Kad surinktų daugiau pinigų krašto gynybai, nauja valdžia žada didinti nekilnojamojo turto, pelno mokestį, įvesti naują mokestį draudimo sutartims. Tačiau tuo pačiu metu siūlo visiškai priešingą dalyką – kai kuriuos mokesčius mažinti ir taip atsisakyti dalies biudžeto pajamų. Naujausią tokį siūlymą pirmadienį oficialiai registravo grupė Seimo narių iš valdančiosios Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ ir kai kurių kitų frakcijų.

Lietuvos gyventojai „į rankas“ uždirba kone mažiausiai Europos Sąjungoje, o turintys vaikų „į rankas“ uždirba daugiau nei vienišiai. Eurostato duomenimis, šveicarai, vieni daugiausiai uždirbančių Europoje, sumoka mažiausiai mokesčių: jų „į rankas“ (neto) gaunamas atlyginimas sudaro net 81,4 proc. „ant popieriaus“ (bruto) nurodytos algos. Tuo metu Lietuvos žmonių „į rankas“ gaunama alga siekia vos 62 proc.

Europos Komisija pradėjo tyrimą, siekdama išsiaiškinti, ar Kinija neskyrė dosnių subsidijų BYD automobilių gamyklos statyboms Vengrijoje. „Financial Times“ skelbia, kad įtarimų kelia ne tik BYD veikla, bet ir glaudūs Kinijos vyriausybės ir prorusiškai nusiteikusio Vengrijos premjero Viktoro Orbáno santykiai. Pasak su tyrimu susijusių šaltinių, Briuselis yra pradinėje tyrimo stadijoje.

Ne visi gyventojai, sulaukę pensinio amžiaus, skuba mėgautis užtarnautu poilsiu. Dalis jų nusprendžia toliau dirbti, tačiau baiminasi, dar darbdavys gali juos atleisti. Vis tik darbo teisės specialistai pažymi, kad vyresnius darbuotojus saugo Darbo kodeksas, o išėjus iš darbo jiems priklauso ir išeitinė. Portalo tv3.lt skaitytoja Vitalija pasakojo, kad už poros mėnesių sulauks pensinio amžiaus. „Šiuo metu dirbu virėja. Į pensija turėčiau išeiti gegužę.

Statybos, remonto ir buities prekių prekybos tinklo „Senukai“ įkūrėjo Augustino Rakausko neteisiogiai valdoma komercinio nekilnojamojo turto (NT) bendrovė „Baltic Shopping Centers“ planuoja jai priklausančio prekybos centro „Banginis“ teritorijos Vilniuje, Šiaurės miestelyje, konversiją.

Baltijos šalių oro linijų bendrovė „airBaltic“ yra pasirengusi vėl įtraukti Kyjivą ir Lvivą į savo maršrutų tinklą, kai tik bus atverta oro erdvė, teigia įmonės prezidentas ir generalinis direktorius Martinas Gaussas. „Siekiame būti pirmoji oro linijų bendrovė, kuri vykdys skrydžius iš Baltijos valstybių į Kyjivą“, – Eltai teigė M. Gaussas. „Mūsų komanda buvo Kyjive, diskutavome su vyriausybe ir Boryspilio oro uosto atstovais apie krypties atidarymą“, – pridūrė jis.

Seimo opozicija premjerui Gintautui Paluckui siūlo ne tik galvoti apie naujus gynybos finansavimui skirtus mokesčius, bet ir primygtinai pamąstyti apie taupymą. Esą milijonus valstybė gali susirinkti parduodama dalį nereikalingos žemės, nekilnojamąjį turtą. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Sostinės daugiafunkciame komplekse su nacionaliniu stadionu gyvybės nedaug – vien smėlio kalnai ir nei vieno darbininko.

Už sąžiningą darbą tikimasi sąžiningo atlygio, tačiau taip būna ne visada. Pasitaiko darbdavių, kurie sugalvoja pagudrauti, pvz., sužymėti tik pusę darbuotojo išdirbto laiko ir išmokėti dvigubai mažesnį atlyginimą. O tuomet darbuotojui tenka įrodinėti, kad dirbo daugiau, bet ir tą padaryti pasiseka ne visiems. Į tokią situaciją pakliuvo vilnietė Brigita, kuri dėl nėštumo sukelto pykinimo pasiėmė laikiną nedarbingumą. Iškart jam pasibaigus darbdavio elgesys su ja pasikeitė.

„Igničio“ vadovams – nemalonumai dėl stringančio vėjo jūros parko. Premjeras Gintautas Paluckas ir prezidentūra reikalauja jų atsakomybės. Tačiau konservatoriai jau puola vadovus ginti ir aiškina, esą valstybė turi padėti „Igničiui“. Nors ir gali nesugebėti įvykdyti valstybei duotų pažadų, patys „Igničio“ vadovai nesikuklina imti algas, didesnes už aukščiausių šalių vadovų. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. „Ignitis grupės“ vadovui Dariui Maikštėnui – nemalonumai. 22 tūkst.

Susirgę gyventojai kreipiasi į gydytojus dėl nedarbingumo pažymėjimų, o į „Sodrą“ – nedarbingumo išmokų. Tačiau ne visiems darbdaviams patinka sergantys darbuotojai. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) komentuoja, kad po ligos darbdaviai gali suorganizuoti pakartotinį sveikatos patikrinimą. Ir, jeigu nustatoma, kad darbuotojas negali atlikti esamų pareigų, jam turi būti siūlomas kitas darbas, atsižvelgiant į žmogaus sveikatos būklę.

Nuo šių metų sausio susiaurėjusį paramos gavėjų sąrašą siūloma vėl plėsti – leisti žmonėms 1,2 proc. jų sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) skirti sodininkų bendrijoms. Tokią Labdaros ir paramos įstatymo pataisą siūlanti socialdemokratė Violeta Turauskaitė teigė, kad sodininkų bendrijos užsiima ne tik infrastruktūros priežiūra, bet, pavyzdžiui, įrengia vaikų žaidimo aikšteles. „Jos kaip kaimo bendruomenės veikia. Arba labai panašiai“, – BNS teigė parlamentarė.

Rusų dronai praėjusią naktį Ukrainos sostinėje pražudė mažiausiai tris žmones, dar dešimt gyventojų buvo sužeista, sekmadienį pranešė Kyjivo valdžia. „Turimais duomenimis, žuvo trys žmonės, tarp jų – penkerių metukų vaikas. Dar 10 žmonių buvo sužeista“, – platformoje „Telegram“ parašė Kyjivo miesto karinė administracija.

Visi gyventojai gali registruotis į Užimtumo tarnybą, tačiau ne visiems suteikiamas bedarbio statusas, o jo neturintiems nemokama ir nedarbo išmoka. Pavyzdžiui, jeigu žmogus prarado darbą, bet turi žemės, jam nedarbo išmoka nepriklausys. Štai portalo tv3.lt skaitytojas Romas piktinosi, kad negali registruotis į Užimtumo tarnybą. „Įmonė, kurioje dirbau, sumažino darbuotojų skaičių, todėl norėjau užsiregistruoti į Užimtumo tarnyba ir gauti nedarbo išmoką.

Paprastai po vestuvių sutuoktiniai gyvena kartu, turtas būna bendras ir susituokti su kitais žmonėmis nėra galimybės. Vis tik keblumų gali kilti dėl užsienio šalyse sudarytomis santuokomis, kai apie jas niekas nežino. Tuomet, regis, galima ir tuoktis su kitais, ir pretenduoti į bendrą turtą, o išsiskirti – ne taip ir lengva.

Rudenį Lietuvoje bus pradėta testuoti veidų atpažinimo sistema. Kai kuriose parduotuvėse pirkėjų amžių tikrins dirbtinis intelektas (DI). „Tęstinės automatinės veido atpažinimo sistemos pradės veikti jau šį rudenį. Tai reiškia, kad laikui bėgant jos supaprastins apsipirkimą savitarnos kasose ir leis padidinti apsipirkimo greitį“, – sako įmonės „StrongPoint“ Savitarnos produkto direktorius Povilas Kepalavičius.

Atėjus pavasariui ir šylant orams, lauke atsiranda ir daugiau veiklų. Pvz., siekdami sutaupyti kai kurie gyventojai sugalvoja kieme ar kur kitur lauke nuplauti automobilį. Tačiau ne visi žino, kad tą daryti – draudžiama. Transporto priemonių plovimas tiek vandeniu, tiek cheminėmis medžiagomis teršia aplinką, todėl už tai gali grėsti net ir tūkstantį eurų viršijančios baudos. Savivaldybių atstovai nurodo, kur mašinas plauti galima, o pažeidėjus prašo fiksuoti ir skųsti.

Lenkija svarsto sutrumpinti darbo savaitę iki keturių dienų arba sumažinti darbo dienos trukmę iki septynių valandų per dieną. O Lietuvoje kai kuriose įmonės darbuotojai ir taip dirba 4 dienas per savaitę. Pasak įmonių, tai padidina produktyvumą ir mažina stresą. Ekonomistai skaičiuoja, kad toks sprendimas Lietuvai kainuotų šimtus milijonų eurų, maža to, brangtų prekės ir paslaugos.

Prasidedant viaduko virš magistralės A1 statyboms, nuo antradienio dviems mėnesiams bus uždaromas įvažiavimas į laikinosios sostinės Ašigalio gatvę. „Šis viadukas ženkliai palengvins susisiekimą Savanorių prospekto ir A1 magistralinio kelio mazge. Suprantame, kad vykstant darbams išvengti nepatogumų nepavyks. Tačiau viskas daroma tik dėl didesnio pačių kauniečių patogumo ateityje“, – pranešime cituojamas Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

Darbo teisės specialistai skaičiuoja, kad daugėja skundų Darbo ginčų komisijoje (DGK). Dažniausiai darbdaviais skundžiasi darbuotojai. Pagrindinė skundų priežastis – nesumokėtas atlygis. Darbo teisės specialistė, advokatė Evelina Kiznė skaičiavo, kad 2024 metais Darbo ginčų komisijoje darbuotojai iš darbdavių prisiteisė 15 mln. eurų. „Tuo metu darbdaviai iš darbuotojų prisiteisė 284 tūkst. eurų. Tai rodo, kad darbo ginčuose dominuoja darbuotojų interesai.

Kiaušinių kaina JAV pasiekė rekordines aukštumas, kai kurie prekybos centrai net ima riboti žmonėms parduodamų dėžučių skaičių. Siaučiančios paukščių ligos turėjo įtakos ir Europos kiaušinių rinkai, todėl nemenkai šoktelėjo jų kaina. Lietuvoje kiaušiniai išbrango kone dvigubai ir gali brangti dar. Pasak specialistų, prisidėjo ir tai, kad prekybos tinklai atsisako pigiausių, narvuose laikomų vištų kiaušinių. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Lietuva jau senokai paskelbė, kad didins finansavimą gynybai, tačiau vis dar ieškoma iš kokių pinigų tai darysime. Valdantieji turi įvairiausių mokestinių pasiūlymų – nuo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio iki cukraus mokesčio. Tačiau ekonomistas Marius Dubnikovas sako, kad pirmiausia reikėtų susitvarkyti su valstybės išlaidomis. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo ekonomistas Marius Dubnikovas ir Seimo narys Tomas Tomilinas.

Lietuvių pamėgta Ispanija tautiečius privilioja gerais orais, turtinga kultūra bei energingu gyvenimo būdu, o ne retas šią šalį pasirenka ir nuolatiniam gyvenimui. Ispanija tapo populiariu pasirinkimu ir dėl patrauklių kainų, tačiau ar išties šioje šalyje apsipirkinėti yra pigiau? Vokiečių prekybos tinklas „Lidl“ veikia daugelyje Europos šalių – tarp jų ir lietuvių pamiltoje Ispanijoje.

Užsidarinėjančios kavinės ir restoranai prašo valdžios grąžinti lengvatinį PVM tarifą. Pasak verslo, oficiali statistika neatspindi realybės: greito maisto tinklai plečiasi, o gerų restoranų likimas kabo ant plauko. Dalis valdančiųjų nori suteikti verslui lengvatą, tačiau Vyriausybė kol kas tam nemato reikalo. Dalis Lietuvos restoranų, kavinių bei kitų maitinimo įstaigų susiduria su sunkumais.

Baltijos valstybėse kainas per metus sumažino tik Lietuvos pramonės produkcijos gamintojai, o labiausiai pakėlė – Estijos, rodo nacionalinių statistikos tarnybų paskelbti duomenys. Šis kainų indeksas Lietuvoje praėjusį mėnesį, palyginti su pernai vasariu, nukrito 0,7 proc., tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje – pakilo atitinkamai 3,0 proc. ir 6,1 procento. Vien tik praėjusį mėnesį kainų augimas užfiksuotas visose trijose valstybėse.

„Sodros“ pensijos ir kai kurios kitos išmokos kiekvienais metais yra didinamos atsižvelgiant į tai, kiek darbuotojų dirba, kiek jie uždirba ir sumoka įmokų. Kitaip tariant, žiūrima į darbo užmokesčio didėjimą ankstesniais metais ir prognozes ateičiai. Kaip tik šią savaitę Finansų ministerija paskelbė naujausią šalies ekonominės raidos scenarijų. Jame ir numatytos prognozės apie darbo užmokesčio fondo pokyčius artimiausiais metais.

Vyriausybė kitą savaitę svarstys, ar suteikti valstybės paramą bendrovės „Orlen Lietuva“ naftos gamyklos modernizacijai. „Šis projektas, kurio vertė viršija 1 mlrd. eurų, – tai ne tik viena reikšmingiausių investicijų pastaraisiais metais, bet ir realus įrodymas, kad Lietuva yra pasirengusi priimti aukštos pridėtinės vertės projektus, stiprinančius mūsų ekonomiką, energetinį saugumą ir pramonės konkurencingumą.

Prekybos tinklas „Lidl“ praneša, kad šventinį sekmadienį, pirmąją Velykų dieną – balandžio 20-ąją, parduotuvės nedirbs visoje Lietuvoje. Antrąją Velykų dieną, pirmadienį, visos „Lidl“ parduotuvės darbą pradės nuo 8 val. ryto. Dieną prieš Velykas, balandžio 19-ąją, visos „Lidl“ parduotuvės dirbs įprastu grafiku, rašoma bendrovės pranešime žiniasklaidai. „Kaip ir kasmet, Velykas visi mūsų darbuotojai praleis artimųjų apsuptyje.

Prekybos tinklai teigia dedantys visas pastangas, kad pirkėjus pasiektų tik kokybiški ir sveiki maisto produktai. Tačiau tarp tokių vis pasitaiko ir neaugių gaminių. Šį kartą Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) skelbia apie pavojingą mėsą prekybos tinkle „Rimi“. Kaip nurodoma tarnybos pranešime, atšaldytoje smulkintoje kiaulienoje (30 proc. riebumo) iš Lietuvos rasta patogeninių organizmų – salmonelės bakterijų.

Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai kartu su Generalinės prokuratūros prokurorais atskleidė beprecedentį sukčiavimo atvejį ir sulaikė Lietuvos pilietį D. R., kuris, kaip įtariama, pasinaudodamas neteisėtomis pinigų grąžinimo schemomis iš tarptautinės bendrovės „Amazon“ išviliojo virš 2,5 mln. eurų, rašoma policijos pranešime.

Ministras pirmininkas Gintautas Paluckas atmeta daugelio verslo organizacijų siūlymą didinti pridėtinės vertės mokestį (PVM). Anot jo, kai kurie vilniečiai nesupranta, kad tą padarius neužteks atsisakyti alaus bokalo ar kepsnio. Šią savaitę daugelis verslo organizacijų išplatino viešą kreipimąsi į valdžią, kuri planuoja didinti kai kuriuos mokesčius.

Jau gegužės 1 d. Lietuvoje bus pradėta mažinti apyvartoje esančių 1 ir 2 centų monetų kiekį. Už prekes ir paslaugas atsiskaitant grynaisiais pinigais, galutinio pirkinių krepšelio suma bus apvalinama taip, kad dviejų smulkiausių nominalų monetų grąžai neprireiktų. Todėl gyventojai suskubo išleisti susikaupusias monetas. Tačiau žmonės piktinasi, kad parduotuvės riboja, monetų kiekį, priima ne visas monetas. „Ar parduotuvėje gali neleisti atsiskaityti tam tikru kiekiu pinigų.

Ketvirtadienį automobilių gamintoja „Tesla“ paskelbė atšaukianti beveik visus savo futuristinės išvaizdos elektromobilius „Cybertruck“ iš pardavimo. Taip pasielgta paaiškėjus, kad jų išorinės apdailos plokštės gali nukristi ir sukelti pavojų kelyje.

Nerijaus Numos kontroliuojamos „Vilniaus prekybos“ turto valdymo bei investicijų bendrovė „NDX Group“ ketina įsigyti Kauno prekybos centrą „Savas“ valdančią įmonę „PC Savas“. Ją netiesiogiai kontroliuoja „Hanner“ savininkas Arvydas Avulis. „NDX Group“ prašo Konkurencijos tarybos (KT) leidimo įsigyti 100 proc. komercinio nekilnojamojo turto nuomos įmonės „PC Savas“ akcijų ir vienvaldę kontrolę, pranešė KT.

Socialdemokratai viešina ruošiamą naująjį cukraus mokestį. Pagal registruotą projektą dėl šio mokesčio litras saldinto gėrimo brangtų iki 30 centų. Jie viliasi, kad lietuviai mažiau gers saldikliais ir cukrumi saldintų gėrimų ir bus sveikesni. Mokesčio iniciatoriai kol kas nesiūlo cukraus mokesčio nei sultims, nei pieno, nei alkoholiniams gėrimams. Tačiau verslo atstovai jam jau nepritaria. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

„Nemuno aušros“ frakcija Seime užsimojo leisti miško teritorijoje statyti nedidelius poilsinius statinius – vasarnamius. Ir nors gyventojų bei specialistų nuomonės išsiskiria, visi jie įspėja apie būtinybę atsižvelgti į rizikas, kurios atsirastų po tokios idėjos įgyvendinimo. Iki šiol miškuose statyti įprastų gyvenamų pastatų gyventojams nėra leidžiama tam, kad nebūtų pakenkta gamtinei ekosistemai. Tiesa, dalis išimčių galioja ir dabar.