Sudėtingomis sąlygomis besiskundžiantys didieji prekybos tinklai skaičiuoja solidžius pelnus. Daugiausiai – virš 120 milijonų eurų – uždirbo „Maxima“. „Norfa“ pasiekė kiek daugiau nei 20 milijonų eurų pelną, „Iki“– 14 milijonų eurų, o „Rimi“ dar dirba nuostolingai, tačiau nuostolį susimažino perpus – iki 2 milijonų eurų. Gyventojams piktinantis prekybos centrų godumu, šie ginasi – dideli pelnai tik atrodo įspūdingai, bet palyginus su apyvarta pelnas sudaro vos kelis procentus.

Ekonomistai prognozuoja, kad lietuviai iš antrosios pensijų pakopos gali atsiimti apie 4 milijardus eurų. Tiesa, nerimauja, kad žmonės pinigus tiesiog ištaškys – prisipirks buitinės technikos, baldų, egzotinių kelionių, susidės dantis ar pasidės pinigus į sąskaitas, kur jie nuvertės. O socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovybė ragina negąsdinti žmonių, palikti kaupiančiuosius ramybėje ir leisti jiems patiems apsispręsti – kaupti toliau ar atsiėmus pinigus išleisti savo reikmėms.

Naujieji nekilnojamojo turto mokesčiai nuo mokesčių išgelbės ne tik daugybę turtuolių, bet ir turtingų valdančių politikų. Parlamentarai, išgąsdinę tautiečius pirmojo būsto apmokestinimu, pasuko populizmo keliu ir galiausiai pasirūpino pačiais savimi. Daugybė jų išvengs mokesčių ne tik už pirmą būstą, bet ir už antrą, jei jame gyvenamąją vietą deklaruos sutuoktiniai.

TV6 laidoje „Autopilotas“ naudoto automobilio rubrikoje apžvelgė „Volkswagen Arteon“ modelį, kurį daugelis laiko tiesiog truputį išvaizdesniu aštuntos kartos „Volkswagen Passat“. Kokie yra esminiai vokiškų populiarių vokiškų automobilių skirtumai ir eksplotacinės savybės domėjosi žurnalistas Vytenis Kudarauskas. „Volkswagen Arteon“ yra prieš tai gaminto „Passat CC“ modelio tęsinys.

Lietuvos gelbėjimo tarnyboms dažnai tenka skubėti į nelaimės vietą naudojant ne tik švyturėlius, bet ir sirenas. Tačiau pasitaiko ir tokių atvejų, kai vairuotojai automobiliuose patys įsirengia tokias perspėjimo priemones. Tad ar už tai policija gali skirti baudą? Naujienų portalui tv3.lt laišką atsiuntusi skaitytoja Andra pasakojo, kad trečiadienį sostinėje išvydo neeilinį vaizdą. Pasak jos, sulaukusi pavežėjo, ji sėdo į automobilį ir netrukus pradėjo kelionę.

Lietuvos pajūrys yra pagarsėjas ypač didelėmis ir kasmet augančiomis tiek maisto, gėrimų, pramogų, tiek ir nakvynės kainomis. Todėl poilsiautojai stengiasi prasisukti kuo pigiau ir rasti ne tokių brangių variantų. Tačiau ar nakvynė vos už 19 eurų asmeniui ar 38 eurus dviems tikrai bus tai, ko tikitės išvykę paatostogauti prie jūros? Nakvynė Palangoje – traukinio vagono kupė Pasirinkus bet kokį tolimesnį vasaros savaitgalį, nakvynės variantai pajūryje „Booking.

Vilniuje atsidarė dar vienas KFC – šįkart viename didžiausių sostinės prekybos centrų, „Akropolyje“. Tai jau šeštasis šio tinklo restoranas mieste ir vienuoliktasis Lietuvoje. Pastaruosius keletą mėnesių KFC intensyviai plečiasi – vos prieš savaitę duris atvėrė restoranas Vilniaus Stoties rajone, o gegužę – Klaipėdos Akropolio prekybos centre.

Nuo 2025 m. liepos 8 d. įsigalioja griežtesnė automobilių ridos vertinimo tvarka, kurią taikys techninės apžiūros (TA) stotys. Pagal ją, užfiksuota sumažėjusi automobilio rida per pastaruosius dvejus metus bus laikoma „didelio trūkumo“ požymiu. Tai reiškia, kad net ir techniškai tvarkingas automobilis nebegalės dalyvauti eisme, jei kontrolierius užfiksuos, kad rida mažesnė nei per paskutinį TA vizitą.

Europos Sąjungos būsto kainų indeksas pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau, pakilo 5,7 proc., penktadienį skelbia Eurostatas. Per metų ketvirtį (sausį-kovą, palyginti su spaliu-gruodžiu) būstas ES brango vidutiniškai 1,4 procento. Iš valstybių narių, iš kurių ES oficialią statistikos agentūrą pasiekė tokie duomenys, kainų kritimas per metus užfiksuotas tik Suomijoje (1,9 proc.), o augimas – 25-iose šalyje, iš jų solidžiausias – Portugalijoje (16,3 proc.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pranešė, kad penktadienį pradės siųsti laiškus dėl muitų prekybos partneriams, artėjant terminui, kai baigsis didesnių muitų taikymo sustabdymas. „Ketinu išsiųsti laišką ir nurodyti, kokį muitą jie turėtų mokėti, – ketvirtadienį žurnalistams sakė jis. – Taip tiesiog paprasčiau.“ „Ketiname išsiųsti keletą laiškų, greičiausiai nuo rytojaus“, – pridūrė jis. Prezidentas nurodė, kad valstybės pradės mokėti muitus nuo rugpjūčio 1-osios.

Europos Sąjunga (ES) „apgailestauja dėl Kinijos sprendimo“ nuo šeštadienio įvesti antidempingo muitus pagrindiniams Europos brendžio eksportuotojams, jei jie nepadidins kainų, penktadienį sakė Europos Komisijos (EK) atstovas prekybos klausimais Olofas Gillas. „Manome, kad Kinijos priemonės yra nesąžiningos. Manome, kad jos yra neteisingos. Manome, kad jos neatitinka taikomų tarptautinių taisyklių, todėl yra nepagrįstos“, – sakė O. Gillas.

Lietuvoje prekės ženklą bilietai.lt valdanti septyniose Europos šalyse veikianti tarptautinė bilietų platinimo grupė PLG (buvusi „Piletilevi Group“) visiškai perėmė Rumunijos bilietų platinimo bendroves, valdančias ženklus bilete.ro, entertix.ro ir myticket.ro. pranešė bendrovė. Bendrovė už neskelbtiną sumą perėmė likusias nuo 2023-ųjų vidurio jau valdytos „Bilete.ro“ akcijas iš mažumos akcininkų bei įsigijo entertix.ro ir myticket.

Europos Sąjunga (ES) turėtų susivienyti ir bendrai skolintis gynybai, sako Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus „Esame europiečiai, turime bendrą rinką ir bendrą valiutą. Turėtume labiau vienytis ir stiprinant krašto apsaugą, kadangi tai yra mūsų strateginis prioritetas, ir visiškai natūralu gynybą finansuoti bendrai tam numatant tam tikrą skolos lygį“, – leidiniui „Politico“ sakė G. Šimkus.

Strateginiam „Rail Baltica“ projektui trijose Baltijos šalyse skirta dar 295,5 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) investicijų pagal „Connecting Europe Facility“ (CEF) programą, skelbia LTG grupė. Iš šios sumos Lietuvai atiteks apie 95 mln. eurų. Pranešime rašoma, jog LTG grupė su partneriais šiemet teikė paraišką pagal kasmetinį kvietimą, o sutarties dėl lėšų skyrimo pasirašymas numatomas šių metų rudenį.

Nekilnojamojo turto už daugiau nei 304 tūkst. eurų Vilniuje įsigijusi moteris kaltinama neteisėtu praturtėjimu, penktadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). Jos duomenimis, atlikus ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad Šalčininkų rajono gyventoja 2019–2021 metais įsigijo keturis nekilnojamojo turto objektus su žemės sklypais Vilniaus mieste, už kuriuos bendrai sumokėjo per 304 tūkst. eurų.

Druskininkuose, Birštone, Vilniuje, Kaune ir Biržuose veikiančios bendrovės „Eglės sanatorija“ nuostoliai praėjusiais metais siekė 1,56 mln. eurų – 22,7 proc. daugiau nei užpernai, kai jie siekė 1,27 mln. eurų. Įmonės pajamos 2024 metais buvo 42,9 mln. eurų – 14 proc. daugiau (37,6 mln. eurų), nurodoma Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje. Pasak jos, pernai bendrovė plėtojo naują verslo liniją – dienos reabilitacijos centrus Lietuvos miestų centruose.

Nacionalinio stadiono komplekso koncesiją perėmusios nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis sako, jog statybos Šeškinėje jau atnaujintos, penktadienį rašo „Verslo žinios“. „Jau technika aikštelėje dirba, „Vilniaus rentinys“ jau atsivežė poliakalę ir pirmadienį bus padėtas polių įrengimas. Taigi galime tvirtai pasakyti, kad darbai jau atnaujinti“, – teigė A. Avulis.

Nepaisant to, kad atlyginimai Lietuvoje kasmet kyla, yra žmonių, kurie gyvena visiškame skurde dėl to, kad, pvz., dėl negalios ar mažesnio dalyvumo negali rasti darbo, dirbti ir užsidirbti. Tačiau jie gali kreiptis dėl tam tikrų išmokų ir kitokios pagalbos. Tokiems gyventojams kas mėnesį gali būti mokama ne tik šalpos negalios pensija, bet ir tam tikra kompensacija. Be to, jiems padedama įsidarbinti ir darbovietę netgi pritaikyti prie negalią turinčio žmogaus poreikių.

Įsibėgėjus maudynių sezonui specialistai primena, kad visi gyventojai turi teisę laisvai prieiti prie bet kokių vandens telkinių (tvenkinių, ežerų, upių). Priėjimai negali būti užtverti, užstatyti ar kitaip apriboti, net jei tai – privati valda. Kitaip grės baudos. Tačiau ir poilsiauti privačiose teritorijose, nors prie vandens, leidžiama tik su tam tikromis išimtimis. Jei poilsiautojai nesilaiko taisyklių, gali būti išvaryti ar nubausti.

Vilniečiai praneša, kad ketvirtadienį dalyje sostinės dingo elektra. Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) atstovai informavo, kas nutiko ir kada elektros tiekimas bus atstatytas. Naujienų portalo tv3.lt skaitytojai teigė, kad Kalvarijų g. esančiuose daugiabučiuose sutriko elektros tiekimas. Be to, dalis šviesoforų, esančių šioje gatvėje, taip pat nustojo veikti. Tiesa, kiek vėliau, jų teigimu, vienas iš šviesoforų vėl pradėjo veikti.

Valstybės valdoma įmonė Lietuvos oro uostai (LTOU) patvirtino gavusi Latvijos vyriausybės pasiūlymą įsigyti šios šalies nacionalinės aviakompanijos „Air Baltic“ akcijų, BNS pranešė LTOU. Pasak įmonės, kol kas vyksta pirminis jo vertinimas. „Galime patvirtinti, kad Lietuvos oro uostus (LTOU) jau yra pasiekęs detalesnis pasiūlymas Lietuvai įsigyti oro bendrovės „Air Baltic“ akcijų.

Energijos vartojimo efektyvumą didinti įsipareigojusios įmonės pernai sutaupė dvigubai daugiau energijos nei ankstesniais metais, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Nurodoma, jog didžiausi energijos sutaupymai pernai pasiekti paslaugų ir pramonės sektoriuose.

Estijos valstybė šiuo metu neketina pirkti Latvijos aviakompanijos „Air Baltic“ akcijų, tačiau neatmetė galimybės, kad tai galėtų padaryti vėliau, per vyriausybės spaudos konferenciją ketvirtadienį pareiškė infrastruktūros ministras Kuldaras Leisas. Pasak jo, Latvijos valstybė pateikė Estijai siūlymą įsigyti akcijų paketą tokiomis pačiomis sąlygomis kaip Lietuvai ir Vokietijos aviakompanijai „Lufthansa“ – iki 10 proc. akcijų 14 mln. eurų verte.

Per pirmąjį pusmetį Latvijoje pirmąkart užregistruota bemaž 31 tūkst. lengvųjų automobilių – 9,9 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai, pranešė Latvijos automobilių kelių eismo direkcija. Tuo tarpu pirmąkart registruotų krovininių automobilių sumažėjo 5,7 proc. iki 4,54 tūkst., autobusų – 46,9 proc. iki 111. Motociklų pirmos registracijos atvejų skaičiaus menko 12,6 proc. iki 2,51 tūkst., motorolerių – 21,7 proc. iki 682, keturračių motociklų – beveik 80 proc.

2025-ieji metai kriptovaliutų rinkoje išlieka įspūdingi – Bitcoin vėl kopia link 110 000 USD ribos, Ethereum išsilaiko virš 2 500 USD, o XRP demonstruoja stiprų impulsą, vedamą reguliacinių naujienų. Tačiau nors šios „mėlynųjų žetonų“ (angl.

Kalėjimų tarnybos vadovas Mindaugas Kairys sako teismui skųsiantis Teisingumo ministerijos sudarytos komisijos išvadą, kurios pagrindu jam siūloma skirti papeikimą. Kaip rašė BNS, minėta komisija nustatė, kad, pavesdamas Kauno kalėjimo inventorizaciją atlikti išoriniam tiekėjui, M. Kairys viršijo savo įgaliojimus, neužtikrino taupaus lėšų naudojimo, tarnyba dėl to patyrė 35,6 tūkst. eurų žalą.

Vasariškiems orams sugrįžus į Lietuvą, vis daugiau poilsiautojų keliauja į pajūrį. Tačiau, mobiliojo ryšio operatorių teigimu, dauguma atvykstančiųjų į Palangą gali susidurti su ryšio problemomis – kurorte trūksta bazinių stočių, o dėl jų statybų su savivaldybe susitarti nepavyksta. Tuo metu Palangos savivaldybės administracija tikina, kad jokių oficialių prašymų iš operatorių net nėra sulaukusi.

„Swedbank“ sudarytas naujausias finansinės sveikatos indeksas rodo, kad Lietuvą šiemet aplenkė pastaraisiais metais didelę pažangą padariusi Estija. Pasak banko, didžiausios įtakos tam turėjo palyginti žemas Lietuvos gyventojų finansinio raštingumo lygis, ketvirtadienį pranešė bankas. Anot „Swedbank“ finansų instituto vadovės Jūratės Cvilikienės, šiemet indekse pirmauja Estija su 61 balais iš 100, Lietuva liko antra su 57 balais, o trečioje – Latvija su 49 balais.

Pasaulyje lėtėjant tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautams, pirmąjį šių metų pusmetį prastesni rezultatai pusmetį fiksuoti ir Lietuvoje, skelbia agentūra „Investuok Lietuvoje“. Jos duomenimis, per pastaruosius šešis mėnesius šalis pritraukė 13 projektų, kurie sukurs 661 darbo vietą ir į ilgalaikį turtą investuos 15 mln. eurų. Agentūra skaičiuoja, kad pernai per tą patį laikotarpį pritraukti 22 projektai, sukurta 1,2 tūkst. darbo vietų, į ilgalaikį turtą investuota 239 mln.

Kaip ir pernai, didžiausią paramą iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalies už 2024 m. gaus Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), skelbia Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Skiriant 1,2 proc. GPM už 2024 m. mokestinį laikotarpį, šiuo metu opozicijoje dirbanti partija sulaukė daugiausiai – per 15,3 tūkst. – rėmėjų. Konservatoriai iš viso gaus kiek daugiau nei 939 tūkst. eurų paramos. Tuo metu į Seimą neperrinktą Laisvės partiją parėmė maždaug 5,4 tūkst.

„Tesla“ paskelbė apie dar vieną gilų jos produkcijos pardavimų kritimą, pratęsdama sudėtingą laikotarpį dėl stiprėjančios elektromobilių gamintojų konkurencijos ir neigiamos reakcijos į Elono Musko (Ilono Masko) politinę veiklą, jo vadovaujamą bendrovę pavertusią boikotų ir nepasitenkinimų taikiniu. Per antrąjį šių metų ketvirtį „Tesla“ pirkėjams pasaulyje pristatė 384,12 tūkst. elektromobilių – 13,5 proc. mažiau nei prieš metus.

Karščiai pasiekė Lietuvą, o „Iki“ parduotuves – didžiosios savaitgalio nuolaidos. Jos taps geriausiu įrodymu, kad net karaliui gėdos nepadarysiančią puotą surengti galima visiškai neišlaidaujant.

Finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad Vyriausybė neturi planų dar kartą grįžti prie daugiausia diskusijų visuomenėje ir Seime šiemet sulaukusio nekilnojamojo turto mokesčio ir keisti Seimo patvirtintiną pirmojo būsto apmokestinimą. Tačiau jis neatmeta, kad šis klausimas galės būti vėl svarstomas ateityje. „Vyriausybė konkrečių planų kažką daryti šitoje srityje neturi ir šiuo metu, aš manau, ir neturi turėti, taip mums visiems bus ramiau.

Daugelis įsivaizduoja, kad banke laikomus pinigus išsiimti grynaisiais galima bet kada – juk jie yra žmogaus nuosavybė. Tačiau taip nėra. Pasirodo, kai kuriais atvejais, kai kuriems klientams bankai pinigų gali ir neatiduoti. Tačiau, pasak pačių bankininkų, tam yra svarbių priežasčių. Lietuvos bankas (LB) neseniai išnagrinėjo SEB banko ir kliento (jo tapatybė neatskleidžiama) ginčą, kuris kilo dėl to, kad bankas atsisakė išduoti 82 tūkst. eurų grynaisiais pinigais.

Trečiadienį „Microsoft“ pranešė, kad, siekdama sumažinti viduriniosios grandies vadovų skaičių ir naudotis naujų technologijų teikiamomis galimybėmis, visame pasaulyje atleidžia kiek mažiau nei keturis procentus savo darbuotojų. „Mes tęsiame organizacinius pokyčius, kurie būtini, kad bendrovė ir jos komandos galėtų kuo geriau užtikrinti sėkmingą veiklą dinamiškoje rinkoje“, – elektroniniame laiške teigė bendrovės „Microsoft“ atstovas spaudai.