Anksčiau dėvėtų drabužių parduotuvėse dažniausiai apsipirkdavo tie, kas negalėjo sau leisti naujų. Jose apsipirkdavo studentai, mažesnes pajamas gaunančios šeimos ar senjorai, o pati sąvoka „skudurynas“ dažnai turėdavo neigiamą atspalvį. Tačiau šiandien situacija pasikeitusi iš esmės – dėvėti drabužiai tapo ne tik pinigų taupymo būdu, bet ir madingu, tvariu pasirinkimu.

Keliolika metų finansų krizės krečiama Graikija praneša apie atsigaunančią ekonomiką – šalies premjeras paskelbė apie įvedamas 1,7 mlrd. eurų vertės mokesčių lengvatų priemones ir nurodė, kad Graikija jau turi geresnes obligacijų rinkos sąlygas nei Prancūzija. Šią žinią Graikijos ministras pirmininkas Kyriakos Mitsotakis paskelbė šeštadienio vakarą, atidarydamas svarbiausią šalies ekonomikos parodą Salonikuose.

Būsto pirkėjai stabdžio nespaudžia. O, kaip sako dalis ekonomistų, jei pasiūla nedidės, kitais metais žadami pokyčiai dėl pensijų ir paskolų išdavimo gali pagaminti nemalonų kokteilį. Tad ko tikėtis gyventojams? Registrų centro duomenimis, rugpjūčio mėnuo šalies nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinkoje išliko gana aktyvus. O tokia tendencija stebima jau ne pirmą mėnesį.

Vilniaus miesto savivaldybė dar metams Oskaro Koršunovo teatrui (OKT) išnuomojo patalpas senamiestyje esančioje Ašmenos gatvėje, tačiau ateityje įstaiga turėtų keltis į kitą vieną. Kaip praėjusią savaitę nusprendė sostinės taryba, OKT patalpos be konkurso išnuomojamos nuo kitų metų sausio 1-osios iki 2027-ųjų sausio 10-osios dienos.

Nauji mokslo metai tėvams kainuoja vis daugiau – pratybų, uniformų ir drabužių kainos per kelis metus pastebimai išaugo. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad pigiau galima įsigyti kanceliarinių prekių, tačiau didžiausias iššūkis išlieka mokyklinės uniformos.

Plungės savivaldybė iki 2029 metų pabaigos siekia pritaikyti Platelių ežerą aktyvesniam žmonių poilsiui – tam numatoma investuoti daugiau nei 4 mln. eurų. „Darbai bus vykdomi aplink ežerą – tvarkant Platelių ežero prieigas, stovyklavietes, poilsio zonas ir kitą infrastruktūrą.

Saugantis galimų gaisrų socialdemokratas Linas Jonauskas siūlo keisti baterijų, o ypač ličio, surinkimo tvarką. Dėl saugumo jis siūlo baterijų surinkimo dėžes iš patalpų iškelti į kitą vietą – šalia prekybos centro ar kito pastato, kur gaisro atveju nekiltų pavojus žmonėms. Tačiau prekybininkai sako, kad gaisrų parduotuvėse nėra kilę. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas teigia, jog gaisrus dažniausiai sukelia ličio baterijos, patekusios į mišrų atliekų srautą.

Vyriausybė leido kultūros įstaigoms pačioms tvarkyti finansinę apskaitą. Šią savaitę Ministrų kabineto sprendimu dvi dešimtys įstaigų išbrauktos iš institucijų sąrašo, pagal kurį jų finansinę apskaitą ir personalo administravimą turėtų tvarkyti Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras (NBFC). „Jos išvaduotos nuo centralizavimo proceso, kuris kultūros sektoriuje nepasiteisino“, – teigia Kultūros ministerija.

Dėl šią savaitę fiksuotų „Swedbank“ elektroninės bankininkystės sutrikimų dalis prekybininkų svarsto pradėti naudoti daugiabankius kortelių skaitytuvus. Apie sutrikimus buvo pranešta trečiadienį vakare. Prekybos vietose žmonės negalėjo atsiskaityti tiek minėto banko, tiek ir kitų bankų kortelėmis, jei kasose įrengtas „Swedbank“ skaitytuvas. Dėl to dalyje parduotuvių formavosi spūstys, atsiskaityti buvo galima tik grynaisiais.

Su žiauriu elgesiu darbe vis dar susiduria nemažai lietuvių. Vienos įmonės šią problemą stengiasi spręsti, o kitoms darbuotojai nelabai rūpi. Su tuo susidūrė vilnietė Neda (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi), kuri kentė nepavydėtiną vadovės elgesį, kol galiausiai vadovė buvo atleista už mobingą. „Na, ir ką jūs galvojate? Netrukus mūsų įmonę perpirko, pasikeitė savininkai, keitėsi valdžia. Ir tą pačią vadovę vėl priemė. Ir dar į tą pačią poziciją.

Pastaraisiais mėnesiais vairuotojai sulaukė kelių naujovių, susijusių su automobiliais ir eismo taisyklėmis. Tačiau pokyčiai tuo nesibaigia – jau netrukus įsigalios ir daugiau sprendimų, galinčių pakeisti kasdienį judėjimą keliuose bei vairuotojų įpročius. Portalas tv3.lt apžvelgia, kokie pasikeitimai vairuotojams jau pradėjo galioti ir kokių naujų reikalavimų dar reikėtų laukti artimiausiu metu.

Kaip reaguotumėte, jei darbdavys darbo metu neleistų net pasinaudoti tualetu? O jeigu skaičiuotų kiekvieną minutę, kada nedirbate, ar lieptų dirbti 10 valandų be pertraukos? Atrodytų, kad tokios praktikos – sena praeitis. Tačiau ir dabar darbuotojai dalijasi patirtimi, kaip juos engia darbdaviai. Socialiniuose tinkluose gyventojai pasidalijo savo patirtimis, kaip kai kurie darbdaviai riboja net pačias elementariausias žmogaus teises – pailsėti, papietauti ar nueiti į tualetą.

Ne kiekvieną dieną Lietuvoje galima išvysti automobilį, kainuojantį tiek, kiek kainuoja kai kurių žmonių namai. Vis dėlto ir į mūsų šalį atkeliauja ne vienu milijonu eurų vertinami superautomobiliai. Dažniausiai tai itin reti, automobilių entuziastų vertinami inžinerijos kūriniai, kurie dėl unikalios išvaizdos ar techninių savybių nepalieka abejingų net ir automobiliais nesidominčių praeivių.

Paskirtoji premjerė Inga Ruginienė vėl plieskia diskusijas dėl trumpesnės – 4 darbo dienų savaitės. Esą sparčiai tobulėjančios technologijos ir dirbtinis intelektas, jau dabar kai kuriose srityse išstumiantis žmones, turi padėti atsisakyti dabartinės penkių darbo dienų savaitės. Paskirtoji premjerė sako, kad darbdaviai dėl to turi susiprasti patys, o jei ne – ilgainiui įsikiš valstybė.

Kaip reaguotumėte, jei sėdėdami keleivio vietoje būtumėte per klaidą nubausti kaip vairuotojai, tad turėtumėte išklausyti papildomus nusižengusių vairuotojų mokymus, kitaip negalėtumėte vairuoti? Taip nutiko vilniečiui Deimantui, kuris 2022 m. išsilaikė B kategoriją, o šių metų rugpjūtį išsilaikė naują – A2 – kategoriją, tačiau jam neleido užsisakyti vairuotojo pažymėjimo, nes jis neva turi kažkokį apribojimą.

Dauguma lietuvių bent kartą per gyvenimą įsigyja būstą, jį remontuoja ar net pasistato savo. Tačiau tokiais atvejais neretai susiduriama su nekokybiškai atliktais darbais, nekilnojamojo turto (NT) trūkumų slėpimu ir kitomis apgavystėmis. „Šiuo metu turime tokį labai nemalonų atvejį, kai gruntas po namu nebuvo tinkamai paruoštas, nebuvo nukirstos durpės, todėl grindys dabar smenga.

Siekdama, kad smulkūs įvairių kopūstų augintojai galėtų geriau apsisaugoti nuo kenkėjų, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) plečia mažais plotais auginamų augalų sąrašą į jį įtraukdama beveik 20 augalų. Kaip BNS aiškino ŽŪM Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus vedėja Regina Voverytė-Šimkienė, apsaugos produktų, naudojamų mažuose plotuose, yra daugiau, nes jų registracija ir reikalavimai dėl bandymų yra paprastesni.

Visoje Europos Sąjungoje, o kartu ir Lietuvoje, planuojama griežčiau kontroliuoti automobilių techninę būklę. Jeigu naujas reguliavimas būtų priimtas, jam įsigaliojus, vairuotojai turėtų atsisveikinti su savo automobiliais ir juos utilizuoti, jeigu jie nepraeitų techninės apžiūros.

TV6 laida „Gazas dugnas“ kiekvieną šeštadienį apžvelgia lietuvių pamėgtus naudotus automobilius. Šįsyk į jų rankas papuolė automobilis, priverčiantis atsisukti kiekvieną. Tai penktos kartos itin žemas ir išskirtinis „Corvette“ modelis – „Chevrolet Corvette Z06 C5“. Iš esmės du išskirtiniai „Chevrolet“ modeliai – tai „Camaro“ ir „Corvette“, tačiau pastarasis dažnam skamba kur kas rimčiau.

Kitąmet atsiradus galimybei atsiimti antroje pakopoje sukauptus pinigus, lietuviai jau svajoja kur juos išleis – taisys sveikatą, remontuos namus, pirks mašinas, buitinę techniką ir negailės pinigų šventėms. Tačiau ekonomistai perspėja, kad šie pinigai buvo numatyti sotesnei senatvei, tad ragina juos leisti ne šiandienos vartojimui, o tam, kas duos naudą ateityje. Kartu įspėjama ir apie sukčius, kurie vilios pinigus investuoti neaišku kur.

Gyvename tokiais laikais, kai be mobiliojo ryšio ir interneto jaučiamės kaip be rankų – negalime nieko rasti, su niekuo susisiekti, paskambinti ar parašyti. Tad dažnai kyla klausimas – ko reikėtų imtis dingus ryšiui ekstremalių situacijų metu? Ryšys ar internetas gali dingti dėl įvairių priežasčių: gamtos stichijų, kibernetinių atakų, avarijų ar karo.

Per metus Lietuvoje rekordiškai – daugiau nei 40 procentų išbrango maistinis saulėgrąžų ir rapsų aliejus. Jei pernai litras saulėgrąžų aliejaus vidutiniškai kainavo 3 eurus, dabar pirkėjai griebiasi už galvos ir sako, kad už tą patį aliejų tenka pakloti 4,5 euro. Pasak ekspertų, dėl to kaltas ir prastas derlius, ir bėdos importuojant žaliavas.

Vyriausybė mėnesiu pratęsė terminą potencialiems antrojo 700 megavatų (MW) jūros vėjo parko vystytojams apsispręsti dalyvauti aukcione. Kaip penktadienį nusprendė Ministrų kabinetas, aukciono procedūros laikinai sustabdytos, o atnaujintos bus po mėnesio – spalio 6 d. Pasiūlymų pateikimo terminas įmonėms pratęstas iki spalio 7 d., kai iki šiol dokumentus teikti galima buvo ateinančio pirmadienio, rugsėjo 8 d. Pasak ministerijos, vasaros laikotarpiu dėl kasmetinių atostogų rinkos dalyvių aktyvu...

Lenkijos energetikos koncernui „Orlen“ priklausanti bendrovė „Orlen Lietuva“ baigia statyti pirmąją atsinaujinančios energijos jėgainę, tiesiogiai prijungtą prie Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos. Bendrovės teigimu, jėgainės įrengtoji galia sieks 42,2 megavato (MW), o planuojama metinė elektros gamyba – apie 45 gigavatvalandžių (GWh). Skelbiama, kad saulės parkas užima 60 hektarų plotą, jame įrengta apie 68 tūkst. dvipusių modulių, galinčių generuoti iki 30 proc.

Nuo šio rudens kai kuriems keliautojams, vykstantiems į JAV, teks mokėti padidintą vizos atsisakymo programos (ESTA) mokestį. 41 šalies, įskaitant ir ES valstybes, piliečiai, planuojantys iki 90 dienų trukmės keliones, privalo pateikti paraišką Elektroninei kelionių leidimų sistemai (ESTA) ir susimokėti programos mokestį. Rugsėjo pabaigoje šis mokestis beveik padvigubės.

Socialdemokratų partijos pirkimai, kuriuos laimėjo Vilniaus rajono mero Roberto Duchnevičiaus žmonos valdoma įmonė, – Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) akiratyje. Tarnyba praneša tirianti 5 sutartis, pagal kurias mero žmonos įmonė įsipareigojo tvarkyti partijos buhalteriją. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkės teigimu, partijų buhalterija turi būti visiškai skaidri, jei partija nori, kad rinkėjai ja pasitikėtų. Tyrimo išvadų teigia labai laukianti ir paskirtoji premjerė Inga Ruginienė.

Stiklo gaminių, butelių bendrovė „Kauno stiklas“ dėl gamybos reorganizacijos atleidžia 46 darbuotojus, praneša Užimtumo tarnyba. Pasak tarnybos atstovės spaudai Mildos Jankauskienės, daugiausiai atleidžiama stiklo duženų rūšiuotojų – 11, taip pat atleidžiami 8 gamybos cecho kontrolieriai, 6 šaltkalviai-remontininkai ir 4 stiklo duženų rūšiavimo linijos operatoriai. „Kauno stiklas“ iki šiol turi 180 darbuotojų.

Vyriausybė mėnesiu pratęsė terminą potencialiems antrojo 700 megavatų (MW) jūros vėjo parko vystytojams apsispręsti dalyvauti aukcione. Kaip penktadienį pritarė Ministrų kabinetas, aukciono procedūros laikinai sustabdytos, o atnaujintos bus po mėnesio – spalio 6 d. Pasiūlymų pateikimo terminas įmonėms pratęstas iki spalio 7 d., kai iki šiol dokumentus teikti galima buvo ateinančio pirmadienio, rugsėjo 8 d. Pasak ministerijos, vasaros laikotarpiu dėl kasmetinių atostogų rinkos dalyvių aktyvuma...

Rugpjūčio mėnesį, palyginti su liepa, vidutinė didmeninė elektros kaina išaugo visose Baltijos šalyse, praneša energetikos bendrovė „Elektrum Lietuva“. Bendrovės duomenimis, Lietuvoje ir Latvijoje praėjusį mėnesį elektra pabrango 70 proc. – atitinkamai iki 80,06 ir 80,25 euro už megavatvalandę, o Estijoje kaina išaugo 111 proc. – iki 77,31 euro.

Pastarąjį mėnesį Lietuvoje įregistravus 11,6 tūkst. nekilnojamojo turto (NT) sandorių, Registrų centro analitikai sako, kad rinka stabiliai auga. „Rugpjūtis ir apskritai visa šių metų vasara NT sandorių rinkoje buvo aktyvi. Rinkos augimas yra pakankamai stabilus, be didelių svyravimų. Bendras šių metų rezultatas jau ne pirmą mėnesį yra maždaug penktadaliu didesnis nei praėjusiais metais“, – pranešime cituojamas Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.

Rugpjūtį vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje, palyginti su liepa, išaugo 73 proc. – nuo 46 iki 80 eurų už megavatvalandę, skelbia elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento vadovo Pauliaus Kozlovo, daugiausia įtakos elektros kainoms turėjo visame regione sumažėjusi vėjo elektrinių gamyba, šiluminių elektrinių remontai Latvijoje ir Estijoje, taip pat „Estlink 1“ elektros jungties remontas.

„Milsos“ grupė liepos pabaigoje užbaigė sandorį dėl Latvijos gręžimo ir sprogdinimo bendrovės „Spradziens“ įsigijimo – latvių įmonės veiklos profilis yra toks pat kaip kitų dviejų „Milsai“ priklausančių įmonių – Lietuvoje veikiančios „Eksplosita“ ir Estijos „Voglers Eesti“, kurią „Milsa“ įsigijo 2024 metų balandį, penktadienį rašo „Verslo žinios“. Remiantis Latvijos registrų duomenimis, 100 proc.

Smulkieji „Ignitis grupės“ akcininkai mano, kad jeigu valdžia nuspręstų išpirkti įmonės akcijas, kaina turėtų būti didesnė nei rinkos. Kaip teigia vienas smukiųjų akcininkų Giedrius Rumšys, jeigu būtų nustatyta žemesnė kaina nei akcijų platinimo metu, valstybė sulauktų daug ieškinių. „Jeigu būtų 30 eurų, tai ta kaina, sakyčiau, ganėtinai sąžininga. Bet jeigu būtų kaip dabartinė kaina, manau, kad nelabai sąžininga.

Klaipėdos valdžia mažmeninės prekybos tinklo „Norfa“ savininkų kontroliuojamai bendrovei „Rivona“ neturi sumokėti 3,5 mln. eurų už papildomus sankryžos darbus Klaipėdoje, šalia naujo „Norfos“ prekybos centro.

Sukčiai toliau švarina gyventojų bankų sąskaitas. Tačiau rudenį bankai griebsis papildomų saugumo priemonių, kurias pajus ir klientai, vykdydami įprastus mokėjimus. Vis dėlto, panašu, tai ne vienintelė naujovė – bankų klientai gali tikėtis ir kompensacijų, jei pateko į sukčių pinkles. Gudravimo būdų, kuriuos pasitelkia sukčiai, norėdami išvilioti pinigus iš gyventojų sąskaitų, yra ne vienas. Pervedus pinigus sukčiams, dažniausiai išsaugoti gyventojų santaupų nepavyksta.