JAV bendrovės „Blue Origin“ sukurta raketa antradienį pakilo į pirmąjį pilotuojamą skrydį, kuriame dalyvauja įmonės įkūrėjas milijardierius Jeffas Bezosas, matyti įvykio tiesioginėje vaizdo transliacijoje. Raketa 13 val. 12 min. Grinvičo (16 val. 12 min. Lietuvos) laiku raketa „New Shepard“ startavo iš aikštelės „Launch Site One“ vakarų Teksaso dykumoje.

Pažvelgus į istorinių ir milžiniškų geologinių įvykių chronometražą per šimtus milijonų metų, galima pamatyti ciklinius veiklos pliūpsnius, kurie kartojasi gana tolygiai. Aprašydami šį modelį naujame tyrime, Niujorko universiteto ir Karnegio mokslo instituto mokslininkai apibūdina šį reiškinį kaip „Žemės pulsą“. Tačiau pagrindinė priežastis, lemianti šį pulsą, tebėra paslaptis.

Jei praėjusią savaitę negyvenote po akmeniu, tikriausiai žinote, kad Ramiojo vandenyno šiaurės vakarus užklupo ypatinga karščio banga, dėl kurios didelė dalis JAV ir Kanados šiuo metu gyvena labai aukštoje temperatūroje. Kanadoje užfiksuota rekordinė 47,9°C temperatūra, o JAV Nacionalinė oro tarnyba išsiuntė įspėjimus apie karščius didelėje Vašingtono, Oregono, Montanos ir Aidaho dalyje.

Tiriant ligas matematika yra naudojama jau daugiau kaip 250 metų, tačiau dėl akivaizdžių priežasčių pastaraisiais metais situacija tapo labai įdomi. Nors gali būti sunku pamatyti šviesiąją besitęsiančios koronaviruso pandemijos pusę, matematikos ir mokslo taikymas, siekiant suvaldyti pasaulinę krizę, suteikia nemažai optimizmo. Nors antraštėse dažniausiai yra skelbiama apie įvairius mokslinius proveržius, matematikai taip pat tyliai prisidėjo prie pandemijos valdymo.

Rankiniai laikrodžiai – vienas populiariausių aksesuarų ir kasdienių pagalbininkų visame pasaulyje. Taip pat tai – vienas universaliausių daiktų: jo reikia tiek dėl laikrodžio funkcijų, tiek kaip svarbaus mūsų stiliaus elemento. Kita vertus, būtent rankinių laikrodžių istorija siekia kiek daugiau nei šimtmetį ir jei ne vienas lemtingas atsitiktinumas, rankinių laikrodžių šiandien galbūt neturėtume visai.

Giliai po jūros dugnu, 100 milijonų metų senumo uolos sluoksnyje, tyliai gyvena paslaptinga gyvybės forma. Tai nei „Godzilla“, nei seniai išnykęs „Megalodonas“, tačiau ji parodo, kaip įvairios gyvybės formos Žemėje gali gyventi ekstremaliomis ir keisčiausiomis sąlygomis. Mokslininkai neseniai atrado, kad po jūros dugnu gyvenančių mikrobų bendruomenės gali išgyventi uolienų nuosėdose daugiau nei 100 milijonų metų, vartodamos beviltiškai mažai maistinių medžiagų.

Pastaraisiais dešimtmečiais atsirado daugeliui vaistų atsparus paslaptingos kilmės „super grybelis“, pasaulyje jau spėjęs sukelti tūkstančius keistų infekcijų. Panašu, kad kai kurios pandemijos apimtos ligoninės, pripildytos koronaviruso pacientų su nusilpusia imunine sistema, tapo patraukia terpe neseniai atrastam „super grybeliui“ plisti.

Kodėl civilizacija yra tokia, kokia yra? Kas paskatino žmones kurti bendruomenes? Ar galėjo būti kitaip? Filosofiniai atsakymai į šiuos klausimus gali būti mums nepasiekiami, tačiau moksliškai kalbant, kaip teigiama žurnale „Earth-Science Reviews“ paskelbtame naujame dokumente, atsakymas galimai yra „didžiulė kometa“. Maždaug prieš 14 500 metų Žemė pradėjo kaisti.

Keletas nematodų, iškastų iš amžinojo šiaurės rytų Sibiro įšalo, ropinėja ir valgo Rusijos mokslų akademijos petri lėkštelėse. Tai yra stulbinantis žygdarbis, turint omenyje, kad maži organizmai, dar vadinami apvaliosiomis kirmėlėmis, buvo užšalę nuo Pleistoceno laikų. Pasak tyrėjų komandos iš Maskvos ir Prinstono, ledyno šerdies mėginyje, paimtame iš 30 metrų po amžino įšalo telkinio paviršiumi šalia Kolymos upės krantų, buvo rasta viena grupė nematodų.

Ar kada nors kalbėjotės su draugu apie tam tikros prekės pirkimą ir kitą dieną pamatėte tos pačios prekės reklamą? Jei taip, galbūt susimąstėte, ar jūsų išmanusis telefonas jūsų „klauso“. Bet ar tikrai? Na, tikrai neatsitiktinai jums buvo pasiūlyta to daikto, kuris jus sudomino, reklama. Bet tai nereiškia, kad jūsų įrenginys iš tikrųjų klauso jūsų pokalbių – tai nėra būtina. Yra didelė tikimybė, kad jau suteikėte jam visą reikalingą informaciją.

Naujas tyrimas parodė, kad didžiosios vasaros vakarų gadintojos, žiedadulkės, taip pat gali padėti plisti virusams, pavyzdžiui, SARS-CoV-2. Kaip pranešama moksliniame žurnale „Physics of Fluids“, skysčių dinamikos ekspertų duetas iš Nikosijos universiteto Kipre išnagrinėjo įvairius modelius, kad suprastų, kaip medžių žiedadulkės gali paveikti RNR virusų, tokių kaip koronavirusą sukeliančio SARS-CoV-2, plitimą.

Per pastarąjį dešimtmetį Šiaurės Amerikoje, ypač tam tikrose Kanados dalyse, vis greičiau plinta retas parazitas, sukeliantis į vėžį panašius auglius. Kaip pranešta „American Journal of Tropical Medicine and Hygiene“, Albertos universiteto komanda teigia, kad Vakarų Kanados Albertos provincija tapo Šiaurės Amerikos retosios infekcijos, vadinamos žmogaus alveoline echinokokoze (AE), židiniu. Iki 2013 m. visoje Šiaurės Amerikoje buvo patvirtinti tik du žmogaus parazitinės infekcijos atvejai.

Prieštaringai vertinamas tyrimas pademonstravo SARS-CoV-2 viruso, sukeliančio Covid-19 infekciją, genetinės medžiagos įsiterpimo į mūsų genomą galimybę. Tyrimas, paskelbtas žurnale „Proceedings od the National Academy of Sciences“ (PNAS), galimai pateikia paaiškinimą, kodėl nuo koronaviruso pasveikę asmenys vis dar gauna teigiamus viruso testų atsakymus, praėjus mėnesiams po susirgimo.

Šiaurės šalių meteorologai savaitgalį fiksavo beveik rekordinius karščius – kai kur termometrų stulpeliai pakilo iki 34 Celsijaus laipsnių padalos, pirmadienį pranešė naujienų agentūros. Kiek anksčiau Suomijos nacionalinis meteorologijos institutas pranešė užfiksavęs aukščiausią birželio temperatūrą nuo matavimų pradžios 1844 metais.

Tai vienas ryškiausių vasaros garsų. Triukšmas, kurį sukelia žmonės, barbendami į gaiviųjų gėrimų skardinių viršų prieš jas atidarydami. Bet ar tikrai šis plačiai paplitęs ritualas sustabdo alaus ar limonado putojimą ir išsipylimą? Atidarius gazuoto gėrimo skardinę, gaivus „šnypštimas“ yra dujų burbuliukų „pabėgimo“ iš skysčio rezultatas, pasikeitus anglies dvideginio (CO2) tirpumui jame.

Tikriausiai visi žino mikrobangų krosnelės istoriją. Tai vienas geriausių visų laikų „netyčinių“ mokslo išradimų. Tiems, kurie nežino, XX a. 5 deš. inžinierius Percy‘is Spenceris dirbo kompanijoje „Raytheon“, kur vieną dieną testavo aktyvųjį radarą, savo kišenėje turėdamas šokolado plytelę. Vykdydamas tyrimus jis pastebėjo, kad jo kišenėje buvęs šokoladas ištirpo.

Populiarusis socialinis tinklas „TikTok“ nuo ketvirtadienio leido vartotojams skelbti iki trijų minučių trukmės vaizdo įrašus, trigubai padidindamas ankstesnę didžiausią trukmės ribą, siekdamas neužleisti pozicijų konkurentams. Manoma, kad „TikTok“ turi 1 mlrd. vartotojų visame pasaulyje, įskaitant daugiau nei 100 mln. vartotojų Jungtinėse Valstijose, ir yra ypač populiarus tarp jaunųjų išmaniųjų telefonų naudotojų.

Mokslininkai aptiko naują pretendentą į maro „nulinio paciento“ titulą: vyro, kuris mirė prieš daugiau nei 5 tūkst. metų dabartinės Latvijos teritorijoje, palaikuose aptiko seniausią žinomą maro atmainą. Medžiotojo-rinkėjo kauluose, aptiktuose neolitinėje archeologinėje vietovėje Riniukalns, Latvijos šiaurėje, aptikti maro sukėlėjai – bakterija Yersinia pestis.

Tikriausiai sunku patikėti, kad „McDonald‘s Happy Meal“ gali būti laikomas vaistu, nebent jeigu jūsų svoris yra nepakankamas. Tačiau naujas tyrimas atskleidė, kad vienas pagrindinių ingredientų, naudojamų greitojo maisto restorano patiekalų gamyboje, gali būti naudojamas nuplikimui gydyti. Jokohamos nacionalinio universiteto tyrėjai pastebėjo, kad paprastai neplinkančių gyvūnų – pelių – plaukus galima atauginti su chemine medžiaga, naudojama gaminant „McDonald‘s“ bulvytes.

Ar kartais norite praleisti savo vakarinį pasibėgiojimą ir vietoje jo pagulėti malonioje karštoje vonioje ar pirtyje? Koventrio universiteto tyrėjai turi gerų žinių. Jie pastebėjo, kad reguliarus maudymasis karštoje vonioje turi panašų teigiamą poveikį sveikatai kaip ir vaikščiojimas, bėgiojimas ar važinėjimas dviračiu.

Šviesos įvaldymas yra mokslinės fantastikos pagrindas, pradedant fotonų torpedomis, baigiant „šviesos kardais“ („lightsabers“) ir hologramomis. Ši naujausia technologija sujungia pastarąją ir tuo pačiu buvusią realybę: mokslininkai žino, kaip priversti hologramą atsirasti tiesiog iš oro. Kaip paskelbta „Scientific Reports“, komanda naudoja vadinamąjį optinių spąstų vaizdavimą (optical trap display). Dalelė įstrigdinama ore ir yra judinima, kad būtų sukuriama tam tikra forma.

Radiochemikas vengras George'as de Hevesy greičiausiai bus vienintelis asmuo, laimėjęs Nobelio premiją ir rūgštyje ištirpdęs du Nobelio medaius. G. de Hevesy, gimęs 1885 m., dirbo laboratorijoje nacių okupuotoje Danijoje antrojo pasaulinio karo metu, kai įvyko neįprastas incidentas. „Mano darbas buvo nutrauktas tik vienai dienai priešo okupacijos Danijoje metu“, – rašė jis menkinančiai, lyg naciai jį būtų erzinę.

Neseniai atliktos mokslininkų analizės nustatė, kad evoliucija tęsiasi, o naujas tyrimas, aprašytas moksliniame žurnale „Nature Ecology and Evolution“, parodė, kad mums galimai vystosi genas, dėl kurio nebetoleruosime alkoholio. Pensilvanijos universiteto tyrėjai išanalizavo beveik 2 500 žmonių iš 26 valstybių genomus, kurių pavyzdžiai buvo surinkti vykdant „1 000 genomų projektą“ (angl.

Kai buvo pagreitinti mRNR vakcinų tyrimai ir šis vakcinos tipas atsidūrė dėmesio centre dėl kovos su COVID-19, prasidėjo spėlionės, kaip šios naujovės galėtų paveikti kitas medicinos sritis. Dabar buvo pasiektas dar vienas svarbus etapas – pirmasis pacientas, dalyvavęs II fazės „BioNTech“ mRNR vakcinos nuo vėžio tyrime, gavo pirmąją skiepo dozę. Kandidatas tapti vakcina „BNT111“ bus derinamas su esamu imunoterapijos vaistu ir bus siekiama kovoti su tam tikros rūšies progresavusia melanoma.

Kadangi 3D spausdinimas ir toliau keičia pasaulį, įmonės tvirtai nusprendė pakeisti mėsos pramonę. Nesvarbu, ar tai leistų apsaugoti daugiau gyvūnų ir nebebūti tiek priklausomais nuo gyvulininkystės pramonės, ar tiesiog būti pirmaisiais greitai besiplečiančioje rinkoje, mokslininkai skuba laboratorijose užaugintą, 3D spausdintuvu atspausdintą mėsą išleisti plačiu mastu. Bet jei (arba kai) tai pagaliau įvyks, ar jūs iškeisite tradicinę mėsą į spausdintą? Kai kuriose vietovėse ji jau parduodama.

Atminties technika, vadinama „atminties rūmais“, buvo sukurta dar senovės Graikijoje ir neseniai atgaivinta seriale „Šerlokas Holmsas“. Moksliškai įrodyta, kad tai veikia, tačiau tai nereiškia, kad neegzistuoja dar geresnis metodas. Vieno nedidelio bandymo metu buvo nustatyta, kad senovės Australijos gyventojai, norėdami prisiminti dalykus, iš tikrųjų naudojo efektyvesnį metodą, pagerinantį studentų atmintį.

Yra tam tikrų medicininių atvejų aprašymų, kuriais patikėti sunku. Šis yra vienas tokių. Net perskaičius jį medicininiame žurnale, nesinori tikėti, kad tai – tiesa. Istorija apie merginą „be makšties“ retkarčiais pasirodo internete. Joje pasakojama, kad po oralinio sekso, buvo perdurtas jos pilvas. Po 278 dienų ji grįžo į ligoninę, kur cezario pjūvio būdu pagimdė sveiką berniuką. Visa ši istorija skamba lyg kvailas mitas, kurį mokyklose vienas kitam pasakotų vaikai. Tačiau.

Supažindinant su periodine lentele dažnai teigiama, kad natūralūs cheminiai elementai pasibaigia ties uranu. Pasakojama, kad viskas, kas nėra tai, turėjo būti padaryta žmonių. Plutonio-244 atomai, randami prieš milijonus metų susidariusiose uolose, įrodo, kad tai ne visai teisinga, tačiau dar negalime būti tikri, koks gamtos reiškinys yra už tai atsakingas. Supernovos sprogimai sukūrė daug sunkiųjų elementų, be abejo, įskaitant tuos, kuriuose yra daugiau protonų nei urane.

Dar prieš gerą tūkstantmetį mokslininkai pastebėjo keistą koreliaciją: ateistai dažniau būna protingesni už religingus žmones, rašoma „Livescience“. Nėra aišku, kas lemia šią tendenciją, tačiau naują tyrimą atlikę mokslininkai turi savo hipotezę. Jų manymu, religija yra instinktas, o žmonės, galintys nugalėti savo instinktus, yra protingesni už tuos, kurie jais vadovaujasi.

Plastikiniai buteliai į vanilės skonio kvapiąją medžiagą buvo paversti naudojantis genų inžinerijos būdu sukurtomis bakterijomis. Tai pirmasis kartas, kai iš plastiko atliekų buvo pagaminta vertinga cheminė medžiaga. Šios cheminės medžiagos gamyba galėtų skatinti atliekų perdirbimą ir padėtų įveikti pasaulinę plastiko taršą. Plastikinių butelių perdirbimas į pelningas medžiagas padarytų perdirbimo procesą kur kas patrauklesnį ir efektyvesnį. Šiuo metu plastikas praranda apie 95 proc.

NASA mokslininkai perspėja, kad dėl šiltėjančio klimato gali pasikeisti Arkties vandenyno srovė, o tai gerokai atšaldytų oro temperatūrą Europoje. Boforto žiedu vadinama žiedinė srovė juda pagal laikrodžio rodyklę aplink vakarinį Arkties vandenyną – į šiaurę nuo Kanados ir Aliaskos, kur ji surenka gėlą vandenį iš tirpstančių ledynų, upių ir kritulių. Šis gėlas vanduo apsaugo jūros ledą nuo tirpimą skatinančio sūraus vandens ir taip padeda vėsinti šiaurinę planetos dalį.

Maždaug antrame amžiuje prieš mūsų erą Pergamono karaliai pastatė šiluminę erdvę Hierapolyje, dabartinėje Turkijoje. Dabar ji glūdi griuvėsiuose, bet kai kas joje vis dar vyksta – kai kas žymiai senesnio už tuos, kurie kadaise gyveno virš jos. Prieš septynerius metus ten buvo atrasti „vartai į požemį“ – dar vadinami Plutoniumu. Jie pavadinti romėnų požemio dievo vardu, nes iš jų sklinda neįprastas rūkas, kuris, kaip paaiškėjo, yra mirtinas.

Centrinė mūsų planetos dalis, branduolys, galimai yra pasviręs. Ši hipotezė yra paremta Kalifornijos universiteto Berklyje seismologų sukurtu modeliu. Tai galėtų paaiškinti, kodėl seisminės bangos per vidinį Žemės branduolį keliauja nevienodai. Šis pastebėjimas buvo detaliai aprašytas moksliniame žurnale „Nature Geoscience“. Mes vis dar nesuprantame daug dalykų, vykstančių tūkstančiai kilometrų po mūsų kojomis.

Tarsi Grenlandijos skydinio ledyno tirpimas jau nebūtų pakankamai didelė problema, nauji tyrimai parodė, kad tirpstančios ledo masės vandenyje stebėtinai gausu nuodingo metalinio gyvsidabrio. Šis atradimas turi keletą nežinomųjų, tačiau jis išryškina, kaip besiformuojanti klimato krizė gali paveikti likusį gamtos pasaulį ir žmogaus gyvenimą daugeliu anksčiau nenumatytų būdų.

Naujas tyrimas atskleidė, kad riešapelekė – milžiniška keista žuvis, vis dar egzistuojanti nuo dinozaurų laikų – gali išgyventi 100 metų. Tyrime teigiama, kad patelės lytinę brandą pasiekia tik šeštojo gyvenimo dešimtmečio pabaigoje, o riešapelekių patinai lytiškai subręsta nuo 40 iki 69 metų. Kas turbūt keisčiausia – mokslininkai mano, jog šių žuvų nėštumas trunka apie penkerius metus.