Nors ekspertai džiūgauja, kad emigrantų srautai iš Lietuvos mąžta, bet nemaža dalis šalies piliečių vis dar sėkmingai darbuojasi įvairiausiose Europos šalyse. Kai kurie jų čia sulauks ir pensinio amžiaus, o kartu su juo ir senatvės išmokų. Kokių minimalių pensijų lietuvių emigrantai gali tikėtis Norvegijoje, Airijoje ir Didžioje Britanijoje, domėjosi naujienų portalas tv3.lt.

Šalyje netrūksta eismo įvykių, kuomet dideles avarijas sukelia pavėžėjų paslaugas teikiantys vairuotojai, rizikuojantys ne tik savo, bet ir keleivių gyvybe. Vyriausybė tokių pavėžėjų atrankai sumanė įvesti aukštesnę kartelę. Siūloma neleisti dirbti pavėžėjais tiems vairuotojams, kurie neturi dvejų metų stažo. Be to, iš tokių vairuotojų būtų reikalaujama nepriekaištingos reputacijos. Patys pavėžėjai sako, kad vairuotojo amžius ir data vairavimo teisėse ne visada nusako jo sugebėjimus.

Nors ekologiškų prekių kainos kandžiojasi, vis daugiau lietuvių perka sveikesnis produktus. Prekybininkai trina rankomis – ekologiškų prekių pardavimai prekybos centruose per metus išaugo penktadaliu, o TV3 aiškinasi, kiek ekologiškas pasirinkimas patuština pinigines. Šviežių, ekologiškų produktų turgeliai vis labiau populiarėja. Vis daugiau žmonių renkasi kaimiškus sūrius, daržoves, mėsą ar laisvų vištų kiaušinius.

Kauniečiams sujudus dėl Centrinio pašto rūmų likimo, juos valdanti valstybinė bendrovė Lietuvos paštas nusprendė rūmus parduoti, tačiau valdyba tokiam siūlymui kol kas nepritarė. Kauniečiai baiminasi, kad skubotas pardavimas gali pakenkti unikaliam statiniui ir reikalauja numatyti griežtus reikalavimus jį panaudoti. Neapsikentę, kad Kauno centrinio pašto rūmų sienos „kasdieną nyksta apleistos ir vienos“, kauniečiai renkasi aptarti šio modernizmo architektūros pastato likimo.

Lietuva 2018 metais iš Rusijos importavo 1,373 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų - 2,4 proc. mažiau nei 2017-aisiais, kai importas siekė 1,407 mlrd. kubinių metrų, rodo Rusijos dujų monopolininko «Gazprom» paskelbta eksporto ataskaita. «Gazprom» kontroliuoja visą rusiškų gamtinių dujų eksportą vamzdynais. Suskystintų gamtinių dujų eksportą «Gazprom» pernai padidino 19 proc. iki 5,3 mlrd. kubinių metrų.

Naujų automobilių pardavimų augimas Lietuvoje sausį buvo sparčiausias Europos Sąjungoje (ES), skelbia Europos automobilių gamintojų asociacija (ACEA). Lietuvoje pirmąjį šių metų mėnesį parduota 3,1 tūkst. naujų automobilių – 49 proc. daugiau nei pernai sausį, kai parduota 2111 automobilių. Latvijoje automobilių pardavimai šiemet ūgtelėjo 0,7 proc. iki 1540, Estijoje – sumenko 10,7 proc. iki 2186-ių. Visoje Europos Sąjungoje naujų automobilių pardavimai sausį sumažėjo 4,6 proc.

Turto bankas penktadienį kreipėsi į teismą dėl Klaipėdos šilumos gamybos įmonės „Geoterma“ bankroto bylos iškėlimo. Bankas nurodo, kad bankroto byla – vienintelė alternatyva teisiniu keliu likviduoti neveikiančią įmonę ir sudaryti galimybes išsaugoti jos įrenginius.

Europos aviacijos ir kosminių technologijų milžinė „Airbus“ ketvirtadienį pranešė baigsianti gaminti dviaukščius superlainerius A380, pelniusius keleivių liaupsių, bet nepritraukusių pakankamai oro bendrovių užsakymų, kad atpirktų didžiules išlaidas šiam projektui. Bendrovės pranešime sakoma, kad ilgiau kaip dešimtmetį naudojami A380 nuo 2021 metų nebebus tiekiami, nes Dubajuje įsikūrusi oro bendrovė „Emirates“ beveik ketvirtadaliu sumažino šio modelio lėktuvų užsakymą.

Naftą iš telkinio D-41 Baltijos jūroje pramoniniu būdu planuojama pradėti pumpuoti artimiausiais mėnesiais, pranešė Rusijos koncerno „Lukoil“ vadovas. „Ruošiamasi gavybai. Pirmasis gręžinys paruoštas, antrasis – gręžiamas. Ruošiama sujungimo su naftotiekiu aikštelė. Manau, kad per artimiausius 2-3 mėnesius gavybą pradėsime“, – žurnalistams sakė Vagitas Alekperovas.

Restoranų tinklą „O'Leary's“ valdanti Estijos bendrovė „APL Restaurants“, Lietuvoje įsteigusi dar tris naujas įmones, ruošiasi kino teatrų, kavinių bei restoranų tinklo plėtrai. Registrų centre šią savaitę įregistruotų įmonių „Apollo cafe“, „Apollo kinas“ ir „APL restaurants Oz“ vadovas Tadas Račkauskas, taip pat vadovaujantis „APL Restaurants“, konkrečių planų kol kas nekomentuoja.

EMSI degalinių tinklas, praėjusiais metais išgarsėjęs dėl seksistinio turinio žinučių per Jonines, kai kuriuos vartotojus vėl nemaloniai nustebino. Panašu, kad įmonė ties gero skonio riba balansuojančių sveikinimų atsisakyti nežada – Šv.Valentino dienos proga atsiuntė dar vieną dviprasmišką eilėraštį. „Susitiko žirnis pupą, bet kelnaičių jis nelupo. Žirnis pupą pabučiavo, jiems akyse sužaibavo ir jie nutarė kartu, obuolių ragauti draustų.

Automobilio paieškos, kai siekiama įsigyti patikimą transporto priemonę ir nepakliūti į sukčių rankas, dažnam tampa tikru iššūkiu. Praktikoje pasitaiko tokių atvejų, kai vos nusipirkus automobilį jis sugenda arba atvykus į „Regitrą“ paaiškėja, jog jis yra ieškomas ir įregistruoti jo tiesiog negalima. Taigi, kaip apsisaugoti nuo tokių atvejų, pataria „Regitros“ specialistai, rašoma bendrovės pranešime spaudai.

Specializuotą banką Lietuvoje kuriantis finansų startuolis „Revolut“ toliau mėgina įrodyti Lietuvos politikams, kad jo verslo planas nekelia rizikos. Bendrovė atskleidė daugiau savo planų ir pirmą kartą užsiminė apie paskolų perpardavimą. „Revolut” įkūrėjas ir vadovas Nikolajus Storonskis, reaguodamas į Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko Stasio Jakeliūno abejones dėl „Revolut“ patikimumo, pareiškė, kad jo įmonė nekelia jokių grėsmių Lietuvos valstybei.

Vilniaus savivaldybei rekomenduoja nutraukti sostinės Reformatų skvero 1,7 mln. eurų vertės rekonstrukcijos sutartį su bendrovėmis „Eikos statyba" ir „Vvarff“, rašo dienraštis „Verslo žinios“. Pasak institucijos, pirkime kartu nustatyti du kvalifikaciniai reikalavimai buvo pertekliniai ir dirbtinai ribojo konkurenciją.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba trečiadienį preliminariai pritarė sutarčiai dėl nacionalinio stadiono statybos, galutinį sprendimą numatoma priimti po savaitės. Po pirmosios stadijos – pateikimo – už projektą balsavo 31 tarybos narys, septyni buvo prieš, penki susilaikė. Vilniaus meras Remigijus Šimašius perspėjo, kad savivaldybei vilkinant projektą, iš jo gali pasitraukti Vyriausybė, projektas gali prarasti Europos Sąjungos paramą.

Lietuviai ne tik vis dažniau nusimeta drovumo šydą lankydamiesi sekso prekių parduotuvėse, bet ir jose plačiau atveria pinigines. Ypač artėjant Šv. Valentino dienai. Šių parduotuvių atstovai tikina, kad norėdami pikantiškesnio intymaus gyvenimo pirkėjai nepagaili ir kelių šimtų eurų. O už tinkamai parinktą prekę pardavėjams atsidėkoja ir saldainių dėžutėmis. Mažeikių sekso prekių parduotuvėje jau dvidešimt metų dirbanti Alina pasakoja, kad klientai kasmet tampa vis atviresni.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) vadovui Stasiui Jakeliūnui svarstant Lietuvoje specializuotą banką kuriančio „Revolut“ patikimumą dar kartą nagrinėti nacionalinio saugumo aspektu, specialios vyriausybinės komisijos vadovas pareiškė, kad komisija kol kas neketina to daryti, nes neturi jokios naujos informacijos dėl „Revolut“ grėsmės nacionaliniam saugumui.

„Swedbank“ praneša, kad naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį (vasario 14 d.) bankas planuoja vykdyti reguliarų IT sistemų atnaujinimą. Dėl atnaujinimo darbų sutriks kai kurios banko teikiamos paslaugos. Duomenų bazių atnaujinimo metu nuo 00:30 val. iki 3:00 val. neveiks „Swedbank“ bankomatai. Tuo metu „Swedbank“ mokėjimo kortelės ir kortelių skaitytuvai gali veikti su trikdžiais, rašoma banko pranešime spaudai.

Trečiadienį po pietų dalis Vilniaus Naujamiesčio rajono paskendo karštame vandenyje ir garuose. Viena statybos darbus vykdanti bendrovė čia pažeidė šilumos trasą. Kaip tv3.lt sakė „Vilniaus šilumos tinklai“ (VŠT) atstovė spaudai Edita Sirutienė, šiuo metu bandoma nustatyti tikslią avarijos vietą. „Statybas vykdanti bendrovė „Unipresta“ pažeidė mūsų šilumos trasą, prakiurkdino vamzdį, visa tai įvyko netoli Smolensko gatvės 19 namo.

2,99 eurų – tiek vienam gyventojui kainavo Kaune pirkti sušiai, kurie šią savaitę jo kišenes papildė 5 tūkstančių eurų prizu. Sėkmė gyventojui nusišypsojo tuomet, kai jis savo įsigytos maitinimo paslaugos kvitą užregistravo jau antrus metus VMI organizuojamame Kvitų žaidime, rašoma inspekcijos pranešime spaudai. Naujausiais duomenimis VMI organizuojamo Kvitų žaidimo sistemoje gyventojų užregistruotų kvitų skaičius jau perkopė 2,36 mln.

Nerimaudamos dėl „Brexit“ keliamo neapibrėžtumo, dešimtys finansinių technologijų („fintech“) bendrovių kreipėsi į Lietuvos banką, prašydamos išduoti veiklos licencijas, jos suteiktų galimybę veikti Europos Sąjungos (ES) rinkoje. „Manome, kad iš „fintech“ bendrovių šiemet sulauksime maždaug 100 prašymų“, – naujienų agentūrai AFP antradienį pareiškė Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.

Šį antradienį vienoje iš Vilniaus parduotuvių klientams bus pristatyta iki šiol Lietuvoje nematyta naujovė – savarankiškas prekių skenavimas. Anot šį sprendimą įdiegusios „Maximos“, tai sutrumpins pirkėjų eiles, o pačiai parduotuvei padės geriau sužiūrėti turimų prekių kiekį. Savarankiško skenavimo galimybės ateityje neatmeta ir viena iš šio tinklo konkurenčių. Kaip tv3.lt komentavo „Maxima“ generalinė direktorė Kristina Meidė, tokios technologijos veikimo principas nėra sudėtingas.

Net 31 šalies savivaldybių paskelbus gripo epidemiją, didėjantys šios infekcijos mastai kelia rimtą galvos skausmą ne tik medikams, bet ir darbdaviams. 200 tūkst. darbo vietų sukūrusias įmones vienijanti Lietuvos verslo konfederacija (LVK) skaičiuoja, kad vidutinius atlyginimus mokančiai 100 darbuotojų bendrovė, dėl gripo iškritus 5 proc. dirbančiųjų, papildomai turi išleisti apie 600-800 eurų. „Šalyje įsisiautus kvėpavimo ligų infekcijai, sunkiau kvėpuoti tapo ir verslui.

„Swedbank“ klientų elgsenos duomenys rodo pokyčius – identifikavimo programėlės „Smart-ID“ vartotojų skaičius pralenkė besinaudojančių slaptažodžių kodų kortelėmis. Norint paskatinti gyventojus toliau aktyviai rinktis modernesnes prisijungimo prie elektroninės bankininkystės alternatyvas, nuo kovo mėnesio mažės kodų kortelėmis tvirtinamų pavedimų dienos limito suma. Skaičiuojama, kad šie pokyčiai aktualūs apie 100 tūkst. „Swedbank“ klientų.

Veiklos modelį keičiantis vienas didžiausių bankų Lietuvoje „Luminor“ sausį apie atleidimą įspėjo 26 darbuotojus, skelbia Užimtumo tarnyba. Anksčiau šį mėnesį skelbta, kad „Luminor“ šiemet Lietuvoje atleis 420 darbuotojų iš 1300. Keičiant veiklos modelį, neliks besidubliuojančių pareigybių, kai kurių vadovybės lygių, bus optimizuojama veikla ir sparčiau investuojama į technologinius sprendimus. Pagrindinė banko būstinė Taline valdo banko skyrius Lietuvoje ir Latvijoje.

Lietuvių bendruomenėms pastarąjį dešimtmetį smarkiai išaugus turtingesnėse ES šalyse, dalį pensijų tautiečiai gaus taip pat iš ten. Tiesa, mokant socialinio draudimo įmokas per kelias valstybes, ne iš visų jų pensija emigrantus pasieks vienu metu. Kaip tv3.lt sakė „Sodros“ komunikacijos skyriaus vadovas Saulius Jarmalis, vos tik žmogus pasiekia lietuviško pensinio amžiaus ribą, jis senatvės pensiją pagal sumokėtas įmokas ir įgytą stažą iš mūsų šalies pradeda gauti nesvarbu, kur begyventų.

Telekomunikacijų bendrovės „Telia“ atstovai perspėja lietuvius apie pavojingas žinutes. Tai, pasak bendrovės atstovo spaudai Audriaus Stasiulaičio, bandymas pavogti mokėjimo kortelių duomenis. „Paprastai toks šlamštas apie atseit laimėtus išmaniuosius telefonus ateina ir praeina, bet šįkart tai panašu į gana didelio masto veiksmus su pakankamai rimtai pakurta platforma.

Daugiau nei trečdalis (38 proc.) lietuvių norėtų turėti savo verslą, o beveik pusė šalies gyventojų viena ar kita forma dirba sau, atskleidė „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta gyventojų apklausa. Kaip rašoma šio banko pranešime spaudai, pagrindinė norinčiųjų verslauti priežastis – troškimas būti nepriklausomu nuo savo darbdavio. Šią priežastį nurodė daugiau nei pusė (55 proc.) svarstančių rinktis ar jau pasirinkusių savarankiško darbo kelią.

Po mokesčių reformos dalis lietuvių pakliuvo į mokesčių pinkles. Tūkstančiai lietuvių nežino, ką daryti su neapmokestinamo pajamų dydžio lengvata. Anot specialistų, netinkamai pasirinkus, papildomai pajamas ir įvairius piniginius priedus gaunantys lietuviai rizikuoja įsiskolinti valstybei. Nuo sausio 1 d. daugiau nei 200 tūkstančių lietuvių įgijo teisę į naują mokesčių lengvatą, neapmokestinamą pajamų dydį, NPD. Kiekvienas lietuvis gali rinktis iš dviejų variantų.

Keleivinio traukinio Kijevas-Ryga per Minską ir Vilnių maršrutas iki Talino gali būti pratęstas ne anksčiau vasaros, pranešė Estijos valstybinė geležinkelių operatorė „Eesti Raudtee“. „Derybose su šį maršrutą inicijavusios Ukrainos valstybinės geležinkelių įmonės „Ukrzaliznycia“ atstovais patvirtintas jos ryžtas maršrutą pratęsti iki Talino. Dabar bandysime išsiaiškinti, kiek tai yra aktualu mums.

Palangos oro uostas rengiasi rekonstrukcijai. Bendrovei „Sweco Lietuva“ patikėta už 160 tūkst. eurų parengti projektą, pagal kurį bus atnaujintas orlaivių kilimo ir tūpimo takas, riedėjimo takai, viso oro uosto danga.

„Jaučiamės čia nepageidaujami. Nors įstaiga gauna „ligonio krepšelį“, tačiau ne viskas čia pritaikyta ligoniams, patyrusiems sunkias traumas, o labiausiai žeidžia čia dirbančiųjų požiūris ir bendravimo kultūra“, – aptarnavimu ir paslaugomis, teikiamomis „Gradiali“ sanatorijoje Palangoje, skundėsi pacientė Rūta (vardas pakeistas). Ponia Rūta Palangos „Gradiali“ sanatorijoje atsidūrė po stuburo išvaržos. Reabilitacijos procesas jai trunka tris savaites.

Penktadienį apskaitos prietaisų kūrėja ir gamintoja, bendrovė „Axioma Metering“, Kauno LEZ‘e atidarė daugiau nei 15 mln. eurų kainavusį fabriką. Bendrovė robotizuotoje gamykloje iš karto po atidarymo pradeda masinę išmaniųjų ultragarsinių vandens ir šilumos apskaitos prietaisų gamybą. Jau šiais metais skaitiklių gamybos apimtis ketinama auginti dešimteriopai – iki 0,5 mln. skaitiklių per metus. „2021 metais planuojame gaminti jau per 2 milijonų skaitiklių.

Norvegijos „Reitan Convenience“, Lietuvoje valdanti spaudos leidinių ir smulkių prekių prekybos tinklus „Narvesen“ ir „Lietuvos spauda“, galės įsigyti Baltijos šalyse veikiantį kavinių tinklą „Caffeine“ valdančios bendrovės „Keturi kambariai“ 100 proc. akcijų.

Novatoriškas bandymas užtikrinti bazines mėnesines pajamas 2 tūkstančiams darbo neturinčių žmonių prisidėjo prie piliečių gerovės, bet nepadidino jų užimtumo, penktadienį pranešė Suomijos pareigūnai. Praėjusių metų gruodį šioje Šiaurės Europos valstybėje buvo baigtas dvejus metus trukęs eksperimentas, kuriame dalyvavo atsitiktine tvarka atrinkti bedarbiai. Jiems kas mėnesį besąlygiškai buvo mokama po 560 eurų, iš šios pašalpos neatskaičiuojant mokesčių.