Ar kada pabundate traiškanotomis akimis, lengvai prakaituodami, galvodami „ką aš ką tik sapnavau ir kodėl visas tas šlamštas yra mano smegenyse?“ Na, jei ir yra ko pasimokyti iš dirbtinio intelekto (AI), tai būtų tai, kad egzistuoja rimta priežastis, kodėl jūsų sapnai gali būti tokie ryškiai siurrealistiški. Erikas Hoelis, Tuftso universiteto neurologijos mokslų daktaras, įkvėptas tam tikro dirbtinio intelekto veikimo principo, pateikė naują hipotezę, kodėl mes sapnuojame.

Kinijoje prasidėjusi pasaulinė pandemija per daugiau nei metus išplito visame pasaulyje. Ilgainiui atsirado ir išplito SARS-CoV-2 viruso atmainos, kurios lengviau plinta ir geba geriau prisitaikyti prie žmogaus imuninės sistemos. Lietuvoje ir toliau dominuoja „britiškoji“ atmaina, kurios atvejų skaičius, pavyzdžiui, sostinėje Vilniuje, pastaruoju metu siekia 90-99 proc. iš visų tiriamų atvejų.

Naujame, didžiausiame kada nors atliktame tyrime apie narcisizmą, buvo nagrinėjamas padidėjęs jautrumas – tai bruožas, padedantis nustatyti, kiek žmonės yra narcisistai. Mokslininkai tai pat paaiškino, kad dabartinė karta neatrodo išskirtinai „bloga“. Jo atradimai rodo, kad, priešingai paplitusiam įsitikinimui, tūkstantmečio karta nėra jautresnė nei kūdikių bumo karta. Tiesą sakant, viskas yra atvirkščiai.

Pasiutligės virusas gali labai pakeisti užsikrėtusiojo elgesį. Aliaskos Fairbanks universiteto mokslininkai sako, kad jie pagaliau suprato, kaip ši niokojanti liga paveikia gyvūnus. Nors mes žinome, kad pasiutlige susirgę gyvūnai tampa agresyvesni, mokslininkams nebuvo pavykę tiksliai išsiaiškinti, kaip virusas sukelia tokį elgesį.

Ar esate išdykusio sūnaus tėvas ar mama? Ar kada pagalvojote, kad jūsų ar kitų žmonių nepaisymas yra kas nors daugiau nei tik vaikystės ar paauglystės fazė? Na, jūs galimai esate teisus. Naujas žurnale „Current Biology“ publikuotas tyrimas rodo, kad yra būdas pasakyti, ar jūsų sūnui išsivystys psichopatiniai polinkiai. Remiantis Londono universiteto koledžo (UCL) vadovaujamu tyrimu, jei jūsų sūnus linkęs nesijuokti, kai tai daro aplinkiniai, jis turi didesnę riziką tapti psichopatu, kai suaugs.

Vienoje Rusijos laboratorijoje neseniai buvo atgaivinti toliau sėkmingai besidauginantys maži „zombiai“, Arkties amžinajame įšale praleidę 24 000 metų. Šie ištvermingi padarai yra vadinami bdeloidinėmis verpetėmis, dėl aplinkų jų burnas augančių mažų plaukelių, primenančių ratą. Verpetės yra daugialąsčiai mikroskopiniai gyvūnai, gyvenantys gėlame vandenyje. Ši rūšis mūsų žemėje gyvuoja jau maždaug 50 mln. metų. Per tokį ilgą laiką, jos išmoko ne vieną triuką, padedantį joms išgyventi.

Prie Kaune plušančios Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės ketvirtadienį prisijungė vyriausiasis komandos treneris Darius Maskoliūnas. Su „Barcelona“ prieš keletą dienų Ispanijos čempionu tapęs specialistas ketvirtadienio vakarą jau vadovavo nacionalinės ekipos treniruotei, kurioje plušėjo visi iki vieno rinktinės nariai.

Paauglė, serganti progerija, atrodo daug vyresnė nei yra iš tikrųjų. Dėl retos būklės jos oda susiraukšlėjo ir suglebo. Paauglė mergina atrodo 45-eriais metais vyresnė dėl retos būklės. Penkiolikmetei Xiao Feng buvo diagnozuota progerija. Dėl genetinio sutrikimo, kuris taip pat žinomas kaip Hačinsono–Gilfordo sindromas, oda raukšlėjasi ir suglemba. Paauglė dėl šio sindromo atrodo kaip 60-metė močiutė. Ji taip sielojosi dėl savo išvaizdos, kad net metė mokyklą.

Dvi energetikos bendrovės, priklausančios milijardieriams Billui Gatesui ir Warrenui Buffettui, pasirinko senstančios anglies elektrinės vietą, kurioje, tikėtina, pastatys eksperimentinę atominę elektrinę. B. Gateso „TerraPower“ ir W. Buffetto „PacifiCorp“ tikisi, kad naujojo reaktoriaus vieta bus patvirtinta iki metų pabaigos, o apie potencialią vietą buvo pranešta per spaudos konferenciją Vajominge.

Depresija yra labai rimta liga. Bet gali būti, kad ją galima gydyti juoko dujomis, net jei tai atrodo kaip idėja iš vaikiškos užrašų knygutės. Diazoto monoksidas (N₂O), dar vadinamas juoko dujomis, naudojamas medicinoje. Pavyzdžiui, juo malšinamas skausmas prieš gimdymą ar po traumų. Tačiau mokslininkai dabar mano, kad azoto oksidas galėtų būti naudojamas ir depresijos gydyme. Sunkūs depresijos atvejai kartais sunkiai pasiduoda medikamentiniam gydymui.

Izraelio mokslininkams pavyko stipriai pailginti pelių gyvenimo laiką. Be to, šie graužikai turėjo daugiau energijos ir rečiau sirgo vėžiu. Mokslininkams tai pavyko pasiekti pasitelkus genų inžineriją. Taip jie padidino SIRT6 baltymo išsiskyrimą. Šis baltymas yra atsakingas už DNR grandinių taisymą ir taip savotiškai saugo genus nuo susidėvėjimo. Ši terapija buvo išbandyta su 250 pelių. Jos ne tik gyveno vidutiniškai 23 proc.

Kartais tyrimai pateikia įrodymus, kurie atrodo akivaizdūs, tačiau atradimai gali sukelti tam tikrų svarbiausių padarinių. Tai gali būti atvejis, kai buvo išsiaiškinta, kad laikas, praleistas su terapiniais šunimis, padeda studentams aiškiau mąstyti ir planuoti, o poveikis gali trukti iki šešių savaičių. Greitu metu galime sulaukti dienos, kai gydytojai išrašys tokį receptą – praleisti laiką su korgiu ar paglostyti spanielį.

Šiuo metu vyksta visiškai naujos „kosmoso lenktynės“. Galite pagalvoti, kad misija yra nuskristi į Mėnulį ar net Marsą, tačiau šioms lenktynėms keliamas ne toks didingas, bet vis dėlto įdomus tikslas – pirmiesiems nufilmuoti komercinį filmą kosmose.

Australijos mokslininkai atliko tyrimą, norėdami sužinoti, kur dingsta riebalai, kai numetame svorio. Atliekant tyrimą, mokslininkai paprašė 150 sveikatos priežiūros specialistų pasakyti savo teorijas, kaip išnyksta riebalai. Dauguma jų buvo neteisūs. Mokslininkai teigė, kad riebalai nevirsta energija ar raumenimis, ir paaiškino savo teoriją naujausiame „The Conversation“ straipsnyje. Plintant sveikatingumo judėjimui, daugybė žmonių orientuojasi į kalorijų deginimą ir lieknėjimą.

Pirmą kartą širdies masažus pacientams greitosios medicinos pagalbos automobilyje atliks robotas-paramedikas, leidžiantis kitiems komandos nariams imtis kitų būtinų veiksmų.

Mokslininkai sukūrė patį intensyviausią lazerį. Šviesos spindulys yra 1023 W/cm2 intensyvumo, kuris yra lygus viso Saulės šviesingumo sutelkimui į mažo biuro stalo plotą. Taip, tokiomis sąlygomis rašomasis stalas būtų visiškai sunaikintas. Šis pasiekimas, apie kurį pranešta žurnale „Optica“, yra daugiau nei 10 kartų geresnis už ankstesnį didžiausią intensyvumą, pasiektą 2004 m. Mičigano universitete.

Prabėgus 35-eriems metams nuo pačios baisiausios branduolinės avarijos žmonijos istorijoje, po Černobylio atominės elektrinės griuvėsiais esančioje rūsio patalpoje vėl pastebėtas branduolinio skilimo procesas. Ukrainos mokslininkai iš Atominių elektrinių saugos problemų instituto neseniai aptiko neįprastai didelį skaičių neutronų, sklindančių iš nepasiekiamos patalpos Černobylio atominėje elektrinėje.

Naudodamiesi laboratorijoje užaugintomis mini smegenimis, mokslininkai išsiaiškino, kodėl žmonių smegenys yra didesnės už beždžionių. Maždaug prieš 5–8 mln. metų žmonės ir beždžionės atsiskyrė nuo bendro protėvio. Po kurio laiko žmonėms išsivystė didesnes smegenis: dabar žmogaus smegenys yra maždaug tris kartus didesnės už mūsų artimiausių „giminaičių“ – šimpanzių – smegenis.

Naujas tyrimas atskleidė, kad žmonės, kurie jautriai reaguoja į tam tikrus garsus, ypač čepsėjimą ir garsų kvėpavimą, gali turėti įjautrintą ryšį smegenyse, rašoma dailymail.co.uk. Niukaslio universiteto mokslininkai aptiko padidėjusį klausos žievės ir motorinių valdymo sričių, susijusių su veidu, burna ir gerkle, ryšį tiems, kurie kenčia nuo misofonijos.

Galimybė kvėpuoti pro išangę nėra reali. Tačiau kada nors deguonies klizmos gelbės ir žmonių gyvybes. Bent jau tuo įsitikino JAV ir Japonijos mokslininkai, kurie jau atliko ir eksperimentus su gyvūnais. Kai kurie vandens gyvūnai geba, sakykime paprastai, kvėpuoti per užpakalius. Tiksliau sakant, reikalui esant, jų žarnos gali padėti padidinti deguonies kiekį kraujyje. Nesunku įsivaizduoti, kaip toks gebėjimas praverstų žmonėms.

Izraelio psichologas, ekonomistas ir Nobelio premijos laureatas Danielis Kahnemanas perspėja - kovoje tarp dirbtinio intelekto ir žmogaus, žmogus visada pralaimės. Ir bus visiškai sutriuškintas. Kahnemanas yra vienas garsiausių bihevioristinės ekonomikos atstovų. Savo karjeroje jis pastebėjo, kad žmonėms sunku įsivaizduoti eksponentinį augimą. Nors turime įrankių jį apskaičiuoti, žmogaus protas geriau veikia linijinėje progresijoje.

Išorinis Saulės atmosferos sluoksnis – Saulės vainikas – yra beveik 1 000 kartų karštesnis už Saulės paviršių. Nors vis dar nėra aišku, kas lemia šį neįprastą skirtumą, gali būti, kad mokslininkai jau greit šią mįslę įmins. Pernai Europos kosmoso agentūros dirbtinis palydovas „Solar Orbiter“ padarė pirmąsias Saulės nuotraukas, užfiksuotas kaip niekad arti žvaigždės paviršiaus.

Kas nutiktų jeigu kosmose mirtų astronautas? Tai yra klausimas, kurį NASA jau metų metus bando išspręsti. Tai tikras etinis ir logistinis galvosūkis, reikalaujantis praktinio metodo, kuris būtų ne tik pagarbus mirusiajam, bet ir leistų kuo greičiau pašalinti kūną iš erdvėlaivio.

Dažnam iš mūsų kartais trūksta miego. Kartais tiesiog kamuoja nemiga, kartais turime per daug darbų, kartais - per daug pramogų, o kartais dėl to kaltos visai kitos priežastys. O ar gali būti atvirkščiai - ar įmanoma miegoti per ilgai? Žinoma, sakysite, kad įmanoma - jei jums 8 valandą ryte reikia būti darbe, o pabudote jau po 9-os, vadinasi, miegojote per ilgai. Bet kalbame ne apie tai - kalbame apie poveikį sveikatai. Sciencealert.com to paklausė mokslininkų, bet tiesaus atsakymo negavo.

Nauji tyrimai parodė, kad per pastaruosius du dešimtmečius visuotinis ledynų atsitraukimas paspartėjo. Nors jų mažėjimas jau kurį laiką buvo akivaizdus, naujas darbas, paskelbtas žurnale „Nature“, rodo, kad per pastaruosius du dešimtmečius sumažėjimas smarkiai paspartėjo. Komanda, remdamasi išsamiais palydoviniais stebėjimais, ištyrė 217 175 ledynus iš viso pasaulio, išskyrus ledynines dangas. Šie įvertinimai buvo patvirtinti atliekant nepriklausomus didelio tikslumo atskirų ledynų matavimus.

Alkilinti perfluorjunginiai (kitaip – perfluorintos alkilintos medžiagos) arba PFAS yra sintetinė junginių grupė, kuri plačiai naudojama pramonėje ir buityje. Pavyzdžiui, nepridegančioms keptuvėms, vandeniui ir dėmėms atsparioms medžiagoms bei priešgaisrinėms putoms ir net reaktyviniams varikliams gaminti. Jie neoficialiai žinomi kaip „amžini chemikalai“, nes yra ypač atsparūs ir suyra ne iki galo. Ši savybė yra dviašmenis kardas.

Nėra paprasto būdo įvertinti šuns intelektą. Kaip 90-aisiais rašė psichologas Stanley Corenas, yra adaptyvusis intelektas (t.y. dalykų išsiaiškinimas), darbinis intelektas (t.y. įsakymų vykdymas) ir instinktyvus intelektas (t.y. įgimtas talentas). Taip pat egzistuoja erdvinis intelektas, kinestetinis intelektas, tarpasmeninis intelektas ir dar daugiau.

Europos kosmoso agentūra ir NASA sukurtas Saulės orbiteris dar tik pradeda savo mokslo misiją, tirsiančią Saulė paviršių, tačiau jau dabar galima džiaugtis pirmaisiais jos vaisiais. Sugebėta iš arčiau negu kada nors anksčiau užfiksuoti, kaip atrodo Saulės pliupsniai. Šie vainikinės masės išmetimai (angl. Coronal mass ejections, CME) yra plasmos atsiskyrimas nuo Saulės vainiko, dažnai palydimas saulės ugnies blyksnių.

JAV IT milžinė „Microsoft“ paskelbė nebeplėtosianti savo naršyklės „Internet Explorer“, kurios pirmoji versija pasirodė prieš daugiau kaip 25 metus. Pastaraisiais metais „Internet Explorer“ populiarumas buvo smarkiai nusmukęs, nes dauguma vartotojų perėjo prie tokių naršyklių kaip „Google“ plėtojamas „Chrome“ arba „Apple“ programa „Safari“. „Skelbiame, kad „Internet Explorer“ ateitis [operacinėje sistemoje] „Windows 10“ yra „Microsoft Edge“, – sakoma trečiadienį paskelbtame „Microsoft“ tinklar...

Gamtoje yra pastebima aiški tendencija – daugumos rūšių patelės gyvena ilgiau už patinus. Žmonės nėra išimtis: vidutinė moterų gyvenimo trukmė yra 74,2 metai, o vyrai vidutiniškai gyvena 69,8 metus. Dažnai šį skirtumą bandoma paaiškinti įvairiais aplinkos arba socialiniais veiksniais, pavyzdžiui, kad vyrai atlieka pavojingesnius darbus, mėgsta rizikuoti arba tiesiog mažiau rūpinasi savo sveikata. Tačiau darosi aišku, kad tai galimai yra susiję su dvigubu lytinių chromosomų skaičiumi.

Dar viduramžių Europoje nevaisingumo problemą spręsdavo sumaltų kiaulių sėklidžių, užpiltų vynu, išvirimu. Eliksyrui nepadėjus, buvo siūloma išgerti vyno su katžole tuščiu skrandžiu. Catherine Rider, viduramžių istorikė Ekseterio universitete (Didžioji Britanija), neseniai tyrinėjo daugybę medicininių ir religinių tekstų iš XII-XV a. apie nevaisingumo gydymą.

Kolumbijos universiteto mokslininkai sukūrė neįtikėtinai mažą mikroschemą, kurią į odą galima implantuoti adata. Tai – mažiausia vienos mikroschemos sistema pasaulyje, tik ką ji gali? Maždaug dulkių erkutės dydžio mikroschema yra kompaktiškesnė už mažiausią kompiuterį pasaulyje. Ji tokia maža, kad be mikroskopo jos ir nepamatysite. Jos tūris – šiek tiek mažiau nei 0,1 kubinis milimetras. Šis prietaisas yra per mažas, kad galėtų naudoti įprastas radijo bangas.

Gyvenime yra dalykų, kurių geriau nežinoti. Į šį sąrašą galima pridėti ir priežastį, kodėl stipriai suspaudus lūpas mūsų smakruose atsiranda daug mažų duobučių. Vienas socialinio tinklo „TikTok“ vartotojas paklausė „kas tai?“, prieš priartindamas telefono kamerą prie savo smakro ir parodydamas ant jo esančias mažas duobutes. Pasirodo, toks klausimas yra kilęs ne jam vienam. Nors mes turime smakrą visą savo gyvenimą, mes niekada nesusimąstome, kas dedasi mūsų veido apačioje.

„Scam“, arba tiesiog apgaulės internete yra nuolatinis socialinių tinklų palydovas. „Ray Ban“ akinių reklama yra tikriausiai vienas iš seniausių ir ilgaamžiškiausių to pavyzdžių. Nuolat, kaip feniksas, atgimstantis kvietimas įsigyti pigių vardinių akinių ne tik erzina, bet ir kelia saugumo pavojų. „Ray ban“ apgaulė yra skirta sugundyti žmones apsilankyti tinklapyje, kuris tariamai siūlo vardinius akinius už itin mažą kainą.

Žvaigždėms pernelyg priartėjus prie supermasyvios juodosios skylės, jos yra išardomos proceso, kurį astronomai vadina „spagetizacija“, metu. Kaip jau galima suprasti, tuo metu žvaigždė ištempiama į makaroną panašų siūlą ir išlaisvina tokį energijos pliūpsnį, kurį galima pamatyti už milijonų šviesmečių. Per pastaruosius kelis dešimtmečius mokslininkams pavyko pastebėti daug tokių procesų, tačiau pats siūlas dar niekuomet nebuvo užfiksuotas.