Vieną didžiausių Baltijos šalyse finansų grupę turinčio Švedijos „Swedbank“ pablogino pavasarį skelbtas Baltijos šalių ekonomikų augimo šiais metais prognozes. Lietuvos bendrojo vidaus produkto didėjimo 2025-aisiais prognozė apkarpyta nuo 2,8 proc. iki 2,6 proc., Latvijos – nuo 2,5 proc. iki 2,3 proc., Estijos – 1,2 proc. iki 0,6 procento. Tuo tarpu Lietuvos ekonominės plėtros ateinančiais metais prognozė pagerinta nuo 2,3 proc. iki 3,2 proc., Latvijos – pabloginta nuo 2,5 proc. iki 2,3 proc.

Pasaulio ekonomika šiemet auga lėčiau, nes JAV ūkio plėtra yra kuklesnė. 2026 metų JAV ir euro zonos augimo prognozę šiek tiek pagerinome, tačiau nerimas dėl tolimesnių JAV prekybos politikos sprendimų išlieka. Europos Centrinis Bankas (ECB) šiemet turėtų dar kartą mažinti bazinę palūkanų normą, rašoma pranešime žiniasklaidai. 2025 metų Lietuvos BVP prognozės nekeitėme, bet pagerinome kitų metų augimo prognozę iki 3,1 proc., nes tikėtinas vienkartinis vartojimo šuolis.

Praėjusią savaitę vidutinė didmeninė elektros energijos kaina augo visose Baltijos šalyse, praneša energetikos bendrovė „Elektrum Lietuva“. Bendrovės duomenimis, Lietuvoje ir Latvijoje elektra brango 27 proc. bei atitinkamai siekė 102,98 ir 103,18 euro už megavatvalandę, o Estijoje kaina didėjo net 47 proc. iki 108,38 euro už megavatvalandę. „Praėjusią savaitę sumažėjus saulės ir vėjo jėgainių gamybai elektros kainos Baltijos šalyse šoktelėjo į viršų.

Daugiau nei 50 įmonių prašo 197 mln. eurų paramos didelės galios elektros energijos kaupimo įrenginiams įrengti – beveik dvigubai daugiau nei Energetikos ministerija buvo numačiusi skirti. Atsižvelgus į paramos poreikį bei siekį stiprinti elektros energetikos sistemos lankstumą bei patikimumą, ministerija numatė papildomai tam skirti 37,33 mln. eurų, o artimiausiu metu skelbs papildomą kvietimą, pranešė ministerija.

Didžiausią vidutinę algą Lietuvoje liepą mokėjo Lietuvoje veikiantis pasaulinės kriptovaliutų biržos „Binance“ padalinys „Bifinity – visą mėnesį dirbę 14 jos darbuotojų uždirbo vidutiniškai 20,84 tūkst. eurų (iki mokesčių), rodo „Sodros“ duomenys. Antroje vietoje buvo krovinių vežimo ir logistikos grupė „Girteka Group“, kurios šešių darbuotojų vidutinis atlyginimas siekė 20,6 tūkst. eurų, trečia – MG grupės“ valdomas holdingas „MG Investment“ (4 darbuotojai) su 20,4 tūkst. eurų.

Asociacijos „Investors’ Forum“ organizuojamoje tradicinėje konferencijoje Vilniaus rotušėje antradienį Lietuvos ir tarptautinio verslo, politikos, visuomenės bei mokslo lyderiai analizuos ekonomikos, saugumo, geopolitikos temas.

Vilniaus Naujininkų seniūnija atkreipia gyventojų dėmesį, kad dalyje seniūnijos kiemų vis dar pasitaiko balandžių lesinimo atvejų. Pavyzdžiui, pastebėta, jog balandžiai yra lesinami Darbininkų g. 18 kieme. „Dar pasitaiko, kad seniūnijoje kai kuriose vietose yra lesinami balandžiai (pvz. Darbininkų g. 18 kieme). Informuojame, kad tai yra draudžiama, o atsakomybė už laukinių paukščių lesinimą mieste yra numatyta ir Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnyje.

Lietuvoje yra skiriamos įvairių rūšių pensijos: nuo senatvės, šalpos ar negalios iki našlių, našlaičių ar valstybinių pensijų, kurių dydis svyruoja nuo 42 iki 2 tūkst. eurų. Tačiau tam tikrais atvejais gyventojai šių pinigų gali netekti. „Sodra“ primena, kas turi teisę į šias pensijas, kiek laiko jos mokamos, o kada jų mokėjimas gali būti laikinai ar visam laikui nutrauktas.

„Jei gaunate pašalpas, į kurias neturite teisės – jūsų laikas baigėsi“, – JK valdžia imasi griežtų priemonių pašalpų sukčiavimo kontrolei. Jungtinės Karalystės vyriausybė pasitelks sustiprintas pajėgas griežčiau kontroliuoti žmones, kurie ir toliau gauna pašalpas išvykę iš šalies. Nauja specializuota komanda pasitelks duomenis iš pasienio kontrolės, kad galėtų sekti, ar pašalpų gavėjai išvykę į užsienį ir ar vis dar turi teisę į mokėjimus.

Laikinasis socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius sako, kad pirmadienį pasirašyta koalicinė sutartis su „aušriečiais“ ir „valstiečiais“ gali pakenkti Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) reputacijai. „Priimdami sprendimą savo bendruomenėje kalbėjome pakankamai atvirai, nevyniodami į vatą, kad gali būti rimtų reputacinių dalykų. (...) Gali būti keliamos mūsų partnerių įvairios situacijos, teisinės, etinės ir visokios kitokios.

Šiemet Lietuvos sodininkystės sektorius susiduria su itin sudėtinga situaca. Specialistų vertinimu, nuostoliai kai kuriuose ūkiuose siekia net iki 90 procentų. Tai reiškia ne tik iššūkius augintojams, bet ir galimus kainų pokyčius vartotojams. Drastiškus pokyčius obuolių ūkiuose neseniai pastebėjo SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas, kuris savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo, kad šiemet Lietuvoje prognozuojamas 90 proc. mažesnis obuolių derlius nei lygiai prieš metus.

Gyventojai vis dar gali teikti paraiškas ir gauti pinigų už tai, kad jų žemės sklype išaugo medžiai savaiminukai. Dotacija Projekto veiklos finansuojamos remiantis 2024 m. birželio 6 d. Europos socialinio fondo agentūros atliktu medžių savaiminukų išsaugojimo ir įtraukimo į miško žemės apskaitą išlaidų fiksuotųjų vieneto įkainių nustatymo tyrimu. Pagal Aprašą teikiamo finansavimo forma – dotacija, ji apskaičiuojama teikiant paraišką Agentūros informacinėje sistemoje.

Pasikeitus Lietuvos valdančiajai koalicijai, Seimo pirmininku taps socialdemokratas Juozas Olekas. Tai numatyta pirmadienį socialdemokratų, „Nemuno aušros“ bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijų pasirašytos koalicijos sutarties priede. Šiuo metu Seimo pirmininko pareigas eina Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis, tačiau ši partija nebuvo pakviesta formuoti naujos valdančiosios daugumos.

Valdančioji Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) vadovaus devynioms ministerijoms, „Nemuno aušrai“ atiteks trys, o į koaliciją naujai prisijungiantys „valstiečiai“ gaus dvi ministerijas. Tai numatyta pirmadienį pasirašytoje koalicinėje sutartyje. LSDP ir toliau vadovaus Finansų, Krašto apsaugos, Kultūros, Socialinės apsaugos, Susisiekimo, Sveikatos, Švietimo, mokslo ir sporto, Užsienio reikalų bei Vidaus reikalų ministerijoms.

Išankstiniais duomenimis, 2025 m. liepą visos pramonės produkcijos vertė Lietuvoje sudarė 2,8 mlrd. eurų to meto kainomis ir, palyginti su birželiu, sumažėjo 1,8 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Per mėnesį 77,5 proc. sumažėjo pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamybos produkcija, popieriaus ir popieriaus gaminių – 9,6 proc., o medienos gaminių, išskyrus baldus, gamybos produkcija – 9,4 proc.

Italijos „UniCredit“ pranešė padidinęs efektyviąją valdomą Vokietijos „Commerzbank“ akcijų dalį iki 26 proc., konvertavęs dalį turėtų pastarojo išvestinių finansinių priemonių į akcijas. Italijos bankas ketina laikui bėgant konvertuoti visas likusias tokias priemones, o tai padidintų akcijų paketą iki apytikriai 29 procentų.

Nuo pirmadienio individualių namų savininkai, planuojantys juos modernizuoti pasinaudodami valstybės parama, jau gali teikti paraiškas kompensacinei išmokai už įdiegtas energinio efektyvumo didinimo priemones gauti, rašoma pranešime žiniasklaidai. Iš Klimato kaitos programos tam skirta 26 mln. eurų.

4 iš 10 – tiek „Lidl“ parduotuvės darbuotojų per pastaruosius metus pakilo iki parduotuvės vadovo pavaduotojo pozicijos. Šis rezultatas tapo naujos prekybos tinklo „Lidl“ darbdavio įvaizdžio kampanijos „Kartu su „Lidl“ – augi greičiau, sieki daugiau!“ pagrindu, kurioje dėmesys skiriamas karjeros galimybėms, greitam profesiniam augimui ir tobulėjimui. Kampanija pabrėžia, kad įsidarbinus pardavėju, per palyginti trumpą laikotarpį galima tapti parduotuvės vadovaujančiu personalu.

Pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos paskolų rinka pademonstravo įspūdingą augimą. Naujos paskolos siekia rekordinius lygius, o būsto paskolų apimtys kyla sparčiau nei pandemijos laikotarpiu. Tai rodo, kad gyventojų ir verslo pasitikėjimas ekonomikos perspektyvomis atsigauna – gyventojai aktyviai grįžta į būsto rinką, o verslas planuoja investicijas. Rekordai paskolų rinkoje Birželį naujų paskolų apimtys Lietuvoje pasiekė istorinį rekordą – naujų paskolų 12 mėn.

Palyginti su praėjusiais metais, šių metų pirmąjį pusmetį lietuviško kapitalo „Urbo“ bankas grynasis pelnas mažėjo pusantro karto – nuo 4,4 iki 2,9 mln. eurų. „Šių metų pirmo pusmečio banko pelną mažino besitraukiančios įmokų surinkimo ir operacijų užsienio valiuta pajamos.

Per pastaruosius metus Lietuvoje padaugėjo gyventojų, kurie save priskiria vidurinei klasei. Naujausia apklausa rodo, kad taip mano daugiau nei pusė šalies gyventojų. Šią tendenciją patvirtina ir ekonominiai duomenys – 58 proc. dirbančiųjų Lietuvoje gauna vidurinei klasei priskiriamas pajamas. Nepaisant to, kad oficiali statistika rodo šio sluoksnio stiprėjimą, gyventojų nuomonės dėl vidurinės klasės apibrėžimo išsiskiria.

Jonavos rajono savivaldybės tarybos nario ir artimo mero Mindaugo Sinkevičiaus draugo Erlando Andrejevo statybos įmonė „Menstata“ nuo 2021 metų dalyvauja savivaldybės viešuosiuose pirkimuose ir juos laimi, rašo portalas „Delfi“. Portalo žiniomis, iš viso įkūrimo metais tarybos nario įmonė laimėjo 11 viešųjų pirkimų, kuriuose pirkėjais buvo Jonavos rajone veikiantys darželiai bei savivaldybei priklausančios įmonės.

Vilniaus miesto savivaldybė perdavė Ukrainai automobilių, mobiliųjų telefonų bei kompiuterių. Kaip sekmadienį pranešė pati savivaldybė, parama perduota bendradarbiaujant su VšĮ „Miliūtė“, parama perduota po pagalbos prašymo iš Černivcų apskrityje esančio Novoselicos miesto. „Ukraina nepriklausomybės dieną sutinka karo sąlygomis, todėl mes savo ruožtu ir toliau padedame ten, kur pagalbos reikia labiausiai.

Grynieji dar neišnyksta, bet jų reikšmė sparčiai mažėja. Visoje Euro zonoje vis daugiau žmonių atsiskaito kortelėmis, išmaniaisiais telefonais ar programėlėmis, o fiziniai pinigai kasdieniame gyvenime naudojami vis mažiau.

TV6 laidos „Autopilotas“ naudoto automobilio rubrikoje – reto ir galingo „Lexus RC F“ kupė apžvalga. Tai tikras sportinis kupė, kuris turi išskirtinių savybių, kokių nepamatysime ne tik šio, bet ir kitų gamintojų modeliuose. XXI a. pradžioje, „Lexus“ norėjo save parodyti ne tik kaip „premium“ klasės sedaną bei krosoverį, bet ir sportiškų kupė modelių gamintoją. Todėl pasaulis sulaukė superautomobilio „Lexus LFA“, kompaktiško RC bei stilingo GT klasės LC modelių.

Automobilio įsigijimas – tai vilčių ir lūkesčių kupinas momentas. Tačiau šį džiaugsmą neretai sudrumsčia varginanti kova su netikėtais gedimais, kurių priežastys – nuo gamyklinio broko iki atkaklaus pardavėjų nenoro prisiimti atsakomybę. Kiekvienas pirkdamas naudotą automobilį susitaiko su faktu, kad jis yra naudotas ir gali turėtų smulkesnių ar didesnių trukumų. Tačiau perkant naują automobilį, iš salono, su gamintojo galiojančia garantija lūkesčių kartelė yra gerokai aukščiau.

Prasti popieriai Lietuvos siuvykloms – per dvejus metus šalyje jau bankrutavo 30 siuvyklų, o vos per pirmą šių metų pusmetį užsidarė jau aštuonios. Negana to, mažesnę apyvartą pernai fiksavo kas antra siuvimo įmonė. Pasak ekspertų, siuvimo pramonė tampa nebekonkurencinga, mat Azijos šalyse drabužiai gaminami daug pigiau. Patys siuvėjai atviri – trūksta darbuotojų, tenka uždaryti ne vieną parduotuvę, o pirkti modernią įrangą, stakles – itin brangu. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Daugelis keleivių, naudodamiesi viešuoju transportu, turi įsigiję bilietą ir tikisi, kad jų kelionė bus rami. Vis tik vilniečiai turi būti atsargūs, kadangi autobusas gali nuskaičiuoti pinigus už bilietą antrą kartą – tam net nereikės jūsų sutikimo. Tuo piktinosi vilnietis Povilas (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi), pakliuvęs į kuriozišką situaciją važiuodamas Vilniaus viešuoju autobusu.

Lietuviai šiemet negaili pinigų atostogoms. Pirmus 2 vasaros mėnesius – birželį ir liepą – plačiai atvėrė pinigines. Ekonomistai skaičiuoja, kad išlaidos pagrindinėse šalyse – Italijoje, Ispanijoje, kur dažniausiai atostogauja lietuviai – didėjo daugiau nei dešimtadaliu. O kryptis, kurios tampa mažiau populiarios, keičia kelionės į kitus žemynus – Ameriką ir Aziją. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

TV6 laidos „Autopilotas“ naudoto automobilio rubrikoje apžvelgtas lietuvių itin mėgstamas „Mercedes-Benz ML350d“ modelis, kurio gamyba prasidėjo dar 2011-asis metais, o Vokietijos automobilių gamintojas su šiuo savo modeliu nuolat stiprino pozicijas prabangių SUV rinkoje. Trečioji ML karta pasižymi universalumu, o laidos metu žurnalisto Vytenio Kudarausko apžvelgiamas „Mercedes-Benz ML350d“ leido pajausti aukšto lygio komfortą, jaukumą ir praktiškumą.

Pastaruoju metu degalų kainos mažėjo ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Dabar benzino kainos pas mus yra mažiausios tarp Baltijos šalių. Tačiau ar teko pastebėti, kad vienos rūšies dyzelinas atpigo visu euru? Prieš 2 metus, kai benzinas ir dyzelinas Lietuvoje vidutiniškai atsiėjo 1,61 euro (dabar – atitinkamai 1,40 ir 1,49 euro), gyventojus šokiravo 2,99 euro kainuojantis „My D“ dyzelinas degalinėje „Neste“. Tuo metu „Neste“ atstovai naujienų portalą tv3.lt patikino, kad tai – tikrai ne...

Jau kitąmet planuojama nauja tvarka, susijusi su automobilių pardavimu. Tiesa, dalis verslo atstovų atkreipia dėmesį, kad jau ir dabar galiojančiuose įstatymuose galima įžvelgti tam tikrų spragų, kuriomis piktnaudžiauja nesąžiningi transporto priemonių pardavėjai.

Gyventi daugiabutyje patogu, kadangi stogo remontu, lifto ar laiptinės tvarkymu, trūkusiais vamzdžiais ar kitais atnaujinimais čia pasirūpinama už jus. Vis tik keblumų kyla tada, kai bendri sprendimai tinka ne visiems, bet finansinę naštą už juos vis tiek tenka dalintis, net jei neturite tam pinigų. Tuo socialinio tinklo „Facebook“ grupėje piktinosi Greta (vardas – pakeistas), kurios mažą pensiją gaunanti mama dabar yra priversta mokėti didelius pinigus už mašinų aikštelę.

Lietuvoje vis daugėja ekologiškesne transporto priemone laikomų elektromobilių. Kiek reikia pasiruošimo, kad galėtumėme nesirūpinti, kad reikės krauti automobilį mieste? TV6 laida „Statybų gidas“ kviečia pasižiūrėti plačiau – ne tik, kiek kainuoja įkrovimo stotelė, bet ir kokią vertę ji sukuria, turint namuose. Kiek to patogumo, saugumo ir ar sutaupoma? Jei kada nors pagalvojote apie elektromobilį, galbūt metas pagalvoti ir apie tai, kur jį krausite.

Norintys pakeisti mobiliojo ryšio operatorių tai gali padaryti net neišėję iš namų – dažnai užtenka skambučio, o visu procesu pasirūpina paslaugų teikėjai. Tačiau norint pakeisti šviesolaidinio namų interneto teikėją procesas yra gerokai sudėtingesnis. Skirtingai nei mobiliojo ryšio atveju, keičiant namų interneto teikėją procesas užtrunka, todėl tai neretai tampa pagrindine priežastimi, kodėl vartotojai atidėlioja sprendimą keisti paslaugų teikėją.