Kuveito nacionalinė naftos bendrovė šeštadienį paskelbė mažinanti žalios naftos gavybą dėl Irano atakų ir grėsmių Hormūzo sąsiauriui, kuris yra pagrindinis Persijos įlankos angliavandenilių tranzito punktas.

Baltieji rūmai socialiniuose tinkluose penktadienį ištrynė realybės ribas, paskelbdami montažus, kuriuose Holivudo filmų ir vaizdo žaidimų ištraukos sujungtos su realiais karinių smūgių Iranui vaizdais.

Kyjivas siekia atgauti 80 mln. dolerių grynųjų ir devynis aukso luitus, kuriuos Vengrija konfiskavo šią savaitę sulaikiusi septynis Ukrainos banko darbuotojus, penktadienį pranešė Centrinio banko vadovas. Ketvirtadienį Vengrija sulaikė septynis Ukrainos valstybinio „Oščadbank“ darbuotojus, kai šie vežė grynuosius pinigus iš Austrijos į Ukrainą. Penktadienį jie buvo paleisti.

Meksikos prezidentė Claudia Sheinbaum palankiai įvertino specialiųjų pajėgų operaciją, kurios metu buvo „likviduotas“ labiausiai ieškomas šalies nusikaltėlis – narkobarono Nemesio Oseguera Cervantesas, dar žinomas kaip „El Mencho“. Jis mirė suimtas praėjusį sekmadienį, netrukus po to, kai buvo sučiuptas per kruviną susišaudymą Chalisko valstijoje.

JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas penktadienį pareiškė, kad jo vyriausybė svarsto galimybę atšaukti sankcijas didesniam Rusijos naftos kiekiui, o ankstesnę dieną Vašingtonas dėl smarkiai išaugusių pasaulinių naftos kainų laikinai leido Indijai pirkti naftą iš Maskvos. JAV ir Izraelio karas prieš Iraną bei Teherano atsakomieji išpuoliai Persijos įlankos regione sukrėtė pasaulio energetikos ir transporto sektorius, praktiškai sustabdydami veiklą Hormūzo sąsiauryje.

Iranui tęsiant atakas Persijos įlankos regione, šeštadienį virš Dubajaus oro uosto pasigirdo sprogimas, po kurio į orą pakilo dūmų debesis, naujienų agentūrai AFP pranešė liudininkas. Sekimo svetainėje „Flightradar24“ buvo matyti, kad lėktuvai, regis, laukimo režimu sukiojosi virš šio oro uosto.

Izraelio kariuomenė pranešė, kad šeštadienį daugiau nei 80 naikintuvų įvykdė smūgių bangą Irano kariniams objektams, raketų paleidimo įrenginiams ir kitiems taikiniams Teherane bei centrinėje Irano dalyje. „Daugiau nei 80 Izraelio karinių oro pajėgų naikintuvų (...) užbaigė papildomą smūgių bangą, nukreiptą į Irano teroristinio režimo infrastruktūrą“, – teigiama kariuomenės pranešime.

JAV Valstybės departamentas penktadienį patvirtino skubų 12 tūkst. bombų korpusų pardavimą Izraeliui, šioms šalims įsitraukiant į aštrėjantį karą Artimuosiuose Rytuose. Remiantis pranešimu spaudai, prašomą 450 kg bombų korpusų, kurių vertė siekia apie 151,8 mln. JAV dolerių (130 mln. eurų), pardavimą patvirtino Valstybės departamento Politinių ir karinių reikalų biuras.

Penktadienį Rusijos autoritarinis prezidentas Vladimiras Putinas telefonu kalbėjosi su Irano prezidentu Masoudu Pezeshkianu, skelbia Kremlius. Pokalbio metu V. Putinas pareiškė užuojautą dėl Irano aukščiausiojo lyderio Ali Khamenei, kitų vyriausybės pareigūnų ir civilių gyventojų mirčių visoje šalyje, rašo BBC.

Kovo 5-ąją Teheranas surengė koordinuotą raketų ir dronų ataką prieš Persų įlankos šalis. Taip režimas reaguoja į Jungtinių Valstijų ir Izraelio pareiškimą, esą Iranas paleidžia bene 90 proc. mažiau raketų, nes daug raketų paleidimo sistemų buvo sunaikintos. Teheranas intensyvina smūgius į Izraelį ir netgi pagrasino suduoti smūgį Tel Avive esančiam branduoliniam Dimonos reaktoriui. Kuveito Ali al Salemo bazėje įsikūrusios Jungtinių Valstijų pajėgos.

Vengrijos sprendimas sulaikyti Ukrainos banko darbuotojus peržengia pavojingą ribą ir primena Maskvos veiksmus, teigia Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sibiha, praneša „RBK-Ukraina“. „Rusijos stilius vengrų provokacijose. Yra ribos, kurių negalima peržengti. Yra taisyklės, kurių reikia laikytis net sudėtingiausiomis politinėmis aplinkybėmis. Tai, kas įvyko kovo 5 d. Budapešte, peržengė šias ribas“, – pažymėjo ministras. „Mes tai jau ne kartą matėme.

Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas oficialiai patvirtino savo šalies antikarinę poziciją, atsižvelgdamas į karinį konfliktą tarp JAV, Izraelio ir Irano.

Lenkija uždaro dalį savo oro erdvės šalies rytuose, „Facebook“ praneša šalies oro navigacijos agentūra (Polska Agencja Powietrznej). Pranešime nurodoma, kad nuo 2026 m. kovo 10 d. iki šių metų birželio 9 d. saugumo sumetimais karinės vadovybės reikalavimu įvedami apribojimai. Paaiškinama, kad šis sprendimas priimtas dėl pakartotinių sienos pažeidimų iš nežinomos kilmės dronų.

Dėl saugumo Vokietijos kariuomenė stabdo socialinių tinklų nuomonės formuotojų veiklą savo gretose ir griežtina ribojimus fotografavimui ir filmavimui bazėse ar laivuose. Baiminantis, kad internete paskelbti vaizdai gali atskleisti slaptą informaciją, vasario 20 dieną įsigaliojo naujos taisyklės, penktadienį pranešė Gynybos ministerijos atstovė. „Tai nereiškia, kad nebeliks jokio turinio iš, pavyzdžiui, gerai žinomų nuomonės formuotojų“, tarnaujančių kariuomenėje, sakė atstovė.

Rusijos pajėgos vėl pagrobė žmonių iš Sumų srities. Tai 19 civilių iš Sopycho kaimo, kurie buvo pagrobti ir išvežti į Rusiją, tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos įgaliotinis žmogaus teisių klausimu Dmytro Lubinecas. Pradžioje su jais buvo prarastas bet koks kontaktas, tada vienoje Rusijos stočių buvo parodytas interviu su jais, sakė D. Lubinecas. Prievartinės civilių gyventojų deportacijos yra tarptautinės humanitarinės teisės ir karo įstatymų bei papročių pažeidimas.

Po dronų smūgių Kiprui ES šalyje diskutuojama apie prisijungimą prie NATO. „Jei būtų įmanoma, mes jau ryt pateiktume paraišką“, – Graikijos stočiai „Skai“ sakė prezidentas Nikosas Christodoulidisas. Jis pridūrė, kad Kipras rengiasi galimai narystei Aljanse. Kariniu, operaciniu ir administraciniu lygiu dirbama, kad šalis galėtų veikti, „kai tik tai leis politinės sąlygos“. Kliūtis – Turkija Tačiau prezidentas pabrėžė, kad toks žingsnis šiuo metu negali būti įgyvendinamas.

Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas penktadienį pareiškė, kad santykiuose su Jungtinėmis Valstijomis „lojalus bendradarbiavimas“ turėtų nugalėti konfrontaciją, po įtampos, kilusios dėl Madrido prieštaravimo, kad Vašingtonas naudotų jo bazes atakoms prieš Iraną. Santykiuose turi vyrauti „pagarba, lojalaus bendradarbiavimo dvasia ir lygiateisiškumas“, kalbėjo jis per bendrą spaudos konferenciją su Portugalijos ministru pirmininku Luisu Montenegro.

Pasak trijų su žvalgybos duomenimis susipažinusių pareigūnų, Rusija teikia Iranui informaciją apie taikinius, kad šis galėtų smogti JAV pajėgoms Artimuosiuose Rytuose.

Europos Sąjunga (ES) penktadienį pasmerkė kaip nepriimtiną Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio grasinimą Vengrijos lyderiui Viktorui Orbanui, aštrėjant ginčui dėl sustabdytų Rusijos naftos tiekimų. „Mes, kaip Europos Komisija, labai aiškiai sakome, kad tokia kalba yra nepriimtina. Negali būti jokių grasinimų ES valstybėms narėms“, – žurnalistams teigė atstovas spaudai Olofas Gillas, pasmerkdamas visų pusių „kurstančią retoriką“ kaip nenaudingą.

Penktadienį Izraelio kariuomenė pranešė, kad jos naikintuvai „sugriovė“ požeminį bunkerį, kuriame veikė nužudytojo lyderio ajatolos Ali Khamenei vadavietė. „Požeminis karinis bunkeris, kuris buvo įrengtas po režimo vadovybės kompleksu Teherano centre, buvo skirtas Irano režimo aukščiausiajam lyderiui, jame veikė saugi atsarginė vadavietė“, – teigė kariuomenė.

Venesuela pažadėjo saugias sąlygas užsienio kasybos bendrovėms, norinčioms investuoti šalyje, ketvirtadienį pranešė JAV pareigūnas, o Vašingtonas paskelbė, kad atkurs diplomatinius ryšius su Karakasu. Vidaus reikalų sekretorius Dougas Burgumas, prezidento Donaldo Trumpo kabineto narys, sakė, kad iš Karakaso gavo patikinimų, jog „vyriausybė užtikrins jų saugumą“, pridurdamas, kad Venesuela 2026 m. viršys savo naftos ir dujų gavybos tikslus.

Jungtinės Valstijos suteikė Indijai 30 dienų išimtį pirkti rusišką naftą, ketvirtadienį pranešė JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas. Ši priemonė „leis naftai ir toliau tekėti į pasaulinę rinką, – teigė S. Bessentas įraše platformoje „X“. – Indija yra svarbi Jungtinių Valstijų partnerė, ir mes labai tikimės, kad Naujasis Delis padidins JAV naftos pirkimą. Ši laikina priemonė sumažins spaudimą, kurį sukėlė Irano mėginimas paversti pasaulinę energetiką įkaite.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nurodė tikintis, kad vienas Europos Sąjungos politikas neužblokuos 90 mlrd. eurų paramos paketo Ukrainai, tačiau jo pavardės neįvardijo. Vis dėlto šalies vadovas leido suprasti, kad kalba apie Vengrijos premjerą Viktorą Orbaną, kuris pastaraisiais metais ne kartą kritikavo ES sprendimus dėl finansinės ir karinės pagalbos Kyjivui, skelbia „Telegram“ kanalas UNIAN. „Tikimės, kad vienas ES žmogus neužblokuos 90 mlrd.

Izraelio gynybos pajėgos (IDF) anksti penktadienį pranešė, kad pradėjo atakuoti Irano infrastruktūrą. „IDF pradėjo plataus masto smūgių bangą prieš Irano teroro režimo infrastruktūrą Teherane“, – sakoma kariuomenės pranešime „Telegram“ tinkle. Izraelis, nuo šeštadienio bombarduojantis Iraną, ketvirtadienį pareiškė pereinantis į kitą ginkluoto konflikto fazę. „Šioje fazėje toliau naikinsime režimą ir jo karinius pajėgumus“, – sakė Izraelio generalinio štabo viršininkas Eyalas Zamiras.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha penktadienį apkaltino Vengriją įkaitais paėmus septynis ukrainiečių banko darbuotojus. „Šiandien Budapešte Vengrijos valdžios institucijos paėmė įkaitais septynis Ukrainos piliečius“, – socialiniame tinkle „X“ parašė A. Sybiha.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Iranas „prarado viską“, ir atmetė sausumos invazijos poreikį šiuo metu – tokią operaciją pavadindamas „laiko švaistymu“, rašo „Sky News“. Irano oro gynybos ir raketų pajėgumai visiškai arba iš esmės sunaikinti, ketvirtadienį pareiškė JAV prezidentas D.Trumpas. „Jų priešlėktuvinių ginklų nebėra. Taigi jie neturi oro pajėgų. Jie nebeturi oro gynybos. Visų jų lėktuvų nebėra“, – sakė D. Trumpas. JAV prezidentas pridūrė, kad buvo sunaikinta 60 proc.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Kuba gali būti kita šalis po to, kai Jungtinės Valstijos nuvers ajatolų režimą Irane, praneša „Politico“. D. Trumpas sakė, kad JAV vyriausybė atliktų reikšmingą vaidmenį galimoje Kubos vyriausybės žlugimo situacijoje. Jis taip pat užsiminė, kad naujoji Venesuelos vadovybė galėtų dalyvauti pastangose nuversti Kubos valdžią, rašo „RBC-Ukraina“. „Venesuelai sekasi fantastiškai. (Delcy Rodriguez) dirba fantastišką darbą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pranešė, kad keičia Krašto saugumo departamento vadovę Kristi Noem. D. Trumpas, „Truth Social“ įraše, teigė, kad kovo 31 dieną K. Noem Krašto saugumo departamente pakeis Oklahomos senatorius Markwayne'as Mullinas.

NATO ketvirtadienį pranešė sustiprinusi aljanso „balistinių raketų gynybos poziciją“, kuri išliks padidinto lygio, kol sumažės Irano atsakomųjų smūgių į JAV ir Izraelio atakas grėsmė. „Vakar (...) NATO padidino savo aljanso masto balistinių raketų gynybos poziciją“, – socialiniuose tinkluose pasidalintame pareiškime teigė atstovas Martinas O'Donnellas (Martinas O'Donelas), pridurdamas, kad šis žingsnis buvo žengtas po to, kai NATO perėmė raketą, nukreiptą į Turkiją.

Nuo konflikto pradžios Artimuosiuose rytuose JAV prezidentas Donaldas Trumpas beveik nenulipa nuo telefono – vykdo asmeninę žiniasklaidos kampaniją, rašo „Sky News“. Kaip teigia analitikas James‘as Matthews, D. Trumpas pats skambino žurnalistams – per pastarąsias 5 dienas davė mažiausiai 17 interviu. „Manau, kad tai jau savaime yra problema – ir priežastis, kodėl JAV įsitraukimas ir jo motyvai pateikiami fragmentiškai, o tai atskleidžia prieštaravimus.

Iranui trikdant eismą Hormūzo sąsiauriu ir atakuojant energetikos objektus Vidurio Rytuose, situacija naudojasi Vladimiras Putinas. Kylant energetikos kainoms jis ne tik brangiau parduoda savo naftą, bet ir ėmė atvirai šantažuoti Europą – grasina anksčiau laiko pasitraukti iš Europos rinkos. O rusiškų išteklių ištroškusi Vengrija su Slovakija taip pat stiprina spaudimą Ukrainai dėl sustabdyto „Družbos“ vamzdžio. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Jungtinės Valstijos paprašė Ukrainos pagalbos atremiant Irano dronų atakas Artimuosiuose Rytuose, ketvirtadienį pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir pridūrė, kad nurodė suteikti ekspertų pagalbą. „Gavome Jungtinių Valstijų prašymą dėl konkrečios paramos apsaugai nuo „Shahed“ dronų Artimųjų Rytų regione“, – socialiniame tinkle „X“ rašė V. Zelenskis, turėdamas omenyje Irano sukurtus dronus, kuriuos Rusija taip pat naudoja invazijoje į Ukrainą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad naftotiekis „Družba“ gali vėl pradėti veikti tik po keturių ar šešių savaičių. „Dabartinė informacija yra ta, kad per mėnesį ar pusantro šis naftotiekis gali būti parengtas darbui, tačiau tai nereiškia, kad viskas, kas buvo sunaikinta, bus visiškai atkurta“, – susitikime su vyriausybės pareigūnais, kurį stebėjo žurnalistai, teigė V. Zelenskis.

Pirmąkart po plataus masto invazijos Ukrainoje pradžios Rusijai šiemet atidarant savo paviljoną Venecijos bienalėje, Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys kritikuoja organizatorių sprendimą leisti Maskvai grįžti į tarptautinį meno renginį. „Su žudiku ir teroristu negali būti jokio grįžimo prie įprastų santykių.

NATO neplanuoja taikyti 5-ojo straipsnio dėl kolektyvinės gynybos po to, kai buvo numušta balistinė raketa, skridusi Turkijos kryptimi. Tai interviu agentūrai „Reuters“ pareiškė Aljanso generalinis sekretorius Markas Rutte, kilus baimėms, kad NATO gali būti įtraukta į karą tarp JAV ir Irano.