Dėl šilumos tiekimo tinklų rekonstrukcijos Vilniaus Žvejų gatvėje nuo antradienio įvedami eismo ribojimai, pranešė vietos savivaldybė. Anot jos, 30 metrų tako atkarpoje Žvejų gatvėje, tarp Kalvarijų–Žvejų–Upės gatvių sankryžos ir panduso link krantinės, bus draudžiamas pėsčiųjų ir dviračių takas. Eismo ribojimai truks iki liepos 4 dienos.

Tarptautinio valiutos fondo ekspertai perspėja dėl Seime svarstomo leidimo išeiti iš antros pensijų pakopos, gąsdindami, kad dėl to sumažės lietuvių pensijos ateityje. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis ir Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Linas Kukuraitis. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Pirmadienį Ariogaloje atvertas eismas rekonstruotu tiltu per Dubysą, pranešė kelių operatorius „Via Lietuva“. Anot bendrovės, tiltas eismo dalyviams atvertas keliais mėnesiais anksčiau, nei planuota, o visus statybos darbus ketinama užbaigti liepos pabaigoje. „Ariogalos tiltas buvo kritiškai pavojingos būklės, todėl jo rekonstrukcija buvo būtina. Sutvarkytas ne tik tiltas, bet ir visa aplinkinė infrastruktūra – nuo pėsčiųjų ir dviračių takų iki žiedinės sankryžos ir apšvietimo.

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis teigia neateisiantis į antradienį prie parlamento rūmų planuojamą mitingą prieš nekilnojamojo turto (NT) mokestį. „Tuo metu bus Seimo posėdis“, – pirmadienį žurnalistams argumentavo S. Skvernelis. „Aš tikrai nemanau, kad tos problemos tokios turėtų būti sprendžiamos aikštėse, lipant politikams ant bačkos.

Praėjusią savaitę vidutinė didmeninė elektros rinkos kaina buvo mažiausia šiemet – 53 Eur / MWh, sklebia „Litgrid“. Elektros perdavimo sistemos operatorės duomenimis, praėjusią savaitę vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje mažėjo 7 proc. „Paskutinį kartą žemesnę vidutinę savaitės kainą matėme 2024 rugsėjo pabaigoje, kai ji siekė 45 Eur / MWh.

Vyriausybės teiktos mokesčių reformos pirmadienį ėmęsis Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) nutarė, kad nekilnojamojo turto (NT) mokesčiu pagrindinis žmogaus būstas neturėtų būti apmokestinamas iš viso. Už tai, kad pirmas būstas būtų apmokestinamas, balsavo trys komiteto nariai, prieš buvo penki, o du konservatoriai balsavime nedalyvavo. Komitetas nutarė, kad pajamos, gautos apmokestintos antrą būstą, patektų į Gynybos fondą, o ne savivaldai.

Vilniaus Nacionalinio stadiono statybų darbai turėtų prasidėti šio mėnesio pabaigoje, teigia dešimtmečius strigusio projekto vystymą perimti ketinančios statybų bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis. „Mes dedame visas pastangas, kad birželio pabaigoje ten jau atsirastų darbininkai ir reikalinga statybinė technika.

Gegužės mėnesio „Maxima“ fiksavo 36 tiekėjų prašymus didinti prekių tiekimo kainas, beveik trečdalis jų – dėl šviežios mėsos ir mėsos produktų. Vis dar neatslūgsta kavos brangimo tendencija, kurios tiekimo kainas atskiriems produktams mėginama kilstelėti vidutiniškai 17 proc., rašoma bendrovės pranešime žiniasklaidai.

Kauno geležinkelio stotis – tai ne tik svarbus susisiekimo taškas, bet ir reprezentaciniai vartai į miestą, kuriuos pirmiausia pamato atvykstantys keliautojai. Siekiant suteikti šiai vietai daugiau patogumo, estetikos ir funkcionalumo, šią savaitę čia pradedami teritorijos rekonstrukcijos darbai, rašoma Kauno miesto savivaldybės pranešime spaudai.

Šiuo metu Seime svarstomi svarbūs pakeitimai dėl pensijų kaupimo II-oje pakopoje. Bene svarbiausiai iš jų – lengvesnis sukauptų pinigų atsiėmimas ir savanoriškas dalyvavimas kaupime vietoje automatinio įtraukimo. Pataisas siūlanti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir kai kurie mokslininkai teigia, kad dėl permainų sistema esą taps patrauklesnė ir teisingesnė, gyventojai labiau ja pasitikės, nes galės patys įsivertinti, ar verta ten kaupti.

Seimui išvadą dėl mokesčių pertvarkos paketo teiksiantis Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) pirmadienį paskutinį kartą ketina svarstyti Vyriausybės inicijuojamus pokyčius ir balsuos dėl jų. Taip pat komitetas įvertins kelias dešimtis parlamentarų siūlomų pataisų bei Mokslų akademijos mokslininkų atliktą keičiamų mokesčių poveikio vertinimą.

Praėjusią savaitę patvirtinusi naujas antro 700 megavatų (MW) jūros vėjo parko aukciono sąlygas, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pirmadienį skelbs jo pradžią.

Maisto į namus per įvairias platformas užsisakinėja tūkstančiai. Vieni greito maisto užsisako vietoje vakarienės, kiti su draugais nusprendžia pasidalinti pica, likusieji tiesiog tingi eiti į parduotuvę. Vis tik ilgai laukto užsakymo atšaukimas gali visus šiuos planus sugriauti. Taip nutiko vilniečiui Justui (vardas pakeistas), kuris, išsirinkęs norimą patiekalą ir sumokėjęs už jį per „Bolt Food“ programėlę, ramiai laukė vakarienės.

Triukšmaujantis kaimynų augintinis daugiabučio gyventojams gali tapti tikru iššūkiu – ypač tada, kai nuolatinis triukšmas trikdo ne tik ramybę, bet ir miegą, poilsį ar darbą iš namų. Dar labiau nemalonu, kai į mandagius prašymus spręsti problemą nekreipiama dėmesio.

Valdančiąją koaliciją toliau drebina nesutarimai dėl nekilnojamojo turto mokesčio. Partijų lyderiams nutarus pagrindinio būsto neapmokestinti, pasipiktinimo neslepia dalis socialdemokratų. Štai Algirdas Sysas rėžia, kad šis projektas palankus prezidentui, Seimo Pirmininkui ir „Nemuno aušros“ lyderiui, kurie mokestį dabar moka, o kitąmet jau nebemokės.

Naujausias „Spinter tyrimų“ atliktas tyrimas, kurį užsakė Susisiekimo ministerija, atskleidė itin prastą Lietuvos kelių būklę. Apklausa parodė, kad beveik pusė šalies gyventojų dėl blogos susisiekimo infrastruktūros patiria regioninę atskirtį. Tuo tarpu net 61 procentas lietuvių mano, kad kelių būklė lemia ir šalies saugumą, o pagrindinis faktorius, trukdantis pagerinti infrastruktūrą – nepakankamas valstybės finansavimas.

Vis daugiau Lietuvos gyventojų nusprendžia apsidrausti – tiek siekdami apsaugoti savo turtą, tiek užsitikrinti finansinį saugumą netikėtais gyvenimo atvejais. Draudimo paslaugų populiarumas auga, o gyventojai vis aktyviau renkasi įvairias apsaugos formas – nuo transporto priemonių iki nekilnojamojo turto, sveikatos ar gyvybės draudimo.

Latvijos valdžia skelbia karą aukštoms maisto kainoms, nori įvesti žemų kainų krepšelį maisto produktams. Taip pat kurs sistemą, kurioje gyventojai lengvai galės pasitikrinti, kuriose parduotuvėse maisto produktai pigiausi. Jei Latvijai pasiseks, panašiu keliu žada eiti ir Lietuva. Tiesa, Lietuvos ekonomistai tokius planus vertina skeptiškai. Esą naivu tikėtis, kad maistas parduotuvėse atpigs.

Birželį planuojama pradėti valstybinės reikšmės rajoninio kelio Leipalingis–Kapčiamiestis–Kauknoris 10 km ilgio ruožo nuo Kapčiamiesčio iki Kauknorio fizinius remonto darbus, taip pat sutvarkyti jame esančius tiltus per Niedą ir Kalvį, praneša kelių operatorius „Via Lietuva“. Sutartis su rangovu UAB „Parama“ dėl šios kelio atkarpos sutvarkymo pasirašyta gegužės pradžioje. Pagal sutartį darbus planuojama atlikti iki 2026 m. pabaigos.

Keičiantis būstų statybos tendencijoms siekiama didesnio energinio naudingumo, tad gyvenamieji pastatai tampa vis sandaresni. Tačiau su mažesniais šilumos nuostoliais kyla rimtas iššūkis – oro cirkuliacijos trūkumas. Specialistai tinklalaidėje „Statybų gidas“ atkreipia dėmesį: be tinkamai suprojektuotos rekuperacinės sistemos net ir modernus būstas gali sukelti diskomfortą, o ilgainiui net pakenkti sveikatai.

TV6 laida „Autopilotas“ palygino du universalus, kuriuos abu galima įsigyti vos už 10 tūkst. eurų. „Peugeot 308“ ir penktos kartos „Opel Astra Sports Tourer“ yra to paties segmento automobiliai, o vairuotojai ieškantys šios klasės modelių dažniausiai pirmiausia dėmesį atkreipia į trečios kartos „Škoda Octavia Combi“ arba septintos kartos „Volkswagen Golf Variant“. Antros kartos „Peugeot 308“ pradėtas gaminti 2013-aisiais, o penktos kartos „Opel Astra“ dviem metais vėliau, 2015-aisiais, tačiau a...

Vienas didžiausių Lenkijos bankų gyventojams pasiūlė naują paslaugą – pradėjo dalyti žiedus, kuriais galima ir sumokėti už pirkinius parduotuvėje, ir išsiimti pinigų iš bankomato. Ar tokia paslauga šiuo metu gali pasinaudoti ir Lietuvoje veikiančių bankų klientai? Lenkijoje gerai žinomas bankas „Bank Pekao“ šią vasarą ruošiasi išdalinti 70 tūkst. bekontakčio atsiskaitymo funkciją turinčius žiedus, rašo „tvpworld.

Vasarą dauguma žmonių nori pailsėti ir planuoja atostogas, tačiau ne visi turi sukaupę tiek atostogų dienų, kiek norėtų, todėl dažnai ieško būdų, kaip jų gauti. Kai kurie nusprendžia pagudrauti ir atostogas ar kitas pramogas planuoja pasiėmę biuletenį laikino nedarbingumo metu.

Vidutinis mokestis gyventojui už pirmąjį būstą siektų apie 30 eurų per metus, jei tokiai formulei būtų pritarta. Taip skaičiavo finansų ministras, Seimui pristatydamas nekilnojamojo turto mokesčio pakeitimus. Kartu jis siūlė savivaldybėms pačioms nustatyti mokestį už pirmąjį būstą ir nuspręsti, ką nuo jo atleisti. Tačiau savivaldybių vadovai šį mokestį kritikuoja ir reikalauja visų pinigų – ir už pirmą būstą, ir už kitą nekilnojamąjį turtą.

Aplinkos ministerija pastaruoju metu sulaukia privačių miškų savininkų klausimų dėl gaunamų siūlymų parduoti miškus, kuriuos siunčia įvairios bendrovės ir viešosios įstaigos. Dažnai tokios bendrovės savininkams siųstuose laiškuose nurodo, kad gali suteikti informaciją apie jų sklypuose galiojančius dabartinius ar būsimus apribojimus veiklai vystyti ir pokalbio metu pasiūlo parduoti mišką už esą palankią kainą.

Kaip jaustumėtės, kai norėdami pakeisti palūkanas, sulauktumėte reikalavimo sumokėti beveik 1 tūkst. eurų? Ir jei dabartinis bankas neleistų pereiti į kitą, kur suteikiamos geresnės paskolos sąlygos? Į tokią nemalonią situaciją pakliuvo politikas Aleksej Persijanov, mokantis būsto paskolą bankui „Luminor“. Jis papasakojo, kad prieš 2 metus, kylant palūkanoms, nutarė jas penkeriems metams užfiksuoti. „Aš banko, kai fiksavau, klausiau, ar bus galima atfiksuoti.

Naujausia Valstybės duomenų agentūros statistika rodo, kad algų atotrūkis tarp sostinės ir likusios Lietuvos toliau auga. Sostinėje dirbantieji gauna maždaug puse tūkstančio eurų daugiau nei Zarasų gyventojai. Pasak ekonomistų, smulkiuose regionuose verkiant trūksta investicijų ir įmonių, kurios kurtų aukštą pridėtinę vertę.

Jei pavyks reformuoti antrąją pensijų pakopą, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė žada imtis sparčiau nei iki šiol didinti „Sodros“ senatvės pensijas. Dabar jos nesiekia nė pusės vidutinio atlyginimo šalyje. Ministrė užsimojo padaryti, kad pensijos sudarytų apie 60 proc. algos. Iš kur ims tam reikalingus porą milijardų eurų, dar neatskleidžia, tačiau net socialdemokratai tokių pažadų realumu abejoja.

Šią vasarą keliones suplanavę lietuviai mokės penktadaliu daugiau. Valstybės duomenų agentūra skaičiuoja, kad atostogų išvykų kaina per metus padidėjo 18 procentų. Tokias sąlygas visoje Europoje diktuoja rinka – žmonės keliauja vis dažniau, negaili pinigų. Tiesa, bendras prekių ir paslaugų kainų augimas, metinė infliacija Lietuvoje sulėtėjo. Pagrindinė priežastis – Donaldo Trumpo tarifų karai, dėl kurių degalų kainos Lietuvoje sugrįžo į praėjusių metų lygį.

Prasidėjus vasaros sezonui, šiltiems orams, nemažai lietuvių savaitgaliui ar ilgesnėms atostogoms vyksta į pajūrį. Vieni į Palangą, Nidą, Šventąją ar kitur sugalvoja važiuoti paskutinę minutę, kiti poilsį ten planuoja gerokai iš anksto. Vis tik nakvynė prie jūros kainuoja labai įvairiai ir gali skirtis šimtais eurų. Tą lemia ne tik apartamentų prabanga ar vieta, bet ir orai.

Lenkijos BVP 2025 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo 3,2 proc., o per visus 2024 m. – 2,9 proc., pirmadienį pranešė statistikos tarnyba GUS. Anksčiau GUS taip pat paskelbė greitąjį įvertį, kad gegužės mėn. infliacija pagal vartotojų kainų indeksą Lenkijoje sumažėjo iki 4,1 proc. Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas penktadienį platformoje „X“ ėmėsi komentuoti šiuos duomenis.

Kauno mero Visvaldo Matijošaičio iš dalies valdoma žuvies bei kitų maisto produktų gamybos ir prekybos „Vičiūnų grupė“ pernai balandį verslą Rusijoje bei kitose Rytų rinkose pardavė už kiek daugiau nei 100 mln. eurų. Tai BNS penktadienį patvirtino „Vičiūnų grupės“ valdybos narys Dainius Matijošaitis, paprašytas pakomentuoti BNS turimus duomenis ir iš įmonių ataskaitų paskaičiuotą galimą sandorio sumą. Šalių sutarimu pernai balandį įvykusio sandorio vertė iki šiol nebuvo skelbiama.

Per gegužės mėnesį Lietuvoje buvo įregistruota daugiau nei 1,3 tūkst. lengvųjų keleivinių elektromobilių. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, bendras elektromobilių skaičius šalyje šiuo metu viršija 34 tūkst. Skaičiuojama, jog praėjusį mėnesį Lietuvoje buvo įregistruoti 624 grynieji elektromobiliai ir 733 įkraunami hibridiniai automobiliai. LEA duomenimis, šis skaičius yra 1,7 proc. didesnis nei balandį ir 49 proc. didesnis nei prieš metus.

Vis daugiau pensinio amžiaus sulaukusių žmonių Lietuvoje ir visoje Europoje nusprendžia, kad pasitraukti iš darbo rinkos dar per anksti. Nepaisant skiriamos senatvės pensijos, tūkstančiai senjorų toliau dirba – kai kurie siekia papildomų pajamų, kiti – tiesiog nori išlikti aktyvūs. Kaip skelbia „Eurostat“, 2023 m. Europos Sąjungoje (ES) atliktos darbo jėgos apklausos duomenys rodo, kad net 56,4 proc.

Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį sumažinus palūkanų normas iki 2 proc., Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad aukštos infliacijos laikotarpis euro zonoje baigėsi – pasiekta neutrali palūkanų norma. „Dabar, po šito sprendimo, ateinama į tą dydį, kuris daugelio suprantamas kaip neutrali palūkanų norma – ekonomika nei skatinama, nei slopinama“, – žurnalistams penktadienį sakė G. Šimkus. „Pagrindinė infliacija nusistovi ties 2 proc.