Nuo 2020 m. pradžios, kai naujasis SARS-CoV-2 koronavirusas pradėjo plisti ir už Kinijos ribų, pasaulinis susidomėjimas šiuo virusu išaugo drastiškai. Nors siaučianti Covid-19 pandemija iškėlė šią virusų grupę į viešumą, mokslininkai ją studijuoja jau ilgiau nei 50 metų. Vienas žmogus, kuris padėjo juos atpažinti XX a. 7 deš. buvo dr. June Almeida (1930–2007). Covid-19 yra naujas virusas, tačiau jis priklauso koronavirusų grupei, kurią 1964 m. savo laboratorijoje Šv.

Galima mėgti savo gimtadienius, galima jų dėl tam tikrų priežasčių nemėgti, bet yra ir realių priežasčių, kuo ši diena gali nepatikti – statistiškai žmogus per savo gimtadienį miršta dažniau. Yra kelios skirtingos teorijos, kurios bando paaiškinti šį gana nedaug ištirtą fenomeną. Kodėl būtent žmogaus gimtadienis? Priežastys čia gali būti įvairios – nuo žmogiškosios klaidos suvedant mirties datą, iki žmogiškojo polinkio suvartoti per daug alkoholio savo gimtadienio dieną.

Europoje dar niekada nebuvo užfiksuoti tokie karšti metai, kaip 2020-ieji. Vidutinė oro temperatūra buvo 3,4℃ didesnė nei 1981–2010 m. vidurkis, o žiema 1,4℃ „pagerino“ pačios šilčiausios žiemos rekordą. Nukentėjo ir Arktis, kuri patiria pačius baisiausius metus savo istorijoje. Visame Arkties regione 2020-ieji buvo antri šilčiausi metai, o paviršiaus temperatūra šiame žemyne buvo 2,2℃ didesnė už 1981–2010 m. vidurkį.

Ne tiek daug žmonių nusprendžia praleisti daugiau laiko viešajame tualete nei būtina, tačiau naujas tyrimas pateikia dar vieną priežastį, kodėl reikėtų kuo greičiau iš ten pasišalinti.

Dalelių greitintuvai yra aparatai, kuriuose yra išvystomas milžiniškas dalelių greitis, paprastai siekiant, kad jos susidurtų. Tačiau milžinišku greičiu skriejančios dalelės neturėtų susidurti su žmogaus galva. Deja, vienam vyrui ši pamoka buvo labai skaudi. 1978 m. liepos 13 d. dalelių fizikos specialistas Anatolijus Burgoskis dirbo prie didžiausio dalelių greitintuvo Sovietų Sąjungoje – sinchotrono „U-70“. Incidento metu 36-erių mokslininkas apžiūrinėjo sugedusią aparato dalį.

Koronavirusas tarp mūsų jau daugiau nei metus. Įpratome prie nuolatinio informacijos srauto apie COVID-19 ir, atrodo, daugiau nieko pasaulyje ir nevyksta. Tv3.lt parengė testą pasitikrinti savo žinias apie šią infekciją, kuris gali mesti iššūkį net ir daugiausiai nusimanančiam šio XXI a. baubo istorijoje.

Lova tinka dviem dalykams – miegui ir seksui (nors kai kurie šaltiniai teigia, kad abu užsiėmimai gali vykti ir kitose vietose). Miegamasis yra šių dviejų žmogaus veiklos elementų vieta, o seksas ir miegas yra glaudžiai susiję. Naujas tyrimas rodo, kad dėl prastos miego kokybės miegamajame gali kilti problemų, būtent tokių kaip moterų seksualinė disfunkcija. „Mayo“ klinikos mokslininkai paklausė daugiau nei 3400 moterų JAV apie jų miego įpročius ir seksualinį elgesį.

Per pastaruosius metus terminą „saviizoliacija“ pradėjome naudoti beveik kasdien. Tačiau grupė savanorių šią idėją pritaikė visiškai kitame lygmenyje: jie 40 dienų išbuvo oloje be natūralios šviesos ir kontakto su išoriniu pasauliu. 15 laikinai urvinių žmonių į Lombriveso olą Prancūzijoje įžengė kovo 14 d. Šie savanoriai yra projekto „Deep time“ (liet. „Gilusis laikas“) dalyviai. Eksperimento metu buvo bandoma išsiaiškinti kaip visiška izoliacija paveikia žmogaus fiziologiją ir psichologiją.

Pastarosiomis dienomis internete aidi neįprastas konfliktas, kilęs dėl matematinio uždavinio. Matematinė sąlyga iš pirmo žvilgsnio atrodo paprasta ir aiški: 8÷2(2+2)=? Ją sudaro sveiki skaičiai ir labai paprasti veiksmai. Tačiau žmonės suglumo, nes ją išsprendus, yra gaunami du skirtingi atsakymai: 16 arba 1. Net skirtingi skaičiuotuvai rodo skirtingus atsakymus. Vieni internautai juokavo, kad matematika „sugedo“, kiti skundėsi savo prastomis matematikos žiniomis.

Estų mokslininkai sukūrė ir pradėjo prekybą vaistinėse purškalu į nosį, kuris galimai bent trumpam apsaugo nuo koronaviruso. Pačių gamintojų teigimu, tai nėra pakaitalas vakcinoms ar kaukių dėvėjimui, tačiau gali būti gera papildoma saugumo priemonė. „BioBlock“ preparatu Estijos vaistinėse jau prekiaujama nuo gegužės 3-iosios.

Vokietijos policija pirmadienį pranešė likvidavusi „vieną didžiausių tamsiojo interneto vaikų pornografijos platformų pasaulyje“ ir per virtinę reidų balandžio viduryje sulaikiusi keturis jo narius. Platforma „Boystown“ veikė nuo 2019 metų ir turėjo per 400 tūkst. narių. Ji buvo „sukurta keistis vaikų pornografija tarp narių visame pasaulyje“, nurodė policija išplatintame pranešime.

Mokslininkai paskelbė sukūrę ultra-baltus dažus, kurie dėl savo įspūdingos savybės atspindėti šviesą gali būti naudojami paviršių ir negi pastatų vėsinimui. Ši inovacija turėjo potencialo tapti priemone kovoti su globaliniu atšilimu. Dabar jie sukūrė dar baltesnius dažus. Ultra-balti dažai yra laikomi „vantablack“ dažų, sugeriančių 99,9 proc. šviesos, priešingybe. Ultra-balti dažai atspindi tiek daug šviesos, kad jais nudažytas paviršius tampa vėsesnis už jį supančią aplinką.

Jūs tikriausiai gerai žinote, kad mėlyna ekranų šviesa kenkia miegui. Galbūt vakare telefoną perjungiate į nakties režimą, kuris ekraną nudažo gelsva spalva. Bet ar tai veikia? Naktinį režimą turi kone kiekvienas monitorius, išmanusis telefonas ir nešiojamas kompiuteris. Jo užduotis – sumažinti ekrano išskiriamą mėlyną šviesą, kuri skatina melanopsino išsiskyrimą. Melanopsinas – tai baltymas, kuris nurodo smegenims, kad reikia išlikti žvaliems.

Bet kuris detektyvas, tardytojas ar režisieriaus Chistopherio Nolano sukurtų filmų herojus gali pasakyti, kad mūsų atmintis tikrai nėra sudaryta iš tobulų praeities įvykių kopijų. Tai nepastovus prisiminimų, istorijų ir idėjų rinkinys, kuris yra nuolat yra redaguojamas ir perdirbamas. Naujame tyrime mokslininkai parodė, kaip į žmogaus atmintį galima įdiegti netikrus vaikystės prisiminimus ir tuomet juos pataisyti, nepakenkiant tikriesiems atsiminimams.

Nors šių žmogžudysčių kaltininkų ar aukų jau seniai nebėra, mokslininkai išaiškino daugelį paslaptingiausių pasakojimų apie nusikalstamą ar įtartiną veiklą istorijoje. Tai priverčia suprasti, kaip lengva turėjo būti nusikalsti iki vaizdo stebėjimo kamerų, DNR ir pirštų atspaudų įrodymų bei XXI amžiaus medicinos. Štai krūva įspūdingų neišspręstų bylų iš praėjusių šimtmečių, kurias mokslas pagaliau padėjo išaiškinti.

Virusai nuolatos keičiasi, taip pat ir SARS-CoV-2 virusas, sukeliantis COVID-19 ligą. Per tam tikrą laiką įvyksta viruso genetiniai kitimai ir tai gali sąlygoti naujus viruso variantus, kuriems būdingos skirtingos charakteristikos, lyginant su pirminiu virusu. Viruso variantai atsiranda dėl mutacijų viruso genome ir natūralaus virusų dauginimosi proceso. Viruso variantai gali turėti net ne vieną, o keletą mutacijų.

Žmonėms yra nuo 20 iki 40 metų, tačiau po daugiau nei metų pandemijos sąlygomis, jiems kyla keistas pojūtis, lyg būtų pasenę bent dešimt metų. Žmonės jaučiasi greitai pasenę – ir tai yra epidemijos šalutinis poveikis, pažymi ekspertai. Jauni žmonės jaučiasi labai greitai senstantys „Man 40 metų, tačiau pati jaučiuosi kokių 72 metų“, – „Le Figaro“ cituojama Camilla, paklausta apie savo amžių. Priežastis – pandemija, visoje šalyje taikoma komendanto valanda ir trys karantinai.

„The Ocean Race Europe“ (toliau – TORE) varžybose startuosianti „Ambersail-2“ įgula tapo viena iš dviejų komandų, kurios visų varžybų metu ne tik rungtyniaus su konkurentais, bet ir rinks bei vėliau mokslininkams perduos svarbius aplankytų akvatorijų vandens pavyzdžius, leidžiančius nustatyti jų užterštumą mikroplastiku. Pasak mokslo atstovų, tai – svarbus indėlis plečiant gyvybiškai svarbias žinias apie akvatorijų būklę.

Bendradarbiaudami mokslininkai sukūrė paprastą sintetinę ląstelę, kuri auga ir tvarkingai dalijasi į vienodas sferas, atkartodama kai kuriuos įprasto ląstelių dalijimosi aspektus ir suteikdama naujų įžvalgų apie tai, kokie genai yra esminiai augimui ir ląstelių dalijimuisi. „Mes norime suprasti svarbiausias gyvybės kompozicines taisykles, – sakė dr. Elizabeth Strychalski, tyrimo bendraautorė.

Tai istorija apie tėvystės nustatymo testą, genetinį chimerizmą ir vyrą, kurio vaiko tėvas iš tikrųjų jo paties negimęs dvynys. Po daugybės vaisingumo procedūrų 2014 m. birželio mėn. anoniminei porai iš Vašingtono gimė berniukas. Atrodė, kad gimimas yra gana įprastas iki tol, kol kraujo tyrimai parodė tėvų ir kūdikio kraujo grupių neatitikimą. Dėl šių pradinių išvadų vyro buvo paprašyta atlikti tolesnius tėvystės nustatymo testus. Buvo išsiaiškinta, kad jis nėra kūdikio tėvas.

Žygeiviai Kalifornijos Sent Lusijos kalnuose jau šimtmetį kalba apie „Tamsiųjų stebėtojų“ buvimą. Nuo 1700-ųjų vis pranešama, kad žygeiviai horizonte mato aukštus, bebruožius siluetus, stebinčius juos kelionėje. Didžiajame Sure žyguojantieji pasakoja, kad jie jaučiasi taip, lyg būtų stebimi. Atsigrežę jie pamatydavo nežinomą figūrą, kuri netrukus išnykdavo.

Nepaisant griežtų mikrobiologų perspėjimų pastarąjį dešimtmetį, pasaulis vis dar yra priklausomas nuo antibiotikų. Nuo jų išrašymo net nesergant bakterinėmis ligomis, iki vaistų šėrimo gyvuliams, siekiant padidinti jų išgyvenamumą, neteisingas ir perteklinis antibiotikų vartojimas nulėmė antibiotikams atsparių rūšių, kurių neįveikia daugelis mūsų turimų vaistų, atsiradimą.

Žemė nuolat bando išlaikyti balansą tarp planetos sugeriamos Saulės šilumos ir energijos, kurią mūsų planeta išspinduliuoja atgal į kosmosą. Jau nuo pramonės perversmo, žmonija kenkia šiai šilumos apykaitai. Išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos įkalina šilumą planetos atmosferoje. Šiltnamio efektą sukuriančių dujų išmetimas veikia mūsų planetos spinduliuotės balansą.

Tikriausiai nemažai žmonių jau seniai tai įtarė, bet pagaliau yra patvirtinimas: atliktas tyrimas parodė, kad žemesnis intelektas yra susijęs su nusistatymu prieš tos pačios lyties poras. Kvinslando universiteto Australijoje tyrėjai ištyrė ryšį tarp intelekto ir požiūrio į tos pačios lyties poras, ir taip papildė ankstesnius tyrimus, kurie parodė sąsają tarp žemo IQ ir priešiškų pažiūrų palaikymo, pavyzdžiui, homofobijos ir rasizmo.

Pasirodo, po mirties mūsų smegenys miršta ne iš karto. Naujas tyrimas atskleidė, kad mirus suaktyvėja tam tikri genai, dėl kurių tam tikros mūsų smegenų ląstelės pradeda sparčiau augti. Kaip teigia tyrimo autoriai, šis anksčiau nepastebėtas smegenų aktyvumas po mirties gali turėti didelę reikšmę neurologinių sutrikimų tyrimams ateityje.

Profesoriaus Aleksandro B. Niculescu vadovaujama mokslininkų grupė iš Indianos universiteto medicinos mokyklos sukūrė RNR biomarkerio (biologinio žymeklio) kraujo tyrimą, kuris gali nustatyti paciento depresijos sunkumą, taip pat informuoti apie riziką, kad pacientas gali susirgti sunkia depresija ar bipoliniu sutrikimu ateityje.

Tūkstančiai žmonių yra patyrę deginantį, geliantį ir dusinantį ašarinių dujų poveikį. Tačiau kas yra ašarinės dujos? Kodėl jos tokios pavojingos? Ir ką reiktų daryti su jomis susidūrus? Ašarines dujas pirmą kartą panaudojo prancūzų armija Pirmojo pasaulinio karo (1914–1918 m.) metu, kaip būdą priversti priešininkus palikti jų tranšėjas. Tačiau nuo 1997 m. jų naudojimas tarptautinių konfliktų ir karo metu buvo griežtai uždraustas.

Naujas tyrimas atskleidė, kad norint apsaugoti Žemę nuo susidūrimo su asteroidu, reiktų naudoti kruopščiai parinktą atominę bombą, ir tai nėra susiję tik su ginklo galingumu. Siekiant užtikrinti, kad po susidūrimo asteroidas judės norima linkme, svarbu naudoti tinkamą bombą, o esminis šio pasirinkimo faktorius yra neutronų energija.

Kai aptiksime ateivių civilizacijas (na, jeigu aptiksime), ir jos nebandys su mumis susisiekti pirmos, susidursime su nauja dilema: ar mums reiktų bandyti užmegzti ryšį? Žinomas fizikas Michio Kaku aiškiai išreiškė savo požiūrį šiuo klausimu: jis tiki, kad mes rasime ateivius, tačiau kai mums pavyks tai padaryti, mums derėtų vengti bandymų su jais užmegzti kontaktą.

Įsivaizduokite, kas būtų, jeigu galėtumėte nužudyti savo priešus vienu nuodingu įkandimu. Tai gal ir skamba kiek nerealiai, tačiau nauji tyrimai parodė, kad žmonės turi potencialo tapti nuodingais: tie patys genai, reguliuojantys mūsų seilių liaukas, gyvatėms leidžia burnoje gaminti nuodus. Žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“ publikuotame tyrime teigiama, kad nuodų gamybą burnoje lemiantys genai yra aptinkami tiek roplių, tiek žinduolių DNR.

Krūtys būna skirtingų formų ir dydžių, tačiau yra vienas bendras dalykas – jos būdingos tik žmonėms. Šioje planetoje gyvena daugiau nei 5000 žinduolių rūšių. Vis dėlto homo sapiens yra vienintelės gyvybės formos su nuolatinėmis krūtimis. Kai kas gali pavadinti šią žmogaus anomaliją seksualia, tačiau taip pat kyla klausimas: kodėl žmogaus krūtys tokios didelės? Ar tai buvo evoliucinė klaida? Kiekvienam kitam žinduoliui ovuliacijos ar žindymo metu atsiranda laikinos krūtys.

Pirmą kartą mokslininkai pademonstravo, kad žmogaus DNR galima surinkti iš oro mėginių. Nors darbas dar tik ruošiamas, koncepcijos įrodymas gali atverti kelią į įdomius teismo medicinos, ekologijos ir net medicinos pokyčius. Šioje technikoje naudojama vadinamoji aplinkos DNR (eDNR) – atsiskyrusių genetinių medžiagų, kurios iš organizmo patenka į aplinką, atliekos. Pavyzdžiui, odos ir plaukų, taip pat šlapimo ir kitos atliekos.

JAV nacionalinė mokslų, inžinerijos ir medicinos akademija (NASEM) paragino sukurti tyrimų programą, skirtą ištirti saulės geoinžinerinių sprendimų potencialą. Nors akademija atkakliai tvirtina, kad išmetamųjų teršalų mažinimas vis tiek turėtų būti pirmasis ginklas prieš klimato kaitą, ji teigia, kad nepasiekus šio tikslo gali prireikti ekstremalesnių priemonių saulės šilumai sumažinti.

Gali būti, kad artėja laikai, kai netikri dantys taps atgyvena, nes mokslininkai atrado antikūną, skatinantį prarastų dantų regeneraciją. Paveikdamas geną USAG-1, antikūnas neleidžia jam jungtis prie tam tikrų augimą skatinančių medžiagų, ir taip galiausiai gali paskatinti naujų dantų augimą. Žurnale „Science Advances“ publikuotame darbe komanda rašė, kad jie genetiškai modifikavo peles, kad joms nesiformuotų dantys.

Katės yra paslaptingi, tylūs, smalsūs naminiai gyvūnai. Galbūt nenuostabu, kad kadaise naminės katės buvo laikomos idealia šnipinėjimo priemone. Dar septintajame dešimtmetyje JAV Centrinė žvalgybos agentūra (CŽV) išleido milijonus dolerių ir metus dirbo kurdama kiborgą-kačiuką šnipą, skirtą sovietų šnipinėjimui ir informacijos gavimui. Amerikiečių nelaimei, jų svajonės apie katiną šnipą žlugo anksčiau laiko, kai šį projektą tariamai suvažinėjo taksi automobilis.