Vokietijos pašalpų gavėjams tampa vis sunkiau iš papildomų darbų pereiti į įprastą užimtumą, „Bild“ cituojamas vyriausybės atsakymas į parlamento nario užklausą. Pasirodo, kad kasmet mažėja pereinančių nuo gyvenimo iš pašalpų sistemos į darbo rinką. Jei 2017 m. į darbą, nuo kurio mokamos socialinio draudimo įmokos, pavyko perkelti 102 084 asmenis, tai 2025 m. iki rugsėjo mėnesio – tik 50 831. Skaičiuojant visiems metams, tai sudarytų apie 67 tūkst. žmonių. Mažėja ir pati tokių perėjimų dalis.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pavadino Jungtinių Valstijų karą su Iranu „neapgalvotu“. JAV prezidentas Donaldas Trumpas atkirto, pareikšdamas, kad neapgalvotos yra paties F. Merzo kalbos. Kada ir kaip baigsis mūsų dienų didieji karai? Kokios baigties galima tikėtis iš Rusijos karo prieš Ukrainą? Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su buvusiu karinės žvalgybos vadu Gintaru Bagdonu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad išvakarėse Baltarusijos pasienyje buvo stebimas „gana specifinis aktyvumas“. Jo pranešimą cituoja portalas „Ukrainska pravda“. V. Zelenskis vaizdo kreipimesi sakė, kad „atidžiai viską fiksuojame, viską kontroliuojame ir, jei reikės, reaguosime“. „Ukraina pasirengusi ginti savo žmones, savo suverenitetą, ir tai turi suprasti kiekvienas, kurį bandoma įtraukti į bet kokią agresyvią veiklą prieš Ukrainą“, – pridūrė jis.

Šeštadienį NATO paskelbė bendradarbiaujanti su Jungtinėmis Valstijomis, siekdama suprasti Vašingtono sprendimą dėl JAV karių skaičiaus Vokietijoje sumažinimo 5 tūkst. dėl nesutarimų su Berlynu.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį paskelbė naujas sankcijas Kubai, nukreiptas prieš platų asmenų ratą šioje komunistų valdomoje šalyje ir keliančias grėsmę užsienio bankams, kurie jiems teikia paslaugas. Šios priemonės yra naujausias D. Trumpo administracijos žingsnis, siekiant daryti didelį spaudimą Kubai, kuri patiria didžiulę ekonominę krizę po to, kai Jungtinės Valstijos nutraukė naftos tiekimą iš Venesuelos.

Eidamas 60-uosius metus mirė buvęs „Formulės–1“ lenktynininkas ir paralimpietis Alessandro Zanardi. Italų sportininkas mirė gegužės 1 d. vakarą. Jo šeima apie netektį paskelbė šeštadienį. A. Zanardi šeima neatskleidė mirties priežasčių. „Alexas ramiai užmigo, apsuptas savo artimųjų“, – teigiama šeimos išplatintame pareiškime.

Čekija davė leidimą Slovakijos ministro pirmininko Roberto Fico lėktuvui kirsti šalies oro erdvę pakeliui į Rusiją, kur gegužės 9-ąją vyks Pergalės dienos paradas, pranešė Čekijos užsienio reikalų ministerijos atstovas po to, kai kelios Europos šalys blokavo šią kelionę.

Vokietijos gynybos ministras šeštadienį pareiškė, kad JAV karių išvedimo iš Vokietijos buvo laukiama ir kad Europa turi dėti daugiau pastangų, kad užtikrintų savo saugumą. „Kad JAV kariai traukiasi iš Europos, taip pat ir iš Vokietijos, to reikėjo laukti“, – pažymėjo Borisas Pistorius pareiškime, kurį naujienų agentūrai AFP atsiuntė jo vadovaujama ministerija. „Mes, europiečiai, turime prisiimti didesnę atsakomybę už savo saugumą“, – pridūrė jis.

JAV itin pigių skrydžių bendrovė „Spirit Airlines“ šeštadienį paskelbė pradėjusi veiklos nutraukimo procedūras, praneša „Deutsche Welle“. Sprendimas stabdyti veiklą įsigaliojo nedelsiant – buvo atšaukti visi skrydžiai, o klientų aptarnavimo paslaugos nebeteikiamos. Bendrovė paskelbė, kad už bilietus sumokėtus pinigus keleiviai gali atgauti pasinaudoję automatine pinigų susigrąžinimo procedūra.

Vladimiro Putino raginimai gimdyti kuo daugiau vaikų, abortų ribojimai ir bandymai diegti „tradicines vertybes“ nesugebėjo išsukti Rusijos iš kelio į demografinę duobę, remiantis naujausiais tyrimais skelbiama „The Moscow Time“. Vaikų gimimų skaičius Rusijos Federacijoje 2026 metais mažėjo jau 11-us metus iš eilės, vertina demografas Aleksejus Rakša. Jo skaičiavimais, per pirmąjį 2026 metų ketvirtį pasaulį išvydo 272 tūkstančiai kūdikių – 6 proc. mažiau nei prieš metus.

Tęsiantis konfliktui Artimuosiuose Rytuose, Jungtinės Valstijos penktadienį pranešė patvirtinusios 4 mlrd. JAV dolerių (3,4 mlrd. eurų) vertės raketų „Patriot“ pardavimą Persijos įlankos sąjungininkui Katarui. Taip pat buvo patvirtintas beveik 1 mlrd. JAV dolerių (0,85 mlrd. eurų) vertės tiksliųjų ginklų sistemų pardavimas Izraeliui.

JAV gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas nurodė iš Vokietijos išvesti apie 5 tūkst. JAV karių. Pentagono atstovas naujienų agentūrai dpa patvirtino, kad šis karių išvedimas turėtų būti baigtas per artimiausius 6–12 mėnesių.

Sulaukęs Kongreso spaudimo dėl leidimo konfliktui su Iranu, kuris jau įžengė į trečią mėnesį, prezidentas Donaldas Trumpas JAV aukščiausio rango įstatymų leidėjams penktadienį pareiškė, kad karo veiksmai Irane baigėsi.

Rusijos pajėgos ankstyvą šeštadienio rytą surengė naktines dronų atakas, taikydamosi į svarbiausius ir energetikos infrastruktūros objektus keliose Ukrainos srityse, o Ukrainos sričių pareigūnai ir vietos šaltiniai pranešė apie smūgius Mykolajivo, Kryvyj Riho bei Odesos srityse, rašo portalas „The Kyiv Independent“....

Karas Ukrainoje demonstruoja radikalų kovos veiksmų pobūdžio pokytį, kur bepiločiai orlaiviai tapo pagrindiniu įrankiu mūšio lauke. Analitikų vertinimu, būtent dronai šiuo metu sukelia iki 75 proc.

Estijos prezidentas paragino Europą pradėti galvoti apie tai, kaip reikės bendrauti su Rusija po karo Ukrainoje. Jis leidžia suprasti, kad nėra jokios strategijos, o jeigu karas netikėtai staiga baigtųsi, neaišku, kokios politikos laikysis Europos sąjunga. Tokie žodžiai kiek nustebino mūsų politikus, kurie sako, kad su karo nusikaltėliu Putinu, apskritai nėra ką kalbėtis. Nors, kad kalbėtis reikia, neseniai buvo pareiškęs konservatorius Andrius Kubilius.

Reguliarus drabužių keitimas ir skalbimas yra pagrindiniai higienos įpročiai, tačiau pasitaiko situacijų, kai tai padaryti yra gerokai sudėtingiau nei įprastomis aplinkybėmis. Pavyzdžiui, kosmosas yra viena iš ekstremalių vietų, kuriose skalbimas nėra lengvai įgyvendinamas procesas, rašo „IFL Science“. Pagrindinė priežastis – vanduo kosmose yra nepaprastai brangus išteklius. Jis toks vertingas, kad net šlapimas nėra išpilamas: jis perdirbamas ir išvalomas.

Iranas per tarpininką Pakistaną pateikė naują pasiūlymą deryboms su JAV, penktadienį pranešė valstybinė žiniasklaida. Oficialioji naujienų agentūra IRNA, nepateikdama išsamesnės informacijos, pranešė, kad Iranas ketvirtadienio vakarą perdavė savo naujausio derybų pasiūlymo tekstą Pakistanui, kaip tarpininkui derybose su JAV.

Ukrainos dronų smūgiai, prezidento Volodymyro Zelenskio duomenimis, nuo metų pradžios Rusijos naftos pramonei padarė mažiausiai 6 mlrd. eurų nuostolių. „Dėl smūgių, prastovų ir tiekimo vėlavimų“, – tinkle „Telegram“ vardijo V. Zelenskis. Jis pabrėžė, kad atakos balandį pasiekė naują lygį. Dronai esą skrenda ne tik toliau nei bet kada anksčiau, rekordinis yra ir atakų intensyvumas.

Internete plinta vaizdai, kuriuose kinės demonstruoja nuotraukas ir vaizdo įrašus dėvėdamos drabužius su milžiniškomis ryškiomis etiketėmis. Ir tai nėra naujas mados aksesuaras, o specialus kovos su „apsipirkimo sukčiais“ metodas. Viskas dėl to, kad Kinija susidūrė su viena rimčiausių problemų internetinės mados srityje.

Nepaisant kelių spėjamų pasikėsinimų, JAV prezidentas Donaldas Trumpas nenori dėvėti neperšaunamos liemenės – dėl estetinių priežasčių. „Nežinau, ar ištverčiau, atrodydamas 20 svarų sunkesnis“, – pareiškė jis ketvirtadienį žurnalistams Vašingtone. Pasak amerikiečių žiniasklaidos, apie šią priemonę svarstyta po šūvių per renginį Vašingtone praėjusį šeštadienį, kuriame dalyvavo ir D. Trumpas. Jo buvo paklausta apie galimybę dėvėti neperšaunamą liemenę, patvirtino D. Trumpas.

Jungtinėje Karalystėje (JK) veikiantis šešėlinis teisininkų ir konsultantų tinklas už tūkstantines sumas padeda migrantams klastoti įrodymus ir apsimesti homoseksualais, kad šie galėtų gauti prieglobstį šalyje. BBC atliktas tyrimas atskleidė, kaip pasibaigus vizų galiojimui užsieniečiai mokomi kurti melagingas gyvenimo istorijas, klastoti medicinines pažymas ir inscenizuoti tos pačios lyties asmenų santykius.

Praėjus dienai po to, kai pareiškė svarstąs apie amerikiečių karių skaičiaus mažinimą Vokietijoje, JAV prezidentas Donaldas Trumpas tuo pačiu pagrasino dar dviem šalims. Paklaustas, ar galėtų tokį žingsnį įsivaizduoti ir Italijoje bei Ispanijoje, jis sakė: „Taip, tikriausiai. Tikriausiai padarysiu tai“. Italija nepadėjo Jungtinėms Valstijoms, tęsė D. Trumpas, tačiau daugiau detalių nenurodė.

Tęsiantis trapioms paliauboms tarp Izraelio ir Irano remiamos „Hezbollah“ grupuotės, JAV reikalauja tiesioginių derybų tarp Izraelio ir Libano aukščiausiu lygiu. „Libanas yra kryžkelėje. Jo žmonės turi istorinę galimybę susigrąžinti savo šalį ir kurti savo ateitį kaip tikrai suvereni, nepriklausoma tauta“, – teigiama tinkle „X“ paskelbtame JAV ambasados Beirute pranešime. Galioja paliaubos Konflikte tarp „Hezbollah“ grupuotės Libane ir Izraelio šiuo metu galioja paliaubos.

Tuapsės jūrų terminalui Rusijos Krasnodaro krašte praėjusią naktį vėl buvo smogta dronais, kilo gaisras, praneša naujienų agentūra UNIAN....

Kadaise tariamai iššūkį metusi Vladimirui Putinui prezidento rinkimuose, viena populiariausių ir žinomiausių Rusijoje žmonių, televizijos laidų vedėja Ksenija Sobčak išgyrė Rusijos valdžią, įskaitant ir Vladimirą Putiną.

Šiemet Vladimiro Putino propagandiniame gegužės 9-osios parade nebus nei tankų, nei šarvuočių, nei kitos karinės technikos kolonos. Išriedės tik fronte nenaudojamos strateginės raketos ir pražygiuos kariai. Panašu, kad visa technika fronte, kur Maskva, praėjus ketveriems karo metams vis dar bando užgrobti visą Donbasą. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Rusijos valdžios institucijos kartu su Amerikos puse bando rasti būdų sušvelninti sankcijas Rusijai, „RBC-Ukraine“ sakė informuotas šaltinis Ukrainos vyriausybėje. Pasak šaltinio, tariamas Rusijos pasirengimas sutikti su paliaubomis su Ukraina galėtų būti panaudotas kaip derybinis svertas, siekiant pateisinti sankcijų švelninimą. „Jie nori tam tikru momentu inicijuoti derybas dėl paliaubų ir pabandyti susitarti, pavyzdžiui, dėl savaitės trukmės ugnies nutraukimo.

Rusija galės išlaikyti dabartinį karo intensyvumą dar mažiausiai 1-2 metus, tačiau jos galimybės vykdyti plataus masto puolimą išlieka ribotos, teigė Ukrainos Nacionalinės gvardijos vadas Oleksandras Pivnenko. Pasak jo, Rusija turi reikšmingą mobilizacinį rezervą, kuris kartu su autoritarine sistema leidžia papildyti kariuomenę net ir patiriant didelius nuostolius. „Kalbant apie gyvąją jėgą, jie gali kariauti dar 1-2 metus net ir su tokiais nuostoliais“, – sakė O. Pivnenko.

Jungtinių Valstijų Jungtinio štabo pirmininkas generolas Danas Caine‘as pareiškė, kad Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas padeda Iranui vykdyti karą. Jis teigė, kad Rusija padeda Iranui kare prieš JAV, tačiau atsisakė pateikti detalių, rašo „The Guardian“. „Ten tikrai kažkas vyksta“, – pridūrė jis. Prakalbo apie Putino veiksmus Komiteto pirmininkas, respublikonų senatorius Rogeris Wickeris, su tuo sutiko.

Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas pusantros valandos kalbėjo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kuris D. Trumpui skundėsi Ukrainos smūgiais į Rusijos naftos pramonės objektus. Ir V. Putinas, ir D. Trumpas sako pasiūlę skelbti paliaubas gegužės 9-ąją, kai rusai švęs propagandinę pergalės dieną. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose. Apie naują pokalbį su Rusijos diktatoriumi D. Trumpas papasakojo Baltuosiuose rūmuose priimdamas Mėnulį apskriejusius astronautus.

Balandį Ukrainos atakų prieš Rusijos naftos infrastruktūrą skaičius pasiekė aukščiausią lygį nuo gruodžio. Dėl to Rusijos naftos perdirbimo apimtys sumažėjo iki žemiausio lygio per kelerius metus, praneša „Bloomberg“. Pasak leidinio, balandį buvo įvykdytas mažiausiai 21 smūgis prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, jūrinius objektus ir vamzdynų infrastruktūrą. Šių smūgių tikslas – sumažinti Maskvos pajamas iš pasaulinių naftos rinkų.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas tikisi maksimalių pastangų plėtojant Bundesvero karinį potencialą, kuris turi būti pasirengęs gynybai ir atgrasymui „jau dabar“. Kancleris aukštai įvertino Bundesvero pasiekimus karinės modernizacijos srityje, tačiau paragino dėti dar daugiau pastangų stiprinant atgrasymo ir gynybos pajėgumus, praneša „Die Welt“. Merzas ragina ruoštis gynybai „Visas Bundesveras išgyvena esminių pokyčių laikotarpį.

Po pokalbio tarp JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino, daugelis klausimų vis dar lieka neatsakyti, teigė ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Kaja Kallas, praneša „The Guardian“. K. Kallas pažymėjo, kad taikos derybos dėl Ukrainos, panašu, „stringa“, ir nėra aišku, ar per D. Trumpo telefoninį pokalbį su V. Putinu buvo pasiekta reikšminga pažanga.

Bomba, skirta „Bučos skerdiku“ vadinamam asmeniui, pražudė pavaldinį atokiame Rusijos mieste, praneša šaltiniai. Teigiama, kad Rusijos vadas, vadovavęs pajėgoms per 2022 m. Bučos žudynes, buvo numatytas sprogimo taikinys.