Ispanijoje vaikai sūkurinėje vonioje rado negyvus savo tėvus, skelbia „Metro“. Pirminiai policijos duomenys rodo, kad pora galėjo įstrigti sūkurinėje vonioje. Aiškėja, kodėl sūkurinėje vonioje mirė du žmonės Manoma, kad jie fiziškai išseko bandydami išbristi iš vandens ir patyrė širdies smūgius. Šeima viešėjo Ispanijoje.

Lenkijoje kartu su vasara baigėsi ir lengvata kurui. PVM tarifas degalams grįžo į ankstesnį lygį, panaikintos maksimalios benzino ir dyzelino kainų ribos. Pirmieji pokyčiai degalinių kainų stenduose pasirodė iškart po vidurnakčio, skelbia „Zet Radio“. Vairuotojai perspėjami pasiruošti gerokai didesnėms kuro išlaidoms. Lenkijoje baigė galioti nuolaida degalams Nuo rugpjūčio 17 d. Lenkijoje galiojo sumažintas 8 procentų PVM tarifas.

Lenkijos žiniasklaida skelbia daugiau detalių apie gaisrą dronų gamykloje „WB Electronics“. Aiškėja, kad gaisrą sukėlė žmogus, atvykęs su kauke. Jis iš kuprinės išsitraukė benzino butelius, benziną išpylė ir padegė žiebtuvėliu, o galiausiai pasišalino iš įvykio vietos. Apie tai rašo „Onet“, remdamiesi kitų lenkų žiniasklaidos priemonių pranešimais. Gaisras Lenkijoje dronų gamykloje Gaisras „WB Electronics“ gamykloje kilo pirmadienį. Čia gaminamos dronų dalys, naudojamos Lenkijos ir Ukrainos.

Antrajai Rusijos palydovų „Rassvet“ partijai nepavyko pasiekti reikiamo aukščio kosmose. Pasak Karo studijų instituto (ISW) ataskaitos, tai reiškia dar vieną nesėkmę Maskvai, siekiančiai greitai sukurti savo alternatyvą „Starlink“ sistemai, rašo „RBC-Ukraine“. Antroji 16 „Rassvet“ palydovų partija buvo paleista liepos 19 d. Palydovų sekimo platformos „N2YO“ duomenimis, rugpjūčio 31 d. nė vienas iš jų nebuvo pasiekęs numatyto 550 km veikimo aukščio.

Rusijos Baltijos jūros uoste Ust Lugoje po dronų atakos kilo gaisras, antradienį pranešė regiono gubernatorius. „Ust Lugos uosto teritorijoje dėl dronų atakos fiksuota žala, kilo gaisras“, – platformoje „Telegram“ teigė Leningrado srities gubernatorius Aleksandras Drozdenka ir kartu pridūrė, kad „pastangos atremti ataką tęsiamos“. Ukraina ne kartą atakavo Ust Lugos uostą – vieną svarbiausių naftos eksporto mazgų Rusijos vakaruose.

Rusija jau pagamina per mėnesį maždaug 3 000 dronų su reaktyviniais varikliais ir planuoja išlaikyti šį gamybos lygį. Ukrainos prezidento specialusis patarėjas gynybos technologijų plėtros klausimais Serhijus Beskrestnovas, žinomas šaukiniu „Flash“, šį skaičių paminėjo per televizijos laidą. Jis sakė, kad praėjusį mėnesį buvo įvykdyta 3 000 reaktyvinių dronų atakų, o ankstesnį mėnesį jų buvo 1500. Ukrainos žvalgybos duomenimis, rusai planuoja pagaminti 36 tūkst.–40 tūkst.

Vėlyvą pirmadienio vakarą Rumunija kėlė naikintuvus, praneša šalies Gynybos ministerija. „23:30 Gynybos ministerijos radarinė stebėjimo sistema užfiksavo du oro taikinius 24 km į šiaurės rytus nuo Vylkovės (Ukraina), netoli Rumunijos sienos“, – rašoma pranešime. Rumunija kėlė naikintuvus Nurodoma, kad du ispanų pajėgų naikintuvai F-18 23:43 buvo skubiai pakelti į orą. „Be to, 00:05 pakilo Rumunijos oro pajėgų sraigtasparnis IAR-330 „PUMA SOCAT“, – teigiama pranešime.

Sostinėje sukčiai įtikino moterį neva investuoti ir iš jos išviliojo 22,4 tūkst. eurų, pranešė policija.

Advokatę Liudviką Meškauskaitę į LRT tarybą paskyręs šalies vadovas Gitanas Nausėda sako, kad tarybą turi sudaryti savarankiški, skirtingoms visuomenės pažiūroms atstovaujantys žmonės.

Prezidentas Gitanas Nausėda tikisi, kad klausimai dėl premjero žmonos įdarbinimo Kauno rajone esančiame Raudondvario dvare bus atsakyti.

Vokietijos gynybos pramonės koncernų „KNDS Deutschland“ ir „Rheinmetall Landsysteme“ valdomai bendrovei „Lithuania Defense Services“ Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) pradedant statyti tankų „Leopard“ surinkimo ir remonto gamyklą, dėl valstybės indėlio į projektą dar vyksta derybos. Planuojama, kad 25,1 proc.

JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas pirmadienį Rusijos finansų ministrui Antonui Siluanovui pareiškė, kad kol nebus užbaigtas karas Ukrainoje, jokia ekonominė pagalba Rusijai ar susitarimai kitais klausimais nėra įmanomi, rašo „Reuters“. Apie tai agentūrai komentavo šaltinis, susipažinęs su S. Bessento ir A. Siluanovo susitikimu. Jie susitiko G20 finansų ministrų susitikime, surengtame Ašvilyje, Šiaurės Karolinoje.

JAV sausumos pajėgų sekretorius Danas Driscollas pateikė atsistatydinimo prašymą, o pirmadienį šią informaciją patvirtino Baltieji rūmai, pasirodžius pranešimams apie įtampą tarp jo ir gynybos sekretoriaus Pete'o Hegsetho. JAV prezidento Donaldo Trumpo Baltųjų rūmų atstovo spaudai pirmoji pavaduotoja Anna Kelly, paklausta apie „Wall Street Journal“ pranešimą dėl D. Driscollo pasitraukimo, jo nepaneigė.

Estijoje ir Latvijoje naktis buvo nerami. Abi šalys pranešė apie dronų pavojų. Latvijos ginkluotosios pajėgos antradienį naktį pranešė, kad Ludzos savivaldybėje galimas dronų pavojus. Gyventojams buvo nurodyta būti pasiruošusiems visiems scenarijams. Neilgai trukus, pavojus čia atšauktas. Tačiau netrukus jis buvo paskelbtas Alūksnės savivaldybėje. Gyventojams nurodyta imtis veiksmų. „Informuojame, kad Latvijos oro erdvėje kyla grėsmė.

Išplaukdamas iš Hormuzo sąsiaurio buvo užpultas tanklaivis, pranešė Jungtinės Karalystės jūrų prekybos operacijų (UKMTO) tarnyba.

Naktį Latvijos Alūksnės savivaldybėje mobiliuoju ryšiu buvo išsiųstas perspėjimas apie galimą grėsmę šalies oro erdvėje.

Pirmadienį Niujorko turistų pamėgtoje Taimso aikštėje moteris peiliu nudūrė vieną žmogų ir kitą sužeidė, vėliau buvo nušauta policijos. 

Aplinkosaugininkai rugsėjo 1-ąją pradeda akcijos „Saugom lašišą“ reidus, kurių metu tikrins, kaip laikomasi lašišų ir šlakių žvejybos reikalavimų. Reidai truks iki lapkričio 20 dienos, pranešė Aplinkos apsaugos departamentas (AAD).

Per šalį slenkant šaltajam atmosferos frontui, rudens pradžia bus lietinga, pūs stipresnis vėjas, tačiau temperatūra išliks apie 20 laipsnių šilumos, LRT RADIJUI sako Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos sinoptikė Elena Kliukina.

Per masinę Rusijos raketų ir dronų ataką prieš Kyjivą bei aplinkinius regionus žuvo mažiausiai keturi žmonės, o daugiau nei tuzinas buvo sužeisti, pranešė Ukrainos pareigūnai.

Dar praėjusiais metais Susisiekimo ministerija tvirtino nematanti galimybių Lietuvos automagistralėse didinti maksimalų leistiną greitį. Dabar pozicija pasikeitė – ministerija siūlo sudaryti sąlygas atskiruose ruožuose važiuoti iki 140 km/val. 2025 m. kovą portalas tv3.lt iškėlė klausimą, ar Lietuva galėtų pasekti kitų Europos valstybių pavyzdžiu ir automagistralėse leisti važiuoti 140 ar net 150 km/val. Tuomet Susisiekimo ministerijos pozicija buvo kategoriška.

ESO pradeda rinkti gyventojų prašymus kompensacijoms už patirtus nuostolius dėl audros netekus elektros ilgiau nei 3 paras. ESO žada kompensacijas ir už elektros tiekimo sutrikimą, taip pat ir už sugedusius elektros prietaisus. Anksčiau grasinusi kompensacijų nesumuoti, dabar bendrovė poziciją švelnina. Na, o prezidentas ir premjeras vis garsiau kalba, kad dėl lėto audros sukeltų padarinių pašalinimo ir painios komunikacijos reikalaus ESO, o gal ir Ignitis vadovų atsakomybės.

Minint 35-ąsias Ukrainos nepriklausomybės metines, „Suspilne“ Ginkluotųjų pajėgų vardu dalinasi skiltimi, parašyta tarnaujančio kario ir parengta Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadovybės. LRT iš ukrainiečių kalbos išverstą skiltį skelbia be pakeitimų.

JAV Aukščiausiasis Teismas pirmadienį leido Donaldo Trumpo administracijai tęsti Baltųjų rūmų pokylių salės statybas, kol respublikonų prezidentas ginčija teismo nutartį, kuri sustabdytų didžiąją dalį šio projekto, rašo „Reuters“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atleido Oleksandrą Kamyšiną iš neetatinio patarėjo strateginiais klausimais pareigų. Atitinkamas dekretas Nr. 844/2026 paskelbtas šalies vadovo interneto svetainėje, skelbia „Ukrinform“. Atleistas Zelenskio patarėjas „Atleisti Oleksandrą Mykolajovyčių Kamyšiną iš Ukrainos prezidento patarėjo strateginiais klausimais (neetatinio) pareigų“, – rašoma dokumente.

Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo atstovai – Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushneris – rengiasi vizitams į Rusiją ir Ukrainą, ir spėjo, kad rugsėjis gali atnešti pokyčių Rusijos ir Ukrainos karo klausimu. „Ką tik kalbėjomės su JAV prezidento atstovais Steve'u Witkoffu ir Jaredu Kushneriu.

Rusija bando priversti Ukrainą paklusti, paleisdama vis daugiau dronų į Kyjivą ir kitus miestus bei taikydama naują taktiką. Apie tai rašo „The Wall Street Journal“. Pažymima, kad dronai „Geran“ yra patobulinta „Shahed“ versija. Dėl savo greičio jie priartina Ukrainos oro gynybos galimybes prie ribos. Žurnalistai pridūrė, kad pastarosiomis dienomis oro pavojaus sirenos Kyjive skamba beveik visą parą.

Daugiau nei ketvirtis milijono gyventojų liko be elektros, vienas žmogus žuvo, draudikai skaičiuoja tris milijonus eurų viršijančius nuostolius. Savaitė po audros, o dalis žmonių – vis dar be elektros. Vyriausybė pabrėžė: pirmiausia reikia atkurti elektros tiekimą, vėliau bus ieškoma, kas ko nepadarė. Ar Vyriausybė paklaus pačių gyventojų, kodėl jie neturėjo vandens, maisto, medikamentų, generatorių, nors ne vienus metus pabrėžta, kad gyventojai turi būti pasirengę be paslaugų išgyventi bent 2–3 paras? Audros padariniai neapsiriboja vien tuo, ko nepadarė vieni ar kiti, tai verčia susimąstyti. Dabar buvo audra, o kas būtų, jei kiltų ginkluotas konfliktas? Nei gyventojai, nei valstybė nėra gerai pasiruošę.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pirmadienį gavo skundą dėl dabartinės Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) narės Lauros Matjošaitytės galimų konsultacijų „Nemuno aušrai“, skelbia portalas „Delfi“.

Pirmadienį premjeras Mindaugas Sinkevičius paskelbė apie parengtą šeimos paketą, kurį jam antradienį pristatys socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė. Nors kol kas nežinoma, kiek lėšų pareikalautų šeimos paketo įgyvendinimas, „Vardan Lietuvos“ lyderis Virginijus Sinkevičius sako, kad „valstybei nėra per didelės sumos kalbant apie jos išlikimą“. Jam pritaria ir „valstiečių“ lyderis Aurelijus Veryga, teigiantis, kad demografija, kaip ir gynyba, turėtų būti suvokiama kaip valstybės išlikimo klausimas. 

Nuo rytojaus ESO pradeda rinkti gyventojų prašymus kompensacijoms už patirtus nuostolius dėl audros netekus elektros ilgiau nei 3 paras. ESO žada kompensacijas ir už elektros tiekimo sutrikimą, taip pat ir už sugedusius elektros prietaisus. Anksčiau grasinusi kompensacijų nesumuoti, dabar bendrovė poziciją švelnina. Na, o prezidentas ir premjeras vis garsiau kalba, kad dėl lėto audros sukeltų padarinių pašalinimo ir painios komunikacijos reikalaus ESO, o gal ir Ignitis vadovų atsakomybės.

Įprastus vaistus perkame net nesusimąstydami, kad jų kaina gali pasikeisti ir per vieną mėnesį. Nuo rugpjūčio 1-osios daliai nekompensuojamųjų vaistų pasikeitė gamintojų nurodomos kainos. Todėl naujienų portalas tv3.lt patikrino, kas nutiko su dažniausiai perkamais vaistais ir kiek už tą pačią pakuotę prašo skirtingos vaistinės. O nuo rugsėjo laukia dar vieni pokyčiai. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) tv3.lt pateikė 20 dažniausiai Lietuvoje perkamų nekompensuojamųjų vaistų sąrašą.

Maskva siekia bendradarbiauti su Pekinu dirbtinio intelekto (DI) ir skaitmeninių naujovių srityje, Kinijos vadovui Xi Jinpingui pirmadienį pasakė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, lyderiams susitikus Kirgizijoje.

Norvegijos karaliaus Haraldo V karstas pirmadienį buvo perneštas į Karališkųjų rūmų koplyčią, kur velionis monarchas bus pašarvotas iki rugsėjo 9-ąją vyksiančių laidotuvių.

Švedija perka iš Prancūzijos keturias fregatas, kurių vertė 4,3 mlrd. eurų. Dalyvaujant Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui ir Švedijos premjerui Ulfui Kristerssonui, pirmadienį Stokholme pasirašytas atitinkamas susitarimas.  Ceremonija vyko prancūzų fregatoje „Amiral Ronarc’h“ – šis laivas priklauso tai pačiai klasei, kaip ir Švedijos užsakyti laivai, kuriuos stato prancūzų įmonė „Naval Group“.