Pirmąjį Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) pataisas turinčios nagrinėti darbo grupės susitikimą opozicija vadina chaotišku. Liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad valdantieji sąmoningai į sudėtį neįtraukė Medijų tarybos, nes bijo prarasti šios darbo grupės kontrolę.

Baigiantis metams Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas surengė tradicinį šou, tiesioginiame televizijos eteryje keturias valandas atsakinėjo į kruopščiai parinktus žurnalistų ir gyventojų klausimus. Nors V. Putinas kalbėjo savo šalies auditorijai, jis nepamiršo pagrasinti masiniu karu Europai, jeigu tik kas nors drįs blokuoti Kaliningrado sritį, susisiekimas su kuria vyksta ir per Lietuvą.

Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą, kuriuo Nidą Grunskienę antrajai kadencijai paskyrė generaline prokurore.

Artimiausią parą orus lems aktyvus ciklonas, o šiaurės vakarų vėjas, nors ir silpnesnis, bet toliau nerims, ypatingai pajūryje, kur vietomis gali siekti 18-22 m/s.

Ukrainos pajėgos sėkmingai smūgiavo Šahedų sandėliui Makijivkoje, Donecko kryptyje. Neatmestina, kad jie čia sandėliuoti laukiant, kada pradės veikti ilgo nuotolio dronų paleidimo aikštelė Donecko oro uoste.

Kilus protestams dėl LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos, dėmesio centre atsidūrė ir nacionalinio transliuotojo taryba. „Delfi“ pateikia svarbiausius atsakymus, leidžiančius geriau suprasti, kas yra ši institucija ir kaip ji veikia.

Net menkiausius Kremliaus režimo kritikus sudorojęs Vladimirui Putinui ištikimų jėgos struktūrų represinis aparatas taiko sunkiai suvokiamą išimtį. Iki šiol Maskvoje ramiai gyvena ir savo tinklalaides kuria profesorius, istorikas ir politologas Valerijus Solovėjus, nuolat kartojantis, esą V. Putinas mirė, o šalį valdo antrininkai.

Rengiamasi kapitaliai remontuoti pietinėje Klaipėdos dalyje esantį lopšelį-darželį „Eglutė“ – prieš pusę amžiaus statytai įstaigai tvarkymas būtinas dėl kelių priežasčių.

Atsižvelgiant į spartų Rusijos karinių pajėgų vystymą bei šalies ambicijas Ukrainos bei Europos atžvilgiu, akivaizdu, kad šios valstybės kariniai pajėgumai ir toliau didės, sako Nacionalinio saugumo strategiją pirmadienį pristatęs krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa. Dėl to, anot jo, Rusijos karinio konflikto tikimybė prieš NATO didėja, o laiko ašis, kada tai gali įvykti – siaurėja iki 3–5 metų perspektyvos.

„Nemuno aušra“ nepritaria Valstybės gynimo taryboje (VGT) patvirtintam sprendimui Kapčiamiestyje steigti brigados dydžio poligoną. Nepaisant atsakingų institucijų argumentų, kad naujas karinis objektas yra būtinas Lietuvos nacionaliniam saugumui užtikrinti, „aušriečių“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio teigimu, dar vienas poligonas šalyje yra perteklinis.

Atsižvelgiant į pasikeitusią Lietuvos saugumo aplinką bei būtinybę stiprinti šalies pasirengimą atremti nacionaliniam saugumui kylančias grėsmes, pirmadienį Krašto apsaugos ministerija (KAM) Ministrų kabinetui pristatė atnaujintą Nacionalinę saugumo strategiją. 

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) atsisakė priimti byloje prieš visuomenininką Andrių Tapiną pralaimėjusių dviejų įmonių – bendrovės „Goruva“ ir „Nataiva“ – kasacinius skundus.

Vienai Lietuvos šeimai prieš pat šventes atsitiko didžiulė nelaimė. Ugnis pasiglemžė jos namus. Šiuo metu Kauno rajono bendruomenė kreipiasi į visus pagalbos ir prašo padėti daugiavaikei šeimai sunkiu metu.

„Audroms kol kas pabaigos nesimato“, – socialiniuose tinkluose pranešė sinoptikė Elvyra Latvėnaitė.

Seimo valdyba pirmadienį nutarė, kaip atrodys darbo grupė, kuri tobulins daug kritikos sulaukusias Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas. Ją pagal proporcinį kvotą sudarys parlamentinių frakcijų nariai bei atstovai iš penkių organizacijų – Medijų tarybos, LRT žurnalistų iniciatyvinės grupės, Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS), Interneto žiniasklaidos asociacijos (IŽA) bei regioninės žiniasklaidos.

Kauno apylinkės teismas nepatvirtino Lygtinio paleidimo komisijos sprendimo anksčiau laiko į laisvę paleisti už 106 tūkst. eurų kyšio gavimą kalintį buvusį Seimo narį Eligijų Masiulį.

Tarpušvenčiu atostogų išėjo penktadalis Ministrų kabineto – pirmadienį suplanuotas nuotolinis Vyriausybės posėdis vyks be atostogaujančių susisiekimo bei žemės ūkio ministrų ir premjerės Ingos Ruginienės.

Siekdama užsitikrinti Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) paramą savo 20 punktų taikos planui Ukraina rodo lankstumą ir gana adekvatų realios situacijos vertinimą, sako Geopolitikos ir saugumo studijų centro (GSSC) direktorius Linas Kojala.

Amerikiečių sprendimas vėl leisti pirkti Aliaksandro Lukašenkos trąšas sukėlė blaškymasi Lietuvoje. Premjerė Inga Ruginienė bei prezidentūra svarstė, kad ir Lietuva galėtų naikinti sankcijas, jei amerikiečiai prašytų. Tiesa, vėliau neigė žodžius. Sankcijas įvedusi buvusi premjerė Ingrida Šimonytė aiškino, kad nėra teisėto būdo vėl vežti „Belaruskalij“ trąšas per Lietuvą. Esą Lietuvai reikėtų paskelbti, kad Vladimiro Putino parankinis A. Lukašenka yra teisėtas vadovas ir nebekelia grėsmės.

Dėl gautos pretenzijos iš Rūdninkų karinio miestelio antrojo etapo konkurso dalyvio, Krašto apsaugos ministerija (KAM) sutarčių su laimėtojais pasirašymą planuoja perkelti į kitus metus, skelbia naujienų portalas „Verslo žinios“.

Nurašyta, išduota, sunkių mūšių, bombardavimų, spaudimo išsekinta Ukraina 2025-siais dar atsilaikė. Ji nepalaužta, nepaisant niūriausių prognozių. Bet optimizmo 2026-siems, regis, nėra daug. Rusija neatsisako grobuoniškų tikslų, tik didina karo apsukas, JAV tik ir ieško progos nusiplauti rankas, o Europa, virš kurios, kaip ir 1939-siais, vėl tvenkiasi karo debesys, vis įrodinėja neįgalumą.

Sekmadienį Lietuvos Užsienio reikalų ministerija (URM) Rusijos ambasados atstovui įteikė protesto notą dėl Ukrainos teritorijos apšaudymų bei bandymų sužlugdyti Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Ukrainos prezidentų pastangas nutraukti Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir pasiekti taiką.

Dėl smarkaus vėjo elektros Lietuvoje vis dar neturi daugiau nei 900 klientų, rodo „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) duomenys.

Pirmadienį Lietuvos orus lems nuo Suomijos besileidžiančio ciklono pietvakarinis pakraštys, praslinks šaltasis atmosferos frontas.

Dėl smarkaus vėjo elektros Lietuvoje vis dar neturi apie 600 namų ūkių, rodo „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) duomenys.

Rusijos šnipai jau kelerius metus terorizuoja Lietuvą ir kitas NATO šalis gaisrais ir sprogimais. Seimas leido ir Lietuvos žvalgybai naudoti sprogmenis – jei prireiktų šalinti grėsmes Lietuvai. Premjerė ir krašto apsaugos ministras nedetalizuoja, kokioms užduotims žvalgybai gali prireikti sprogmenų, tačiau pabrėžia, kad tai dabar yra būtina.

Macikų socialinės globos namuose nutikusi istorija šiandien kelia ne tik pasipiktinimą, bet ir nerimą – kiek dar nematomų tragedijų gali vykti už globos įstaigų sienų? Į šią įstaigą artimieji paguldė pagyvenusią demencija sergančią senolę, tikėdamiesi jai ramesnės ir saugesnės kasdienybės. Tačiau vietoje priežiūros moteris patyrė šokiruojantį aplaidumą.

Lietuva sparčiai traukiasi ir sensta. Vyrų mažėja greičiau nei moterų, o bendras gyventojų skaičius mažėja taip, kad po kelių dešimtmečių tai pajus kiekviena šeima ir kiekvienas darbdavys. Sociologai įspėja – mažėja vaisingo amžiaus moterų, o ekonomistai sako, kad vien išmokomis šios krizės nebeišspręsime.

Šių metų vasarą griuvo Vyriausybė, kuriai vadovavo socialdemokratas Gintautas Paluckas. Tokio įvykio Lietuvoje nebuvo ilgą laiką. Ministras pirmininkas turėjo pasitraukti kilus skandalui dėl paskolų giminių verslui. Palikti pareigas teko ir didžiajai daliai ministrų.

Seimo Audito komitetas su jo pirmininku, „Nemuno aušros“ atstovu Artūru Skardžiumi priešakyje, ketina registruoti naujas LRT įstatymo pataisas, kurias priėmus LRT taryba įgautų daugiau galių.

Pasaulis dar nematė tiek daug kibernetinių įsilaužimų. Įsilaužimų, naudojant dirbtinį intelektą, skaičius išaugo net 5,5 karto.

Vilniuje, sutinkant 2026-uosius, šeštus metus iš eilės nebus šaudomi naujametiniai fejerverkai. Vietoje jų Naujųjų metų išvakarėse Katedros aikštėje bus galima išvysti vaizdo projekcijų instaliaciją ir šviesų šou.

Iš Skandinavijos į Lietuvą atkeliavusi audra praėjusią naktį vertė medžius, dalį gyventojų paliko be elektros. Taip pat dėl beveik uraganinio vėjo gūsių, pasiekusių ir 31 metrą per sekundę, Klaipėdoje sutriko uosto darbas, įvesti laivybos ribojimai.

Pasvalio rajone yra daugiabučių, kuriuose, geriausiu atveju, gyvena vienas žmogus. Tokius daugiabučius maždaug prieš dvidešimt metų už simbolinę kainą masiškai supirko baltarusiai dėl vizos į Šengeno šalis. Todėl nekilnojamojo turto nei naudojo, nei juo rūpinosi.

Lietuvoje, o ypač pajūryje, siaučia stiprus vėjas. Naktį vėjo gūsiai gali dar labiau stiprėti.