Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, jog su Seimo valdyba sutarta ištaisyti spragą dėl gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatos žemdirbiams – ji turėtų būti taikoma tik iš žemės ūkio gautoms pajamoms. „Kartais per skubą įsiveldavo klaidų, vienas iš labiausiai akis badančių – ūkininkų lengvatų taikymas ne pagal realią ūkininkų veiklą, o pagal ūkininko pažymėjimą.

Europos Komisijos viceprezidentei Roxanai Minzatu praėjusią savaitę apsilankius Belgijos vilkikų stovėjimo aikštelėse, vėl atkreiptas dėmesys į opią transporto sektoriaus problemą – saugių poilsio vietų trūkumą, rašoma pranešime spaudai. Skaičiuojama, kad visoje Europos Sąjungoje trūksta beveik 400 tūkst. sertifikuotų stovėjimo vietų, o tai tiesiogiai veikia vairuotojų saugumą, darbo sąlygas ir krovinių saugumą.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį perspėjo, kad papildomas bankų apmokestinimas blogintų Lietuvos investicinį klimatą. Vis dėlto naujosios Vyriausybės planus taikyti šiam sektoriui naują mokestį jis pavadino svarstytinais. „Svarstydami apie bet kokius naujus mokesčius, taikomus bankams, turime suprasti, kad tai veikia tam tikras investicines sąlygas bankų sistemoje“, – žurnalistams po susitikimo su Seimo valdyba sakė šalies vadovas.

Trečiadienį dėl vykdomų kelio darbų automagistralėje Vilnius–Kaunas–Klaipėda bus įvedami eismo ribojimai sostinės link, pranešė valstybės kelių valdytoja „Via Lietuva“. Pasak jos, 121,1–120,8 km, 120,1–119,2 km ir 34,7–34 km ruožuose suplanuoti darbai truks vieną dieną, o kiekviename jų ribojimai bus taikomi po kelias valandas. „Vienoje iš dviejų eismo juostų bus laikinai ribojamas eismas, todėl transporto priemonės važiuos viena eismo juosta“, – rašoma įmonės pranešime.

Rugpjūtį pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) apskaičiuota mėnesio defliacija siekė 0,3 proc., tuo metu metinė – rugpjūtį, palyginti su pernai rugpjūčiu – infliacija siekė 3,6 procento. Vidutinė metinė infliacija siekė 2,6 proc., o pagal vartotojų kainų indeksą (VKI) apskaičiuotoji – 2,9 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Mėnesio defliacija, apskaičiuota pagal VKI, siekė 0,2 proc., o metinė infliacija – 4 procentus.

Lietuva šiemet sausį-liepą eksportavo prekių už 21,26 mlrd. eurų – 0,6 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu (be mineralinių produktų – 0,7 proc. daugiau). Importas siekė 25,35 mlrd. eurų, arba 6 proc. daugiau (7,8 proc. daugiau). Lietuviškos kilmės prekių eksportuota už 14 6 mlrd. eurų – 2,7 proc. daugiau, be mineralinių produktų – 6,3 proc. daugiau, skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Finansų ekspertai nuolat ragina gyventojus atsidėti pinigų juodai dienai. Tačiau pasirodo, kad ne visada paprastas taupymas grynaisiais yra patogus – ypač tada, kai santaupas norima įnešti į banką. Vienas vyras socialiniame tinkle pasidalijo savo patirtimi, kaip ilgus metus taupė grynuosius pinigus, o dabar turi sukaupęs net 7 tūkst. eurų. Jis teigė, kad dažniausiai pinigus gaudavo įvairiomis progomis – gimtadienių ar Kalėdų metu, taip pat kitomis šventėmis.

Trišalė taryba antradienio posėdyje ketina toliau diskutuoti dėl 2026-ųjų minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) – socialiniai partneriai pateiks galutines pozicijas. Taryba pirmąkart dėl kitų metų MMA diskutavo balandžio pabaigoje, tuomet savo analizę ir siūlymus pateikė Lietuvos bankas (LB). Centrinis bankas tada pateikė tris variantus, kiek kitąmet būtų galima didinti minimalią algą prieš mokesčius – 1198 eurų, 1138 arba 1078 eurų. Šie dydžiai atitinkamai siekia 50 proc., 47,5 proc.

Paskirtoji premjerė Inga Ruginienė sako, kad spartesniam senatvės pensijos indeksavimui nebus naudojamos „Sodros“ rezervo lėšos. Visgi, pasak politikės, šiuo metu ieškoma būdų, kaip vienu metu ir auginti krizinėms situacijoms skirto rezervo lėšas, ir sparčiau indeksuoti individualiąją pirmos pakopos pensijos dalį.

Siekiant apsaugoti Šiauliuose apsigyvenusius apuokus „Ignitis grupės antrinė įmonė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ir Šiaulių miesto bei rajono savivaldybės skirs 40 tūkst. eurų įrengti apsaugas, kad laukiniai paukščiai nenukentėtų tūpdami ant atramų, pirmadienį pranešė ESO. Tai bus bandomasis aplinkosaugos projektas, skelbia įmonė. „Pastarieji atvejai, kai žuvo saugomi paukščiai, indikuoja skubių ir efektyvių veiksmų poreikį.

Pieno perdirbimo grupės „Žemaitijos pienas“ konsoliduoti pardavimai sausio-birželio mėnesiais siekė 163,7 mln. eurų – 10,92 proc. daugiau nei tuo pat laikotarpiu pernai, per „Nasdaq“ biržą pranešė bendrovė. Pasak grupės, jos neaudituotas pirmojo pusmečio grupės grynasis pelningumas sudarė 5,4 proc. nuo apyvartos.

Maisto kainos vis dar kelia galvos skausmą daugeliui gyventojų, todėl vis dažniau pirkėjai dairosi būdų, kaip sutaupyti. Vienas populiariausių pasirinkimų – nukainotų produktų lentynos, kuriose galima rasti tiek greitai gendančių prekių, tiek ir ilgiau galiojančio maisto už gerokai mažesnę kainą. Prekybos tinklai tikina, kad tokia praktika ne tik padeda pirkėjams sutaupyti, bet ir yra naudinga verslams bei mažina maisto švaistymą.

Milijardinės vertės modernizavimo projektą įgyvendinančios Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdomos Lietuvos bendrovės „Orlen Lietuva“ nuosavas kapitalas didinamas 354 mln. eurų. Kaip rodo Registrų centro duomenys, kapitalas didinamas papildomu akcininko įnašu išleidžiant vieną 1 euro nominalios vertės paprastąją vardinę akciją, kurios emisijos kaina siekia 354 mln. eurų. Bendrovės praėjusių metų ataskaitoje nurodoma, kad jos nuosavas kapitalas buvo neigiamas – minus 123,6 mln. eurų.

Antrojo 700 megavatų (MW) vėjo parko Baltijos jūroje konkursą organizuojanti Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pirmadienį mėnesiui pratęsė terminą, kuriuo laukia paraiškų iš potencialių vystytojų. Praėjusią savaitę laikinai stabdyti konkurso procedūras nusprendė Vyriausybė, priėmusi Energetikos ministerijos nutarimą. Aukciono procedūros laikinai stabdomos iki spalio 6 d., dokumentus įmonės teikti gali iki spalio 7 d. – iki šiol paskutinė diena buvo rugsėjo 8-oji.

Ar tai būtų ankstyvas rytas, ar laikas po sočių pietų, daugelis jį paskanina gardžiu ir garuojančiu, maloniais aromatais apdovanojančiu kavos puodeliu. Jau nuo šio pirmadienio žemų kainų prekybos tinklas „Lidl“ kviečia į „Kavos festivalį“, kuriame išskirtiniai pasiūlymai net keliolikai kavos rūšių, taip pat nuolaidos – net iki 40 proc. Net 40 proc. nuolaida taikoma „Bellarom“ kavos kapsulėms „Lungo“, kurių 16 vnt. dėžutę galima įsigyti vos už 2,69 Eur.

Kauno Šilainių mikrorajone esantys žemės sklypai, anksčiau priklausę valstybei, dviejų verslininkų ir bendrasavininkų buvo nupirkti ir parduoti prekybos centrui „Lidl“ už septynis kartus didesnę kainą, praneša naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“. Skelbiama, kad tarp sklypų bendrasavininkų yra ir Kauno miesto tarybos narys Šarūnas Matijošaitis bei esami statybų bendrovės „Autokausta“ akcininkai.

Lietuvos transporto sektoriuje – didelė įtampa. Dėl Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) sprendimo beveik dviem savaitėms išjungti pagrindines informacines sistemas, vežėjų asociacija LINAVA skelbia apie chaosą ir paralyžiuotą veiklą. Tuo tarpu LTSA teigia, kad tai buvo būtinas žingsnis pereinant prie naujos „eLTSA“ sistemos, kuri darbą pradeda būtent šiandien, rugsėjo 8-ąją.

Kiekvieną mėnesį vis daugiau gyventojų sulaukia ne tik įprastinių senatvės pensijų, bet ir ir priedų prie jų – vadinamųjų pensijų anuitetų. Jie priklauso tiems, kurie kaupė papildomai pensijai II-oje pensijų pakopoje. Baigus kaupimą joje gyventojų sukauptas turtas parduodamas, o už gautus pinigus „Sodros“ jie nusiperka pensijų anuitetą – teisę kiekvieną mėnesį gauti papildomą priedą prie įprastinės senatvės pensijos.

Šių metų rugpjūtį daugiausia darbo ieškojusių gyventojų įsidarbino švietimo įstaigose ir gamybos įmonėse, skelbia Užimtumo tarnyba. Tarnybos duomenimis, rugpjūtį padėta įsidarbinti iš viso 17,3 tūkst. klientų. Daugiausiai jų – beveik tūkstantis – pradėjo dirbti švietimo įstaigose. Taip pat daugiau įsidarbino gamybos, žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo, informacijos ir ryšių, administracinės ir aptarnavimo veiklos, profesinės, mokslinės ir techninės veiklos įmonėse.

Vokiečių prekybos tinklas naują parduotuvę planuoja atidaryti Visorių mikrorajone, mokslininkų gatvėje. Ieškomiems darbuotojams prekybos tinklas nekelia jokių patirties reikalavimų. Bendrovė darbo pobūdį įvardija taip: prekių iškrovimas į lentynas; klientų aptarnavimas kasoje; tvarkos parduotuvėje palaikymas; maisto prekių šviežumo ir kokybės užtikrinimas. Darbo skelbime nurodoma, kad siūlomą darbą galima dirbti pamainomis nuo 6:00 iki 15:00 val. ir nuo 14:00 iki 23:30 val.

Prekybos tinklas „Lidl“ tęsia plėtrą šalyje ir buria komandą naujai parduotuvei Vilniuje, Visoriuose. Būsimiems komandos nariams siūlomas ne tik konkurencingas atlyginimas mažmeninės prekybos sektoriuje, bet ir platus papildomų naudų paketas – privatus sveikatos draudimas, emocinės gerovės stiprinimo priemonės bei „Lidl“ dovanų kortelės. Būsimos parduotuvės komandai renkama apie 30 darbuotojų komanda. Šiuo metu ieškoma darbuotojų pardavėjų pozicijai.

Statybos inspekcija nustatė, kad sostinės Pavilnių regioniniame parke neteisėtai praplėstos šalies vadovo patarėjos žemės sklypo ribos, rašo portalas „Delfi“. „Nustatyta, kad žemės sklypas naudojamas pažeidžiant nustatytas ribas – dalis nesuformuotų valstybinės žemės plotų, priklausančių Vilniaus miesto savivaldybei, yra aptverta segmentine, akmenine ir metaline tvora. Be to, pietinėje dalyje užimta dalis kitos paskirties valstybinio sklypo, valdomo patikėjimo teise.

Turto bankas už 1,9 mln. eurų pradinę kainą ketina parduoti buvusį „Dinamo“ baseiną bei bendrabutį Klaipėdos Vitės mikrorajone. Turto banko teigimu, parduodamas kompleksas priklauso Klaipėdos valstybinei kolegijai. „Siūlome įsigyti unikalų komercinį objektą Klaipėdos mieste, Vitės mikrorajone. Tai – puikiai išvystyta vieta su išskirtiniu susisiekimu su visais miesto rajonais, artimai esančiais komerciniais objektais ir besivystančiais naujais projektais“, – rašoma skelbime.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija spalio mėnesį žada pakeisti žemės sklypo, skirto aukštųjų technologijų įmonės „Teltonika“ puslaidininkių gamyklos statybai Vilniuje, Liepkalnyje, paskirtį. „Šiuo metu teritorijos keitimo procedūros – baigiamajame etape. Planuojama, kad paskirtis bus pakeista spalio mėnesį“, – BNS komentare nurodė ministerija.

Latviai sunkiai atsigauna po to, kokį antausį jiems Europos čempionato aštuntfinalyje išrašė Lietuva, išspyrusi juos iš čempionato. Latvių krepšininkai su giliu liūdesiu pripažino, kad lietuviai buvo stipresni, o štai žiniasklaida ir net vienas lietuviams neblogai pažįstamas treneris niršo. Pastarasis kirto, teigdamas, kad latviai gėdingai pralaimėjo sovietiniams treneriams iš Lietuvos. Latvių fanai dar prieš rungtynes trankiai žygiavo į Rygos areną.

Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė sako, kad šiuo metu galiojanti tvarka institucijoms išlaidas traktuoti leidžia gana laisvai, tad Valstybės kontrolė (VK) negali tinkamai apskaityti, kiek tiksliai lėšų kasmet yra skiriama šalies valdymui. Dėl to, pasak I. Segalovičienės, auditoriams bus sudėtinga įvertinti, ar ministerijoms iškeltas tikslas kitais metais sutaupyti 137 mln. eurų bus pasiektas.

„Nemuno aušros“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio noras, kad valstybė išpirktų „Ignitis“ akcijas ir bendrovė vėl priklausytų tik valstybei, kelia aistras. Tokį siūlymą kritikuoja ir ekonomistai, ir opozicija. Sako, kad valstybė taip tiesiog tuščiai išmestų gynybai reikalingą pusę milijardo eurų, nedrąsiai apie tai kalba ir vis dar pareigas einantis energetikos ministras.

Anksčiau dėvėtų drabužių parduotuvėse dažniausiai apsipirkdavo tie, kas negalėjo sau leisti naujų. Jose apsipirkdavo studentai, mažesnes pajamas gaunančios šeimos ar senjorai, o pati sąvoka „skudurynas“ dažnai turėdavo neigiamą atspalvį. Tačiau šiandien situacija pasikeitusi iš esmės – dėvėti drabužiai tapo ne tik pinigų taupymo būdu, bet ir madingu, tvariu pasirinkimu.

Keliolika metų finansų krizės krečiama Graikija praneša apie atsigaunančią ekonomiką – šalies premjeras paskelbė apie įvedamas 1,7 mlrd. eurų vertės mokesčių lengvatų priemones ir nurodė, kad Graikija jau turi geresnes obligacijų rinkos sąlygas nei Prancūzija. Šią žinią Graikijos ministras pirmininkas Kyriakos Mitsotakis paskelbė šeštadienio vakarą, atidarydamas svarbiausią šalies ekonomikos parodą Salonikuose.

Būsto pirkėjai stabdžio nespaudžia. O, kaip sako dalis ekonomistų, jei pasiūla nedidės, kitais metais žadami pokyčiai dėl pensijų ir paskolų išdavimo gali pagaminti nemalonų kokteilį. Tad ko tikėtis gyventojams? Registrų centro duomenimis, rugpjūčio mėnuo šalies nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinkoje išliko gana aktyvus. O tokia tendencija stebima jau ne pirmą mėnesį.

Vilniaus miesto savivaldybė dar metams Oskaro Koršunovo teatrui (OKT) išnuomojo patalpas senamiestyje esančioje Ašmenos gatvėje, tačiau ateityje įstaiga turėtų keltis į kitą vieną. Kaip praėjusią savaitę nusprendė sostinės taryba, OKT patalpos be konkurso išnuomojamos nuo kitų metų sausio 1-osios iki 2027-ųjų sausio 10-osios dienos.

Nauji mokslo metai tėvams kainuoja vis daugiau – pratybų, uniformų ir drabužių kainos per kelis metus pastebimai išaugo. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad pigiau galima įsigyti kanceliarinių prekių, tačiau didžiausias iššūkis išlieka mokyklinės uniformos.

Plungės savivaldybė iki 2029 metų pabaigos siekia pritaikyti Platelių ežerą aktyvesniam žmonių poilsiui – tam numatoma investuoti daugiau nei 4 mln. eurų. „Darbai bus vykdomi aplink ežerą – tvarkant Platelių ežero prieigas, stovyklavietes, poilsio zonas ir kitą infrastruktūrą.

Saugantis galimų gaisrų socialdemokratas Linas Jonauskas siūlo keisti baterijų, o ypač ličio, surinkimo tvarką. Dėl saugumo jis siūlo baterijų surinkimo dėžes iš patalpų iškelti į kitą vietą – šalia prekybos centro ar kito pastato, kur gaisro atveju nekiltų pavojus žmonėms. Tačiau prekybininkai sako, kad gaisrų parduotuvėse nėra kilę. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas teigia, jog gaisrus dažniausiai sukelia ličio baterijos, patekusios į mišrų atliekų srautą.

Vyriausybė leido kultūros įstaigoms pačioms tvarkyti finansinę apskaitą. Šią savaitę Ministrų kabineto sprendimu dvi dešimtys įstaigų išbrauktos iš institucijų sąrašo, pagal kurį jų finansinę apskaitą ir personalo administravimą turėtų tvarkyti Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras (NBFC). „Jos išvaduotos nuo centralizavimo proceso, kuris kultūros sektoriuje nepasiteisino“, – teigia Kultūros ministerija.