Vilniaus rajone šeštadienį atidaromas futbolo klubo „TransINVEST“ iniciatyva pastatytas stadionas. „Šis stadionas – tai mūsų klubo, akademijos ir partnerių bendro darbo rezultatas. Siekiame, kad jis taptų ne tik sporto arena, bet ir vieta, kur auga Vilniaus rajono vaikai, skatinamas jų užimtumas, ugdomas sveikas gyvenimo būdas ir sąmoningumas kovojant su žalingais“, – pranešime sakė „TransINVEST“ prezidentas Vidmantas Pelėda.

Krepšinio komentatorius Karolis Tiškevičius ne tik drąsiai komentuoja rungtynes, bet ir reiškia nuomonę ir apie vairuotojų įpročius. Laidoje „Gazas dugnas. Šou“ krepšinio entuziastas atviravo, kas jį labiausiai erzina keliuose. Diskusija apie vairuotojų manieras virto vienu iš laidos akcentų. Vedėjai teiravosi, kas K. Tiškevičių labiausiai nervina kelyje.

Butų ir namų pardavimų skaičius ekonomistus verčia pripažinti – nekilnojamojo turto (NT) rinka šiuo metu išgyvena bumą. Tiesa, kitąmet laukia pokyčiai, kurie palies ir būsto rinką. Kreditų išdavimas Lietuvoje, kaip sakė „Artea“ banko ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė, įsibėgėjęs. Tai, pasak ekonomistės, lėmė ir Europos Centrinio Banko (ECB) priimti sprendimai dėl palūkanų normų mažinimo. Esą aktyviai skolinosi tiek gyventojai, tiek įmonės.

Didžiausia mažmeninės prekybos grupė Baltijos šalyse „Maxima grupė“ dvejiems metams iš Lietuvos SEB banko ir vieno didžiausių Europos bankų Belgijos ING skolinasi 260 mln. eurų, arba po 130 mln. eurų iš kiekvieno.

Butų ir namų pardavimų skaičius ekonomistus verčia pripažinti – nekilnojamojo turto (NT) rinka šiuo metu išgyvena bumą. Tiesa, kitąmet laukia pokyčiai, kurie palies ir būsto rinką. Kreditų išdavimas Lietuvoje, kaip sakė „Artea“ banko ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė, įsibėgėjęs. Tai, pasak ekonomistės, lėmė ir Europos Centrinio Banko (ECB) priimti sprendimai dėl palūkanų normų mažinimo. Esą aktyviai skolinosi tiek gyventojai, tiek įmonės.

Pastarąją savaitę Lietuvoje – elektros kainų šuolis. Antradienį protarpiais kilovatvalandė kainavo net brangiau nei euras. Energetikai didžiausią kaltę verčia silpnam vėjui ir elektros kabelio remontui tarp Švedijos ir Lietuvos. Vartotojų gynėjai tvirtina, kad tai labai bloga situacija, o labiausiai kenčia tie, kurie jau pradėjo šildytis elektra, šilumos siurbliais ar turi elektromobilį. Daugiau apie tai – TV3 Žinių siužete. Joniškio ligoninės korpusų stogai yra nukloti saulės kolektoriais.

Valstybės valdoma „Ignitis grupė” perima visą 700 megavatų galios apie 3 mlrd. eurų vertės vėjo parko Baltijos jūroje projekto „Curonian Nord” kontrolę. „Ignitis grupės“ valdoma žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ pasirašė sutartį su pasauline vėjo parkų vystytoja „OW Offshore” („Ocean Winds”) dėl projektą vystančios įmonės „Offshore wind farm 1” 49 proc. akcijų už nominalią 0,5 tūkst. eurų kainą įsigijimo, penktadienį pranešė grupė.

Europos Komisija (EK) skyrė 1,1 mln. eurų paramos nuo pavasarinių šalnų nukentėjusiems Lietuvos ūkininkams. Vyriausybė galės skirti dar iki trijų kartų daugiau nacionalinės paramos. Parama skirta iš Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio rezervo, pranešė EK atstovybė Lietuvoje. „Ūkininkai nukentėjo, kuomet šių metų kovo pradžia buvo rekordiškai šilta, tačiau balandį netikėtinai atslinko šalnos ir dėl to stipriai nukentėjo sodai bei uogynai“, – pranešime sakė atstovybės vadovas Marius Vaščega.

Lietuvos konsorciumas laimėjo 65 mln. eurų kofinansavimą naujam dirbtinio intelekto (DI) technologijų vystymui ir taikymui skirtam centrui „LitAI“, skelbia Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM). Teigiama, kad tai bus vienintelė tokio masto DI gamykla Baltijos šalyse, kurios bendra projekto vertė sieks 130 mln. eurų. 50 proc. kofinansavimą projektui suteiks „EuroHPC Joint Undertaking“ iš ES fondų. „Tai – strateginis žingsnis Lietuvos skaitmeninės pažangos link.

Lietuva vėluoja įsisavinti milijonines europinio Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšas, skelbiama naujausioje Europos audito rūmų (EAR) ataskaitoje. „Lietuva atsilieka įsisavinti RRF lėšas. Iki 2024-ųjų pabaigos Lietuva gavo tik 46 proc. numatytų dotacijų – 1,1 mlrd. eurų iš 2,3 mlrd. eurų“, – ES biudžeto ataskaitų pristatyme kalbėjo EAR narė iš Lietuvos Laima Liucija Andrikienė. „Išlieka didelė rizika, kad dalis RRF lėšų liks nepanaudotos“, – teigė ji.

Vokietijoje intensyvinama kova su tarp interneto nuomonės formuotojų paplitusiu mokesčių vengimu. Ši tema sulaukė žiniasklaidos dėmesio po to, kai daugiausiai gyventojų turinti šalies žemė paskelbė, kad specializuotas tyrėjų padalinys aiškinasi, kaip nuomonės formuotojai masiškai vengia mokėti mokesčius. Jie tiria maždaug 6 tūkst. socialinių tinklų platformų duomenų įrašų, kurie rodo nesumokėtus mokesčius už viską – nuo pajamų iš peržiūrų iki reklamos produktų.

Europos Sąjunga nustatė naujas, nuo penktadienio įsigaliojančias mokamos politinės reklamos taisykles, pagal kurias reikalaujama, kad visa tokio pobūdžio reklama būtų aiškiai paženklinta, nurodant, kas ir kiek už jas sumokėjo, pranešė Europos Komisija. Be to, taisyklėse reikalaujama pateikti informaciją apie tai, ar reklama skirta konkrečiai auditorijai, jomis taip pat siekiama užkirsti kelią užsienio šalių kišimuisi į Europoje vykstančius rinkimus.

Artėja Pasaulio sveikatos organizacijos organizuojama tabako kontrolės pagrindų konferencija, kuri vyks Ženevoje lapkričio antroje pusėje. Konferencija rengiama kas 2 metus ir joje dalyvauja beveik 200 šalių, kurias atstovauja sveikatos ministerijų atstovai. Atrodytų eilinė konferencija, tačiau šiais metais Pasaulio sveikatos organizacija parengė rekomendacijas, kurias ruošiasi palaikyti Europos Komisija (EK), taigi, panašu, ir Lietuva.

Bulgarijos įmonė „EOS Corp. EOOD“, veikianti Mažeikiuose, atleidžia 11 darbuotojų, skelbia Užimtumo tarnyba. Kaip Eltai nurodė tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė, daugiausiai darbo neteks takelažininkai (4) ir sandėlininkai (4). Įmonė nurodė darbuotojus atleidžianti dėl nutraukiamos veiklos Lietuvoje. M. Jankauskienės teigimu, bendrovėje dirba 21 darbuotojas.

Finansų viceministras Janušas Kizenevičius pakvietė Austrijos bankus plėsti veiklą Lietuvoje bei Baltijos regione. „Bankų sektorius Lietuvoje yra stabilus ir labai pelningas, o kredito paklausa didelė. Mūsų politikos prioritetas yra pritraukti naujų žaidėjų į bankų sektorių, padidinti konkurenciją ir taip užtikrinti geriausias sąlygas galutiniam vartotojui“, – pranešime sakė viceministras, Vienoje susitikęs su šios šalies finansų ministru Markusu Marterbaueriu.

Prognozuojama elektros rinkos kaina 2026 metams sieks 8,039 cento už kilovatvalandę (kWh) (80,39 euro už MWh) – 2,3 proc. mažiau nei nustatyta 2025-iesiems. Tuo metu pirmajam kitų metų pusmečiui ji būtų 8,525 cento (85,25 euro), arba 3,25 proc. mažesnė nei šių metų pirmąjį pusmetį ir ir 0,36 proc. mažesnė nei antrąjį pusmetį. Tokias prognozuojamas kainas Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) turėtų nustatyti posėdyje penktadienį.

Rugsėjo mėnesį vidutinė didmeninė elektros kaina, palyginti su rugpjūčiu, Lietuvoje augo 5 proc. ir siekė 84,01 euro už megavatvalandę (MWh), praneša energetikos bendrovė „Elektrum Lietuva“. Tuo metu Latvijoje elektros kaina buvo 84,16 euro už MWh, o Estijoje – 81,12 euro.

Druskininkuose penktadienį į statomos modernios autobusų stoties konstrukciją bus įdėta simbolinė laiko kapsulė. Kaip teigiama savivaldybės pranešime, kapsulėje bus saugomas laiškas ateities kartoms bei simboliniai projekto artefaktai, o pati kapsulė bus patalpinta matomoje stoties vietoje, kad primintų apie šios vietos kūrimo pradžią ir jos idėją. Druskininkų meras Ričardas Malinauskas pabrėžė, kad šis projektas pristato ne tik išskirtinę kurorto autobusų stotį, bet ir pačius Druskininkus.

Dėl įvykių Artimuosiuose Rytuose sumažėjus geopolitinės rizikos priedui, naftos kainos penktadienį toliau traukia žemyn. „Brent“ rūšies naftos ateities sandorių kaina ryte sumenko 0,36 proc. iki 64,98 JAV dolerio už barelį, o WTI rūšies naftos kaina – 0,3 proc. iki 61,32 JAV dolerio už barelį. Izraelis ir islamistų grupuotė „Hamas“ ketvirtadienį pasiekė susitarimą dėl paliaubų Gazos Ruože, pagal kurį per kelias dienas gali būti išlaisvinti likę gyvi įkaitai.

Lietuvos energetikos agentūros (LEA) vadovė Agnė Bagočiutė sako, kad dujų kainos gyventojams nuo sausio stipriai keistis neturėtų. „Ateities sandoriai rodo, kad svyruos apie 30, 35-36 eurų už megavatvalandę ribose, tai lemia ir kainas gyventojams“, – LRT radijui teigė A. Bagočiutė. „Žiūrėdami į tokias tendencijas mes manome, kad kainos, kurios bus nustatomos nuo sausio 1 dienos, turėtų išlikti panašios, kokios yra dabar arba net truputį mažėti“, – pridūrė ji.

Įpusėjus Migracijos departamento vadovo konkursui paaiškėjo, kad norą dalyvauti jame pareiškė apie 10 pretendentų. „Skaičiai yra kintantys, konkursas baigsis spalio 15 dieną“, – Eltą informavo Vidaus reikalų ministerija. ELTA primena, kad spalio 1 dieną ministerija paskelbė naują konkursą į Migracijos departamento vadovus.

Buvusi pandemija gerokai pakoregavo žmonių darbo įpročius. Jos metu itin išpopuliarėjo darbas nuotoliniu būdu, kurio dabar darbdaviai bando pamažu atsisakyti. Visgi tai padaryti nėra lengva, nes nemažai prie darbo namuose jau pripratusių žmonių į biurus sugrįžti nebenori. Vilniuje gyvenantis Lukas (vardas pakeistas) portalui tv3.lt pasakojo, kad neseniai išėjo iš darbo, nes kilo nesutarimų su darbdaviu. „Įsidarbinau pandemijos metu, tada visas darbas vyko nuotoliniu.

Ministrė pirmininkė socialdemokratė Inga Ruginienė sako esanti pasiruošusi dirbti mažumos Vyriausybės sąlygomis, o kitų metų biudžeto priėmimas parodys, kiek skirtingoms politinėms jėgoms atstovaujantys politikai yra linkę palaikyti visuomenei naudingus sprendimus. „Aš mažumos Vyriausybėje buvau pasiruošusi jau prieš mėnesį dirbti, mes turėjome įvairių momentų, diskusijų, esu pasiruošusi bet kokiam scenarijui“, – interviu „Laisvės TV“ ketvirtadienį sakė I. Ruginienė.

Kelkraštyje stovintis policijos automobilis su mirksinčiais švyturėliais – kone kasdienis vaizdas Lietuvos keliuose. Ir tuo stebėtis nereikėtų. Vien per aštuonis šių metų mėnesius pareigūnai užfiksavo daugiau nei 340 tūkstančių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, o dalis jų baigiasi būtent vairuotojo sustabdymu.

Europos Centrinis Bankas (ECB) mano, kad dabartinis palūkanų normų lygis yra pakankamai tvirtas „sukrėtimų valdymui“, rodo rugsėjo mėn. posėdžio protokolas, todėl tikimasi, kad palūkanų normos kol kas nebus mažinamos. Praėjusį mėnesį po kelių mažinimų ECB antrą kartą iš eilės paliko nepakeistą savo pagrindinę palūkanų normą – 2 proc., o infliacija nusistovėjo ties centrinio banko nustatytu dviejų procentų tikslu.

Gyventojai, kurių kaimynystėje sukasi vėjo jėgainės ar veikia kitos atsinaujinančių išteklių elektrinės, dar turi galimybę gauti jiems priklausančias kompensacijas, rašoma pranešime žiniasklaidai. Lėšos gyventojams skiriamos pagal šiais metais pirmą kartą pradėtą taikyti gamybos įmokos modelį.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, kad Seime pavasarį priimtas Valstybinio kelių fondo projektas galėtų būti koreguojamas, dalį jo lėšų skiriant savivaldybių kelių finansavimui. „Problema atsirado tada, kai buvo įkurtas Kelių fondas – dalis lėšų, skirtų iš Kelių plėtros ir priežiūros programos, dabar patenka į Kelių fondą ir Kelių fonde esančios lėšos negali būti naudojamos regioniniams keliams.

Deimantiniai papuošalai, aukso dirbiniai ir kitos prabangos prekės vis dažniau atsiduria tarp lietuvių pirkinių. Tokių brangos daiktų pardavimai šiais metais išlieka istorinėse aukštumose. Ir nors lietuviai šiemet nebesitiki didesnių atlyginimų, savo pinigines visvien žada atverti kelionėms, būsto remontui, prisipirkti baldų, skalbimo mašinų ar kitų elektronikos prekių. Taip pat planuoja pirkti nuosavą būstą ir automobilį.

Naudotų automobilių rinka Lietuvoje tarsi atskira kultūra. Pas mus įprasta, kad pirmąjį automobilį dažnas įsigyja ne iš salono, o iš skelbimų portalo. Didžioji dauguma vairuotojų bent kartą gyvenime yra derėjęsi su pardavėju ir klausęsi standartinių frazių: „dirba kaip laikrodis“, „senelis važinėjo į bažnyčią“ ar „čia pigus tvarkymas“, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Lietuvos oro uostams (LTOU) baigus teisinį ginčą dėl Vilniaus oro uosto atvykimo terminalo projektuotojo konkurso su jo nelaimėjusia Lietuvos projektavimo bendrove „Aplan“, LTOU vadovas Simonas Bartkus sako, kad naujo terminalo projektavimo sutartį su konkurso laimėtoja „Zaha HadidArchitects“ ketinama pasirašyti dar rudenį. „Esame derybų etape su konkurso laimėtoju. Tačiau planas yra pasirašyti šį rudenį“, – portalui lrt.lt sakė S. Bartkus.

Lietuvoje darbdaviai yra pasirengę į darbo vietas priimti jaunimą, tačiau problemų kelia jaunuolių išsilavinimo ir turimos kompetencijos trūkumas, teigia Užimtumo tarnybos Paslaugų organizavimo departamento patarėja Inga Nomeikienė. „Darbdavys tikrai ieško jaunimo, mes labiau jaučiame tą vadinamą nenorą įdarbinti vyresnių kaip 50 metų, jaunimas tikrai yra pageidaujamas“, – ketvirtadienį LRT Radijui teigė I. Nomeikienė „Tačiau mes turime tokią problematiką, kad kas antras, 53,8 proc.

Bankų atstovai skelbia naujovę gyventojams. Siekiant užtikrinti papildomą saugumą, jūsų vykdomus pervedimus akylai stebės bankų atstovai. Naujenų portalas tv3.lt jau anksčiau rašė, kad apgavikai prasimano įvairiausių būdų, kaip išvilioti pinigus iš gyventojų sąskaitų. Šiam tikslui pasiekti sukčiai taip pat dažnai apsimeta įvairių institucijų atstovais, gyventojams į telefonus ar el. paštu siunčia fiktyvias nuorodas apie neva gautas siuntas ar, pavyzdžiui, nesumokėtą baudą.

Sportinių automobilių gamintojas „Porsche“ Jungtinėse Amerikos Valstijose sulaukė naujo grupinio ieškinio. Jame teigiama, kad bendrovės „pataisyti“ mobilieji įkrovikliai po atšaukimo veikia perpus lėčiau, o įkrovimo laikas pailgėjo dvigubai. Klientai, kurie už greitesnį įkrovimą mokėjo papildomai, dabar reikalauja ne tik grąžinti pinigus, bet ir atlyginti patirtą žalą. Viskas prasidėjo dar 2023 metais, kai klientai pradėjo skųstis, kad „Porsche Mobile Charger“ įkrovikliai perkaista.

Valstybės valdomas Turto bankas 2027 metų pirmąjį pusmetį tikisi pradėti ir iki 2029 metų pabaigos pastatyti pastatą, skirtą Klaipėdos apygardos teismui ir Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmams. Kaip BNS pranešė Turto banko atstovas Paulius Vaitekėnas, šią savaitę pasirašyta 500 tūkst.

Gyventojų noras pastatyti naują statinį, gauti daugiau privatumo ar tiesiog pasigražinti kiemą gali tapti galvos skausmus, dėl kurio teks mokėti ir baudą. Nuosavuose sklypuose dalis žemės savininkų jaučiasi galintys daryti viską, ko širdis geidžia. Tačiau realybė yra tokia, kad net ir už pasodintus medelius, tvorą ar savavališką statinį galima sulaukti administracinės atsakomybės.