JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas pirmadienį Rusijos finansų ministrui Antonui Siluanovui pareiškė, kad kol nebus užbaigtas karas Ukrainoje, jokia ekonominė pagalba Rusijai ar susitarimai kitais klausimais nėra įmanomi, rašo „Reuters“. Apie tai agentūrai komentavo šaltinis, susipažinęs su S. Bessento ir A. Siluanovo susitikimu. Jie susitiko G20 finansų ministrų susitikime, surengtame Ašvilyje, Šiaurės Karolinoje.

JAV sausumos pajėgų sekretorius Danas Driscollas pateikė atsistatydinimo prašymą, o pirmadienį šią informaciją patvirtino Baltieji rūmai, pasirodžius pranešimams apie įtampą tarp jo ir gynybos sekretoriaus Pete'o Hegsetho. JAV prezidento Donaldo Trumpo Baltųjų rūmų atstovo spaudai pirmoji pavaduotoja Anna Kelly, paklausta apie „Wall Street Journal“ pranešimą dėl D. Driscollo pasitraukimo, jo nepaneigė.

Estijoje ir Latvijoje naktis buvo nerami. Abi šalys pranešė apie dronų pavojų. Latvijos ginkluotosios pajėgos antradienį naktį pranešė, kad Ludzos savivaldybėje galimas dronų pavojus. Gyventojams buvo nurodyta būti pasiruošusiems visiems scenarijams. Neilgai trukus, pavojus čia atšauktas. Tačiau netrukus jis buvo paskelbtas Alūksnės savivaldybėje. Gyventojams nurodyta imtis veiksmų. „Informuojame, kad Latvijos oro erdvėje kyla grėsmė.

Išplaukdamas iš Hormuzo sąsiaurio buvo užpultas tanklaivis, pranešė Jungtinės Karalystės jūrų prekybos operacijų (UKMTO) tarnyba.

Naktį Latvijos Alūksnės savivaldybėje mobiliuoju ryšiu buvo išsiųstas perspėjimas apie galimą grėsmę šalies oro erdvėje.

Pirmadienį Niujorko turistų pamėgtoje Taimso aikštėje moteris peiliu nudūrė vieną žmogų ir kitą sužeidė, vėliau buvo nušauta policijos. 

Per šalį slenkant šaltajam atmosferos frontui, rudens pradžia bus lietinga, pūs stipresnis vėjas, tačiau temperatūra išliks apie 20 laipsnių šilumos, LRT RADIJUI sako Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos sinoptikė Elena Kliukina.

Per masinę Rusijos raketų ir dronų ataką prieš Kyjivą bei aplinkinius regionus žuvo mažiausiai keturi žmonės, o daugiau nei tuzinas buvo sužeisti, pranešė Ukrainos pareigūnai.

Dar praėjusiais metais Susisiekimo ministerija tvirtino nematanti galimybių Lietuvos automagistralėse didinti maksimalų leistiną greitį. Dabar pozicija pasikeitė – ministerija siūlo sudaryti sąlygas atskiruose ruožuose važiuoti iki 140 km/val. 2025 m. kovą portalas tv3.lt iškėlė klausimą, ar Lietuva galėtų pasekti kitų Europos valstybių pavyzdžiu ir automagistralėse leisti važiuoti 140 ar net 150 km/val. Tuomet Susisiekimo ministerijos pozicija buvo kategoriška.

ESO pradeda rinkti gyventojų prašymus kompensacijoms už patirtus nuostolius dėl audros netekus elektros ilgiau nei 3 paras. ESO žada kompensacijas ir už elektros tiekimo sutrikimą, taip pat ir už sugedusius elektros prietaisus. Anksčiau grasinusi kompensacijų nesumuoti, dabar bendrovė poziciją švelnina. Na, o prezidentas ir premjeras vis garsiau kalba, kad dėl lėto audros sukeltų padarinių pašalinimo ir painios komunikacijos reikalaus ESO, o gal ir Ignitis vadovų atsakomybės.

Minint 35-ąsias Ukrainos nepriklausomybės metines, „Suspilne“ Ginkluotųjų pajėgų vardu dalinasi skiltimi, parašyta tarnaujančio kario ir parengta Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadovybės. LRT iš ukrainiečių kalbos išverstą skiltį skelbia be pakeitimų.

JAV Aukščiausiasis Teismas pirmadienį leido Donaldo Trumpo administracijai tęsti Baltųjų rūmų pokylių salės statybas, kol respublikonų prezidentas ginčija teismo nutartį, kuri sustabdytų didžiąją dalį šio projekto, rašo „Reuters“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atleido Oleksandrą Kamyšiną iš neetatinio patarėjo strateginiais klausimais pareigų. Atitinkamas dekretas Nr. 844/2026 paskelbtas šalies vadovo interneto svetainėje, skelbia „Ukrinform“. Atleistas Zelenskio patarėjas „Atleisti Oleksandrą Mykolajovyčių Kamyšiną iš Ukrainos prezidento patarėjo strateginiais klausimais (neetatinio) pareigų“, – rašoma dokumente.

Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo atstovai – Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushneris – rengiasi vizitams į Rusiją ir Ukrainą, ir spėjo, kad rugsėjis gali atnešti pokyčių Rusijos ir Ukrainos karo klausimu. „Ką tik kalbėjomės su JAV prezidento atstovais Steve'u Witkoffu ir Jaredu Kushneriu.

Rusija bando priversti Ukrainą paklusti, paleisdama vis daugiau dronų į Kyjivą ir kitus miestus bei taikydama naują taktiką. Apie tai rašo „The Wall Street Journal“. Pažymima, kad dronai „Geran“ yra patobulinta „Shahed“ versija. Dėl savo greičio jie priartina Ukrainos oro gynybos galimybes prie ribos. Žurnalistai pridūrė, kad pastarosiomis dienomis oro pavojaus sirenos Kyjive skamba beveik visą parą.

Daugiau nei ketvirtis milijono gyventojų liko be elektros, vienas žmogus žuvo, draudikai skaičiuoja tris milijonus eurų viršijančius nuostolius. Savaitė po audros, o dalis žmonių – vis dar be elektros. Vyriausybė pabrėžė: pirmiausia reikia atkurti elektros tiekimą, vėliau bus ieškoma, kas ko nepadarė. Ar Vyriausybė paklaus pačių gyventojų, kodėl jie neturėjo vandens, maisto, medikamentų, generatorių, nors ne vienus metus pabrėžta, kad gyventojai turi būti pasirengę be paslaugų išgyventi bent 2–3 paras? Audros padariniai neapsiriboja vien tuo, ko nepadarė vieni ar kiti, tai verčia susimąstyti. Dabar buvo audra, o kas būtų, jei kiltų ginkluotas konfliktas? Nei gyventojai, nei valstybė nėra gerai pasiruošę.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pirmadienį gavo skundą dėl dabartinės Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) narės Lauros Matjošaitytės galimų konsultacijų „Nemuno aušrai“, skelbia portalas „Delfi“.

Pirmadienį premjeras Mindaugas Sinkevičius paskelbė apie parengtą šeimos paketą, kurį jam antradienį pristatys socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė. Nors kol kas nežinoma, kiek lėšų pareikalautų šeimos paketo įgyvendinimas, „Vardan Lietuvos“ lyderis Virginijus Sinkevičius sako, kad „valstybei nėra per didelės sumos kalbant apie jos išlikimą“. Jam pritaria ir „valstiečių“ lyderis Aurelijus Veryga, teigiantis, kad demografija, kaip ir gynyba, turėtų būti suvokiama kaip valstybės išlikimo klausimas. 

Nuo rytojaus ESO pradeda rinkti gyventojų prašymus kompensacijoms už patirtus nuostolius dėl audros netekus elektros ilgiau nei 3 paras. ESO žada kompensacijas ir už elektros tiekimo sutrikimą, taip pat ir už sugedusius elektros prietaisus. Anksčiau grasinusi kompensacijų nesumuoti, dabar bendrovė poziciją švelnina. Na, o prezidentas ir premjeras vis garsiau kalba, kad dėl lėto audros sukeltų padarinių pašalinimo ir painios komunikacijos reikalaus ESO, o gal ir Ignitis vadovų atsakomybės.

Įprastus vaistus perkame net nesusimąstydami, kad jų kaina gali pasikeisti ir per vieną mėnesį. Nuo rugpjūčio 1-osios daliai nekompensuojamųjų vaistų pasikeitė gamintojų nurodomos kainos. Todėl naujienų portalas tv3.lt patikrino, kas nutiko su dažniausiai perkamais vaistais ir kiek už tą pačią pakuotę prašo skirtingos vaistinės. O nuo rugsėjo laukia dar vieni pokyčiai. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) tv3.lt pateikė 20 dažniausiai Lietuvoje perkamų nekompensuojamųjų vaistų sąrašą.

Maskva siekia bendradarbiauti su Pekinu dirbtinio intelekto (DI) ir skaitmeninių naujovių srityje, Kinijos vadovui Xi Jinpingui pirmadienį pasakė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, lyderiams susitikus Kirgizijoje.

Norvegijos karaliaus Haraldo V karstas pirmadienį buvo perneštas į Karališkųjų rūmų koplyčią, kur velionis monarchas bus pašarvotas iki rugsėjo 9-ąją vyksiančių laidotuvių.

Švedija perka iš Prancūzijos keturias fregatas, kurių vertė 4,3 mlrd. eurų. Dalyvaujant Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui ir Švedijos premjerui Ulfui Kristerssonui, pirmadienį Stokholme pasirašytas atitinkamas susitarimas.  Ceremonija vyko prancūzų fregatoje „Amiral Ronarc’h“ – šis laivas priklauso tai pačiai klasei, kaip ir Švedijos užsakyti laivai, kuriuos stato prancūzų įmonė „Naval Group“.

Rugsėjį Vilnius grįžta į įprastą rudens ritmą – į gatves išriedės daugiau viešojo transporto, keisis dalies maršrutų tvarkaraščiai, o kai kuriuose miesto rajonuose keleiviai pastebės ir daugiau pokyčių. Nuo rugsėjo 1-osios dalis autobusų ir troleibusų grįš į įprastus maršrutus, nes mieste baigti kai kurie gatvių ir infrastruktūros darbai.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba nustatė, kad skirstant paramą būstui įsigyti buvo diskriminuoti žmonės su regos negalia, už tai atsakinga Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pažeidė Lygių galimybių įstatymą. Tarnyba išnagrinėjo du skundus, kuriuose, anot pareiškėjų, jie dėl negalios prarado galimybę pretenduoti į paramą.

Žemės ūkio technikos ir grūdų sandėliavimo įrangos prekybos bendrovė „East West Agro“ pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 1,35 mln. eurų koreguoto neaudituoto pelno prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) – 2,9 proc. mažiau nei tuo pat metu pernai, kai jis siekė 1,39 mln. eurų. Bendrovės pardavimo pajamos smuko 26 proc. iki 15,71 mln. eurų (21,27 mln. eurų), grynasis pelnas – 11,2 karto iki 0,09 mln. eurų (1,01 mln.

Prieš rugsėjo pirmąją – parduotuvėse šurmuliuoja tėvai ir vaikai. O pastarieji į mokyklą nori keliauti ne tik su naujais sąsiuviniais, bet ir su madingiausiais herojais ant penalų bei kuprinių. Šiemet pirmoko krepšelis, pasak „Swedbank“, renkantis pigiausias prekes, atsieis mažiausiai 350 eurų, o norintys kokybės gali suploti ir 900 eurų. Tiesa, jei kanceliarinės prekės, anot ekspertų, dėl konkurencijos nebrangsta, tai uniformos per 7 metus pabrango beveik 60 procentų.

Meteorologijos ir vandens ūkio institutas (IMGW) 12 vaivadijų paskelbė pirmojo lygio perspėjimus dėl audrų. Tuo pat metu dalies Liublino ir Pakarpatės vaivadijų gyventojai turi ruoštis karščiams. Vyriausybinis saugumo centras Mažosios Lenkijos vaivadijos gyventojams išsiuntė specialų perspėjimą dėl orų. Remiantis prognozėmis, audras gali lydėti smarkios liūtys – gali iškristi nuo 20 iki 35 mm kritulių, vėjo gūsiai gali siekti 85 km/val., o kai kur galimas ir krušos iškritimas.

Rusai tinklais uždengė savo už horizonto veikiančią „Voronež-DM“ radiolokacinę stotį, esančią buvusiame Dunajevkos aerodrome Kaliningrado srityje. Taip priešas siekia apsaugoti savo radarą nuo tolimojo nuotolio dronų smūgių, rašo „Defense Express“. Pažymima, kad neseniai darytoje palydovinėje nuotraukoje, paskelbtoje socialiniuose tinkluose, galima pastebėti „Voronež-DM“ radiolokacinės stoties anteną Pionersko mieste, į šiaurės vakarus nuo Kaliningrado.

Lenkijos naikintuvai virš Baltijos jūros, maždaug 30 kilometrų nuo šalies pakrantės, perėmė Rusijos žvalgybinį lėktuvą ir tai yra naujausias iš virtinės panašių incidentų, susijusių su Rusijos kariniais orlaiviais. Apie tai pirmadienį skelbia portalas „TVP World“. Lėktuvas Il-20 buvo perimtas į šiaurę nuo Lebos, pakrantės miesto Šiaurės Lenkijoje, ir Lenkijos oro erdvės nepažeidė, sakė gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas.

Lenkijos Poznanės arkivyskupija pateikė ieškinį, kuriuo reikalauja pinigų iš jų 14-metės. Kaip rašo “Onet”, taip yra todėl, kad Bartošewskių šeima be sutarties naudojasi nekilnojamuoju turtu, esančiu Bažnyčiai priklausančiame sklype. Žemė, kurioje stovi Bartošewskių šeimos namas, kadaise priklausė Šv. Jono Jeruzaliečio parapijai. 1931 metais klebonas ją išnuomojo sodininkų bendrijai. 1994 metais parapija teritoriją susigrąžino.

Nuo rugsėjo iš Rusijos serverių – t. y. iš adresų, kurie baigiasi .ru – siunčiami elektroniniai laiškai nebepasieks Estijos valstybinių institucijų iš karto, nes bus nukreipiami į karantiną papildomai patikrai. Šia priemone siekiama užkirsti kelią kibernetinėms atakoms, rašo estų visuomeninis transliuotas ERR. Daug Estijos gyventojų, ypač rusakalbių, vis dar turi el. pašto paskyras Rusijos serveriuose ir naudojasi el. pašto adresais, kurie baigiasi .ru. Nuo rugpjūčio pabaigos jų siunčiami el.

Ukraina informavo Pekiną apie Kinijos gamybos detales Rusijos ginkluose. Kinijos Liaudies Respublika teigia ištyrusi šį klausimą, tačiau neradusi jokių pažeidimų.

Keturios Europos Sąjungos (ES) valstybės vėl paragino grįžti prie planų panaudoti įšaldytas Rusijos lėšas paremti Ukrainą, bet Belgija vis dar tvirtina, kad tai per daug rizikinga, praneša Lenkijos visuomeninio transliuotojo portalas „TVP World“.

Austrijos rašytoja, Nobelio literatūros premijos laureatė Elfriede Jelinek pasmerkė „žemių grobimą“ Vakarų Krante, Gazos Ruože ir Jeruzalėje, teigdama, kad Vakarų diskursas apie dviejų valstybių sprendimą Artimuosiuose Rytuose yra „melas“.