masto operaciją, kurios metu dirbtinio intelekto valdomais dronais būtų siekiama paralyžiuoti Maskvos oro uostų veiklą, skelbia „The Atlantic“, rašo UNIAN. Operacija, vadinta „M&Ms“ numatė dronų atakas prieš oro uostus Maskvoje ir netoli Rusijos sostinės. Buvo tikimasi, kad masiniai smūgiai privers tarptautines aviakompanijas nutraukti skrydžius į Rusiją.

Jungtinę Karalystę sukrėtė vienos šeimos tragedija, įvykusi anksčiau šią savaitę. Susekse nuskendo trys vienos šeimos nariai, dar viena šeimos mergaitė kritinės būklės išgabenta į ligoninę. Kaip skelbia BBC, policija paviešino šeimos narių tapatybes. Nuskendo trys šeimos nariai Žuvusieji – 55-metis Hassan El-Khawas, 37-metė Zeina Alayn ir jų 14-metė dukra Sara El-Khawas. Jaunesnioji dukra iš tos pačios šeimos buvo ištraukta iš vandens kartu su jais, ji tebėra ligoninėje kritinės būklės.

Lenkijos Pelplino vyskupijos kurija pranešė, kad rugpjūčio 17 d. mirė 53 metų kunigas Rafalas Cieszynskis, rašo „Onet“. Skelbiama, kad kunigas nuskendo Baltijos jūroje, nunešus srovei. Tragedija įvyko pirmadienio vakarą prie Darlowko paplūdimio. Kaip pranešė Jūrų paieškos ir gelbėjimo tarnyba, maudantis jūroje srovė nunešė 53 metų vyrą ir 46 metų moterį.

Prieš 35 metus Maskvoje prasidėjo vadinamasis Rugpjūčio pučas. Tai buvo bene paskutinis dalies komunistų bandymas sustabdyti vykstančias reformas ir Sovietų Sąjungos žlugimą. Apie tai, kas Rusijos laukė po šių įvykių ir kas šioje šalyje vyksta šiandien, – LRT pokalbis su rusų kilmės JAV istoriku Jurijumi Felštinskiu.

Jungtinės Valstijos savo sąjungininkus ir Kiniją ketvirtadienį paragino prisijungti prie naujos ekonominės kampanijos, kuria siekiama sužlugdyti Irano vyriausybę, ir įspėjo, kad priešingu atveju jiems grės rimtos pasekmės.

Vokietijos muitinės institucijos kol kas negali konfiskuoti tanklaivio, pakrauto rusiška nafta, kuris praėjusiais metais Baltijos jūroje patyrė avariją, kadangi buvo nutrauktas pagreitintas bylos nagrinėjimo procesas. 

Penktadienį Norvegijoje galimi skrydžių sutrikimai. Kaip skelbia „Nettavisen“, nuo penktadienio gali streikuoti dalis skrydžių dispečerių, todėl gali sutrikti oro eismas. Dar trečiadienį prasidėjo derybos tarp skrydžių dispečerių ir jų darbdavių. Jei iki ketvirtadienio vidurnakčio jie nesusitars, nuo penktadienio gali sutrikti oro eismas.

Masinės ukrainiečių dronų atakos giliai Rusijos teritorijoje ir degantys logistikos centrai toliau stumia Maskvą į ekonominį kampą. Visgi ekspertai įspėja: kol Kyjivas alina priešininko ekonomiką, Vakarų diskusijos apie tai, jog Europa gynybai bus pasiruošusi tik iki 2030 metų, yra pavojinga klaida. Kremlių tai gali tik paskatinti veikti greičiau, todėl Rytų Europos šalims bei Lietuvai atėjo laikas baigti vidinius politinius žaidimus ir skubiai ruoštis patiems.

„Buisiness Insider“ skelbia, kaip Lenkijoje vyksta pratybos, kurių metu kariškiai iš įvairių Vakarų šalių padeda rengti Ukrainos karius pagal Norvegijos vadovaujamą tarptautinę iniciatyvą „Operacija Legio“. Jų tikslas – paruošti ukrainiečius kovai su Rusijos invazija. Anot leidinio, pratybų metu veikia ir specialiai suformuotos pajėgos, imituojančios priešininkus. Jie atspindi, kaip priešai kovoja fronto linijoje.

Varėnos rajone policija ieško dingusio 86 metų Simo Bakanausko. Vyras rugpjūčio 19 d. juodos spalvos automobiliu „Honda CR-V“ išvyko iš namų, tačiau iki šiol negrįžo.

Dar 2024 m. gegužę kunigas Ryšardas Peciunas už veiklą Lenkijos bendruomenei Lietuvoje Lenkijos Respublikos ambasadoje Vilniuje atsiėmė prezidento Andrzejaus Dudos jam skirtą Sidabrinį kryžių „Už nuopelnus“. Šiandien 51-erių dvasininkas laukia teismo proceso, kuriame jam teks atsakyti dėl disponavimo pornografinio turinio medžiaga, kurioje vaizduojami vaikai. R. Peciunas savo kaltės nepripažįsta ir šią savaitę pirmą kartą viešai pateikė savo versiją, kaip tyrėjų rasta medžiaga atsidūrė jo kompiuteryje.

Ketvirtadienio popietę Vilnių užklupęs trumpalaikis, tačiau intensyvus lietus ir stipresni vėjo gūsiai sukėlė nepatogumų įvairiose miesto vietose, savo feisbuko paskyroje informuoja „Grinda“. 

Hormuzo sąsiauryje pasibaigus paliauboms, vėl brangsta nafta, o įkandin jos kyla degalų, o ypač benzino kaina. Vairuotojai piktinasi vėl priversti už dyzeliną mokėti daugiau kaip 2 eurus. Tačiau ekonomistai gerų žinių neturi ir perspėja, kad dyzelinas gali ir dar labiau pabrangti. Degalinių valdytojai reikalauja skubiai mažinti mokesčius iki Lenkijos lygio, tačiau finansų ministras apie mokesčių mažinimą kalbėti nemato priežasčių, mat naftos kaina dar nepasiekė 100 dolerių už barelį.

Per didelio masto Rusijos atakas didžiausią grėsmę tebekelia balistinės raketos, o sparnuotųjų raketų perėmimo rodiklis siekia 93 proc., ketvirtadienį platformoje „Facebook“ pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, pastarąją ataką pavadinęs viena didžiausių ir ciniškiausių nuo plataus masto invazijos pradžios. „Šiuo metu likviduojami Rusijos atakos prieš sostinę ir Kyjivo srities miestus padariniai.

Lenkijoje jau kelias savaites aistras kelia 60-ies ūkininko Jozefo byla. Vyras traktoriumi suarė šviežiai paklotą asfaltą. Vyras tai padarė kovodamas, kaip manė, dėl savo žemės, tačiau savivaldybė tikina, kad žemė, ant kurios buvo paklotas naujas kelias, yra miesto. Vieni ūkininką peikia ir sako, kad vyras suniokojo viešąjį turtą, tačiau kiti vyriškį gina ir sako, kad jis jau daugelį metų kovoja už savo teises, tačiau jo niekas nesiklauso.

Praėjusį penktadienį Latvijos oro erdvėje numuštas dronas buvo ukrainietiškos kilmės. Tai ketvirtadienį pranešė Latvijos ginkluotosios pajėgos, kuriomis remiasi agentūra „Reuters“. Skraidyklę numušė Baltijos šalyse dislokuotas Italijos naikintuvas. Bepilotis į NATO ir ES narės Latvijos oro erdvę įskrido tuo metu, kai Ukraina vykdė atakas prieš Rusijos uostus. Latvija: praėjusią savaitę numuštas dronas buvo ukrainietiškos kilmės Kariuomenės duomenimis, dronas įskrido iš Baltarusijos.

Kauno apygardos teismas ketvirtadienį antrą kartą šiemet atmetė už korupciją kalinčio buvusio koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio skundą dėl lygtinio paleidimo. 

Vilniaus arkivyskupo Gintaro Grušo pokalbis su Seimo pirmininku dėl nuo kunigų galimai nukentėjusių žmonių įvyks penktadienį.

Po istorinio Bažnyčios skandalo dėl seksualinių nusikaltimų pirmą kartą gyvai į žiniasklaidos klausimus atsakęs Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas sulaukė tikinčiųjų bendruomenės kritikos. „Anemiškas pakartojimas“, – taip dvasinio lyderio žodžius pakomentavo Mykolo Romerio universiteto Žmogaus ir visuomenės studijų fakulteto profesorius Povilas Aleksandravičius. Jo teigimu, Lietuva šiandien turi skubiai kreiptis pagalbos į kitų valstybių Katalikų Bažnyčias.

Kaune registruota logistikos ir muitinės tarpininkavimo paslaugų bendrovė Tranzito paslaugų centras atleidžia visus 25 darbuotojus, praneša Užimtumo tarnyba. Kaip Eltai nurodė tarnybos atstovė Milda Jankauskienė, bendrovė atleidimus vykdyti planuoja šių metų rugsėjo 2–4 d. Anot jos, tarp numatomų atleisti darbuotojų vyrauja muitinės tarpininkų profesijų pogrupio darbuotojai. M. Jankauskienės teigimu, darbuotojų atleidimo priežastis – įmonės bankrotas.

Politikams viešojoje erdvėje pradėjus kelti klausimus dėl naujojo Lietuvos oro uostų (LTOU) valdybos nario Oleksandro Laneckij praeities sąsajų su verslu Rusijoje ir Baltarusijoje bei komentarų rusiškai žiniasklaidai, jis pranešė atsisakantis pareigų bendrovės valdyboje. „Noriu informuoti, kad priėmiau sprendimą atsisakyti Lietuvos oro uostų valdybos nario pareigų“, – ketvirtadienį socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė O. Laneckij.

Vilniuje pradėta atnaujinti A. Goštauto gatvės atkarpa tarp Žaliojo ir Baltojo tiltų. Atliekant darbus bus pašalinti aštuoni medžiai, keičiamos pėsčiųjų perėjų vietos. Iki 2027 metų pabaigos bus nutiesti patogesni pėsčiųjų ir dviračių takai, įkurtos naujos poilsio erdvės prie Neries, bus patogiau keliauti viešuoju transportu, ketvirtadienį pranešė sostinės savivaldybė.

Vengrijos visuomeninė televizija ketvirtadienį parodė pirmąją žinių laidą nuo pat liepos mėnesio – transliacijos buvo sustabdytos naujajai Peterio Magyaro vyriausybei pradėjus reformas, kuriomis siekiama atkurti nacionalinės žiniasklaidos nepriklausomumą.

Lenkijos rytinė siena, pasak ministro pirmininko Donaldo Tusko, „yra saugesnė nei kada nors anksčiau“. Premjeras, be to, ketvirtadienį Krokuvoje sakė, kad šalis stengiasi didinti savo oro gynybos pajėgumus, pranešė lenkų naujienų agentūra PAP.