2026 metų sausio 1-ąją baigiantis 10 metų trukmės Rusijos gamtinių dujų tranzito per Lietuvą į Kaliningradą sutarčiai šalys pirmadienį pasirašė naują susitarimą. Kitais metais Lietuvos pajamos iš šio tranzito sieks apie 30 mln. eurų – daugiau nei dukart daugiau nei pagal dabartinę sutartį.

Lietuvos elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“ pasirašys 50,12 mln. eurų (be PVM) sutartį su „Ignitis grupės“ antrine įmone „Ignitis gamyba“ dėl elektros gamybos įrenginių prieinamumo paslaugos 2026 metais. „Litgrid“ akcininkai pirmadienį tam pritarė, pranešė bendrovė.

Gamtinių dujų kainos Europos didmeninėje rinkoje pirmadienį perkopė 28 eurų už megavatvalandę kartelę – pakilo aukščiausiai per maždaug mėnesį, skatinamos atšalimo prognozių, skelbia „Trading Economics“. Didžiąją Europos dalį veikia arktinės orų masės, kurios, kaip tikimasi, išliks ir kitą savaitę, skatindamos šildymo poreikį, nors nuo sausio vidurio gali susiformuoti švelnesnių orų tendencija.

Dėl stipraus vėjo savaitgalį buvo apribota laivyba Klaipėdos jūrų uoste – keli laivai negalėjo išplaukti ar įplaukti, bet incidentų fiksuota nebuvo, teigia uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas. „Dėl sustiprėjusio vėjo Klaipėdos uoste nuo šeštadienio 21 val. iki sekmadienio 18.35 val. buvo ribojama laivyba. Per šį laikotarpį 2 laivai neišplaukė iš uosto, 1 laivas negalėjo įplaukti.

Naftos kainos tarptautinėje rinkoje pirmadienį šoktelėjo beveik 2,5 proc., kompensuodamos maždaug tokią pat netektį per ankstesnę prekybos sesiją, rinkos dalyviams svarstant įtampą Artimuosiuose Rytuose ir Ukrainos taikos derybų raidą, skelbia „Trading Economics“. Neramumai Artimuosiuose Rytuose, įskaitant Saudo Arabijos oro antskrydžius Jemene ir Irano paskelbtą „visapusišką karą“ su JAV, Europa ir Izraeliu, kursto susirūpinimą dėl galimų tiekimo sutrikimų, pažymi portalas.

Viena didžiausių alternatyvių investicijų bendrovių pasaulyje „Stonepeak“ vienos didžiausių telekomunikacijų bendrovių Baltijos šalyse „Bitė Group“ valdomą Lietuvoje ir Latvijoje veikiančią ryšio bokštų bendrovę „TeleTower“ perka už 480 mln. eurų, skelbia „Bitė Group“. Apie sandorį paskelbta gruodžio 23 dieną, tačiau jo vertė viešai nebuvo skelbiama. Tačiau ji buvo atskleista „Bitė Group“ pranešime investuotojams anglų kalba.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) atsisakė priimti byloje prieš visuomenininką Andrių Tapiną pralaimėjusių dviejų įmonių – bendrovės „Goruva“ ir „Nataiva“ – kasacinius skundus. Šios dvi įmonės yra tarp atsakovų, kurie visuomenininkui už melagingos informacijos apie jį ir jo įkurtą „Laisvės TV“ skleidimą, taip pat advokatų paslaugas, turėjo sumokėti virš 116 tūkst. eurų.

Vyriausybė pirmadienį patvirtino didesnius 2026-ųjų bazinius išmokų dydžius, nuo kurių priklauso vaiko pinigai, šalpos pensijos, kompensacijos ir kita socialinė parama gyventojams. Bazinė socialinė išmoka nuo sausio didės 5,7 proc. iki 74 eurų, šalpos pensijų bazė – 5,2 proc. iki 261 euro, tikslinių kompensacijų bazė – 5,3 proc. iki 219 eurų, o valstybės remiamų pajamų dydis – 5,2 proc. iki 233 eurų. „Tai yra labai svarbūs rodikliai, palies tikrai ne vieną šimtą tūkstančių gyventojų.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtino atnaujintą prijungimo prie elektros tinklų įkainių metodiką, kuri leis kai kuriais atvejais sumažinti savo leistiną naudoti galią nemokamai, skelbiama pranešime spaudai.

Praėjusią savaitę vėjo elektrinėms pagerinus valandinį gamybos rekordą ir itin sumažėjus vartojimui, vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje smuko 36 proc. ir siekė 53 eurus už megavatvalandę (MWh), praneša elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Skelbiama, kad dėl trumpos darbo savaitės elektros vartojimas nukrito iki spalio mėnesio lygio.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) planuoja skirti 20 mln. eurų Modernizavimo fondo investicijų pirmojo Lietuvoje Žaliojo pramonės parko infrastruktūrai vystyti. Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas teigia, kad būsimas Žaliasis pramonės parkas yra konkretus žingsnis į naują Lietuvos pramonės etapą. „Juo spręsime regionuose veikiančios pramonės transformacijos, inovacijų ir investicijų pritraukimo ir konkurencingumo didinimo klausimus.

Sausį įsigaliosianti reikalavimui, kad paslaugų versle dirbantys užsieniečiai kalbėtų lietuviškai, Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka sako, kad bus rengiami dviejų tipų patikrinimai – planiniai ir pagal skundus. „Dviem būdais tikriname: vienas yra planinis tikrinimas, tai pagal mūsų pasitvirtintus rizikos faktorius, o kitas pagal skundus“, – LRT radijui pirmadienį sakė inspekcijos viršininkas.

Nuo karštų diskusijų ir neįtikėtinų idėjų, kurios taupytų laiką net namų darbus taisantiems mokytojams, iki moksleivių, kuriuos jau esame matę ir populiariajame šou „Rykliai. Lietuva“ – būtent taip atrodys šį pirmadienį TV3 žiniasklaidos grupėje debiutuojantis naujas verslumo šou „Moksleivių vienaragių paieška“ (MVP), rašoma pranešime žiniasklaidai. Kiekvienoje MVP laidoje susirungs keturios moksleivių komandos, kurios pristatys savo verslo idėjas.

Vartotojų kainos šių metų gruodį, skaičiuojant pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), buvo 0,2 proc. mažesnės nei lapkritį, išankstinį vertinimą skelbia Valstybės duomenų agentūra. Agentūros išankstiniais duomenimis, metinė infliacija pagal SVKI, šių metų gruodį lyginant su tuo pačiu mėnesiu pernai, sudaro 3,2 proc.

Ateinančiais metais Lietuvoje planuojama nemažai pokyčių, kurie palies ir darbuotojus, ir darbdavius. Vis tik ne visos permainos yra vertinamos teigiamai – specialistai mato nemažai rizikų, su kuriomis susidurs dalis darbuotojų. „Lietuvoje bręsta viena reikšmingiausių pastarųjų metų Darbo kodekso (DK) pataisų bangų. Jei Seimas pritars šiuo metu svarstomiems pakeitimams, jie palies labai skirtingas darbuotojų grupes.

Lietuviai iš antros pensijų pakopos kitąmet pasiims penktadalį sukauptų pinigų ir dalį – daugiau kaip milijardą – jų ištaškys. Tokią prognozę prieš artėjančias šventes pateikia Lietuvos bankas (LB). Nepaisant tokios papildomos masės pinigų ekonomikoje, banko vadovas skelbia esą infliacijos šie pinigai beveik nepadidins. Tačiau kiti ekonomistai prognozuoja, kad infliacija kitąmet gali būti ir dvigubai didesnė nei skelbia Lietuvos bankas. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Jau greitai per TV3 startuos naujas projektas – „Moksleivių Vienaragių Paieška“, kuriame atrasti savo kelią verslo pasaulyje susiburs versliausi šalies 14–19 metų jaunuoliai. Projekte kaip mentorius dalyvaujantis ir patarimus jaunuoliams dalinantis „Zedge“ vadovas Martynas Kairys pasidalijo savo patirtimi jaunystėje ir paaiškino, kokie momentai tampa svarbiausi, kuriant verslą be patirties.

Per kelerius metus Lietuvoje beveik perpus sumažėjo bankų skyrių. Gyventojai skundžiasi, kad atokesnėse vietovėse neturi, kaip išsigryninti pinigų, o norintys apsilankyti banke gyvai turi vykti ir keliasdešimt kilometrų į kitus miestus. Tuo metu bankai ginasi, kad skyrių skaičių mažino dėl pasikeitusių klientų įpročių – esą žmonės vis dažniau naudojasi paslaugomis internetu.

Kas nutinka, kai vienoje TV studijoje susitinka dviejų „Dakaro“ kartų lenktynininkai ir laidos vedėjai, nevengiantys aštresnių klausimų? Laidoje „Gazas. Dugnas. Šou“ nuskambėjo atviri prisipažinimai apie vairavimo manieras, nervus kelyje ir tai, kodėl lenktynininkai gatvėje dažniau renkasi ramiai vairuoti. Laidos vedėjas Paulius Garkauskas neslėpė – važiuoti automobilyje su Antanu Juknevičiumi, „Dakaro“ legenda, kartais gali tapti rimtu iššūkiu.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ papasakojo apie dabartinę restoranų būklę Lietuvoje ir atskleidė bijanti dėl daugelio „Michelin“ restoranų likimo. Laidos viešnia atvira – gastronomija yra dalis kultūros, kurią mes po truputį naikiname. Laidos viešnia dalijosi, jog dabartinė mokesčių sistema maitinimo sektoriuje yra katastrofiška, lyginant su kitomis Europos šalimis.

Bulgarija ketvirtadienį taps 21-ąja šalimi, įvedančia eurą, tačiau kai kurie mano, kad šis žingsnis gali padidinti kainas ir nestabilumą skurdžiausioje Europos Sąjungos (ES) šalyje. Anksčiau šiais metais prasidėjo protestai, siekiant išlaikyti Bulgarijos levą. Tačiau kampanijose buvo pasinaudota visuomenės baime dėl kainų augimo ir neigiamu daugumos gyventojų požiūriu į eurą.

Nekilnojamojo turto (NT) kainoms kasmet vis kylant, gyventojams tampa vis sunkiau įsigyti nuosavą būstą. Vis tik palūkanos pastaruoju metu reikšmingai sumažėjo, dėl ko atpigo paskolos. O nuo kitų metų būsto įsigijimą palengvins tiek mažesnis pradinis įnašas, tiek atsiimami II pakopos pensijų pinigai. Tačiau specialistai neslepia, kad kitąmet NT reikšmingai brangs.

Nuo sausio įsigaliojant naujiems visuomeninio elektros ir gamtinių dujų tiekimo tarifams, rodmenis gyventojai turi deklaruoti iki gruodžio 31 d. imtinai, primena Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). „Laiku deklaruoti rodmenys užtikrins, kad sąskaitos už gruodžio mėnesį suvartotą elektros energiją ir gamtines dujas būtų apskaičiuotos gruodžio mėnesį galiojusiais tarifais“, – pranešime skelbė rinkos reguliuotojas.

Naktį iš šeštadienio į sekmadienį vėjui siautėjant visoje šalyje „Energijos skirstymo operatorius“ sutelkęs papildomas pajėgas intensyviai darbuojasi visoje Lietuvoje. Ankstų sekmadienio rytą elektros energijos tiekimas buvo sutrikęs daugiau nei 7 tūkst. klientų. Sparčiai darbuojantis, per kelias valandas tiekimą pavyko atstatyti daugiau nei 4 tūkst. klientų. Bendrovės duomenimis, sekmadienį po 10 val. ryte elektros neturi apie 3,6 tūkst. klientų.

Statistikos portalo „Eurostat“ duomenimis, 2024 metais atsinaujinantys ištekliai Europos Sąjungoje (ES) sudarė 25,2 proc. bendrojo galutinio energijos suvartojimo. Lietuvoje šių išteklių dalis siekė maždaug 35 proc. ir užtikrino aštuntąją vietą tarp visų Bendrijos narių. Lietuvą aplenkė Skandinavijos valstybės, Latvija, Estija bei Austrija su Portugalija.

Nuo 2026 m. sausio 1 d., kaip ir kasmet, įsigalios perskaičiuoti įvairių pensijų, atlyginimų, kompensacijų ir išmokų dydžiai. Šeimos su vaikais gali pretenduoti į 14 skirtingų išmokų – visos jos kitąmet augs bent 6–16 eurų, o kai kurios netgi 266–300 eurų. Išmokos vaikams yra susietos su bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžiu, kuris 2025 m. yra lygus 70 eurų, o 2026 m. paaugs iki 74 eurų, tačiau kai kurios šeimoms skiriamos sumos augs sparčiau.

Finansų ministerija, anksčiau nepritarusi „Nemuno aušros“ siūlymui didinti atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribą nuo 5 tūkst. iki 15 tūkst. eurų, dabar siūlo ją didinti iki 10 tūkst. eurų. Verslas teigia, kad tai didintų šešėlinę ekonomiką, silpnintų mokesčių surinkimą, tačiau ministras didelių rizikų nemato. Ribą iki 15 tūkst.

Brangstant maistui, paslaugoms ir būstui, vis daugiau senjorų Europoje susiduria su paprasta problema – kaip išgyventi iš gaunamos pensijos. Būtent todėl Europos Sąjungos (ES) valstybės vis dažniau ieško būdų, kaip pagerinti senjorų gyvenimą. Kai kuriose valstybėse yra padidinamos pensijos ar sukuriamos specialios lengvatos pensijų gavėjams. Visgi pasitaiko ir kitokių priemonių, kuriomis siekiama pagelbėti vyresniems.

Vis anksčiau leidžiantis saulei tampa vis sunkiau pastebėti tamsoje glūdinčius pavojus. Ar tai būtų neapšviestas posūkis, ar pakelėje pastatytas automobilis, ar pasiruošęs perbėgti kelią gyvūnas. Naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Verta žinoti“ kalbintas „Regitros“ egzaminuotojas Tautvydas Damašauskas priminė, ką reikia daryti važiuojant per atokesnę vietovę ir ką daryti, susidūrus su gyvūnais.

Pastarieji metai finansų rinkose buvo kupini kontrastų – spartus technologijų sektoriaus augimas ir dirbtinio intelekto bumas kėlė akcijų kainas į rekordines aukštumas, tačiau tuo pat metu investuotojai gyveno nuolatinėje įtampoje dėl aukštų palūkanų, geopolitinių rizikų ir galimos recesijos. Artėjant 2026 metams, ekspertai vertina, ar ekonomikos skatinimas ir mažėjančios palūkanos bus pakankamas pagrindas tolesniam rinkų augimui.

Kauno laisvoji ekonominė zona (LEZ) per 2025 m. pritraukė 6 naujus projektus, o čia veikiančių gamybos įmonių apyvarta, šių metų gruodžio pradžios duomenimis, siekė 1,2 mlrd. eurų, skelbiama pranešime spaudai. Teigiama, kad iš šiemet Kauno LEZ pritrauktų šešių naujų projektų vienas yra gamybinis, o keturi – nekilnojamojo turto vystymo.

Renkantis, kokį stogą daryti – dvišlaitį, daugiašlaitį ar plokščią – kainos dažnai atrodo skirtingos tik iš pirmo žvilgsnio. „Capital architektai“ vadovas Vladislav Gžybovski tinklalaidėje „Statybų gidas“ teigė, kad šiuo atveju svarbiausia ne stogo forma, o medžiagos, rangovų pasirinkimas ir tai, kam išvis reikalinga palėpė. Renkantis stogo tipą, žmonės dažnai įsivaizduoja, kad dvišlaitis stogas yra brangesnis už plokščią.

Kol vieni gyventojai inicijuoja daugiabučių renovaciją ir atsinaujina savo būstus, kiti baiminasi, kad modernizacija pareikalaus per daug investicijų, o realios grąžos tai greitai neduos, todėl tam nesiryžta.

Vis daugiau vilniečių nori gyventi arčiau miesto centro, rodo nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „EIKA Development“ duomenys. Naujininkų ir Naujamiesčio mikrorajonuose naujų butų pardavimai per šiuos metus išaugo 80 proc., juose būstą įsigijo kas šeštas pirkėjas Vilniuje. Bendrovės duomenimis, Naujamiestyje įsigytų butų skaičius per šių metų pirmuosius 11 mėnesių, palyginti su visais praėjusiais metais, padidėjo 73,9 proc. – nuo 356 iki 619 būstų.

Praradus darbą daugelis tikisi, kad nedarbo išmoka bent laikinai leis išlaikyti finansinį stabilumą ir ramiau ieškoti naujos vietos darbo rinkoje. Tačiau jau netrukus šių išmokų sistema keisis – valdžia nusprendė iš esmės peržiūrėti, kam ir kiek pinigų bus mokama nedirbant. Nuo 2026 metų vasaros daliai bedarbių išmokos gali sumažėti, kitų – padidėti, o kai kurie pokyčiai palies net ir tuos, kurie nedarbą patiria ne pirmą kartą.