Ketvirtadienį Pietų Karolinos valstijos universitete buvo nušauti du žmonės, dar vienas asmuo buvo sužeistas, pranešė universitetas, kurio miestelio teritorija šiuo metu yra uždaryta. „Universiteto miestelio teritorija buvo uždaryta ketvirtadienį maždaug 21.15 val. (penktadienį 2.15 val. Grinvičo laiku), gavus pranešimą apie šūvius viename iš studentų bendrabučio „Hugine Suites“ butų“, – nurodoma universiteto pranešime. „Universiteto miestelio teritorija tebėra uždaryta.

Šiaurės Korėja penktadienį pagrasino „baisiu atsaku“, jei iš Pietų Korėjos į jos oro erdvę vėl skris dronai, pranešė valstybinė Korėjos centrinė naujienų agentūra (KCNA). Toks įspėjimas pasigirdo po to, kai Pietų Korėjos tyrėjai atliko kratas šalies žvalgybos agentūros biuruose, siekdami nustatyti, kas atsakingas už sausio mėnesį įvykusį incidentą, per kurį, kaip teigia Pchenjanas, netoli Kaesongo pramoninės centro buvo numuštas Pietų Korėjos žvalgybinis dronas.

Briuselyje vykusio NATO gynybos ministrų susitikimo metu Aljanso vadovas Markas Rutte pabrėžė pagrindinius skirtumus tarp NATO ir buvusio Varšuvos pakto bei akcentavo vienybės svarbą, praneša „Clash Report“. Kalbėdamas susitikime jis retoriškai klausė, koks yra didžiausias skirtumas tarp NATO ir Varšuvos pakto. Pasak jo, esminis NATO stiprybės pagrindas – demokratinės vertybės. „NATO yra demokratinių valstybių koalicija su laisva žiniasklaida ir įvairių tipų politikais“, – sakė M. Rutte.

Jungtinės Valstijos mano, kad Ukrainos ateitis yra NATO. Tačiau Pentagono spaudos sekretorius generolas majoras Patas Ryderis teigia, kad yra viena sąlyga – atitinkamą sprendimą turi priimti visos 32 Šiaurės Atlanto Aljanso narės, rašo „RBC-Ukraina“. „Tai yra NATO Aljanso sprendimas, taigi 32 šalys, tačiau tai, ką dabar darome – ir esate girdėję kitus tai sakant – yra tilto kūrimas Ukrainai, kad ji galėtų prisijungti prie NATO“, – sakė jis, atsakydamas į klausimą, ar, jo nuomone, Ukraina t...

Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad turėjo savų priežasčių atleisti Andrijų Jermaką iš prezidento kanceliarijos vadovo pareigų. Tačiau tai neįvyko dėl „Midas“ bylos, rašo „The Atlantic“. Ukrainos prezidentas atsisakė pripažinti, kad korupcijos tyrimai Ukrainos energetikos sektoriuje, ypač „Midas“, privertė jį atleisti A. Jermaką. Paaiškino, kodėl atleido Jermaką „Turėjau savų priežasčių“, – pabrėžė V. Zelenskis.

Didžiojoje Britanijoje – nerimo banga. Baiminamasi, kad susirgęs cholera mirė senjoras. Kaip skelbia „Daily Mail“, tai būtų pirmasis atvejis šalyje per 125 metus. Vyrui buvo 80 metų. Skelbiama, kad jis turėjo du vaikus, mirė Džordž Eliot ligoninėje Nanitaune. Anglijoje – nerimas dėl choleros Vyras susirgo maždaug savaitė prieš savo mirtį. Vyras buvo paguldytas į ligoninę, tačiau jo būklė ėmė sparčiai prastėti. Jau iš pradžių buvo baiminamasi, kad jis susirgo cholera.

Seksualinio nusikaltėlio Jeffrey Epsteino skandalas klibina ir britų premjero kėdę. Keiras Starmeris parlamente aiškinosi, kodėl Amerikos ambasadoriumi paskyrė su seksualiniu nusikaltėliu draugavusį Piterį Mandelsoną. Tuo metu Amerikoje Kongrese dėl draugystės su J. Epsteinu aiškinosi dabartinis prekybos sekretorius Howardas Lutnickas. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Taivaniečių prezidentas Lai Ching-te paragino Taivaną ir Europą labiau bendradarbiauti gynybos ir dirbtinio intelekto (DI) srityse, demokratinei salai siekiant sustiprinti salos gynybos pajėgumus. Kalbėdamas per savo pirmąjį interviu naujienų agentūrai AFP po to, kai 2024 metų gegužę pradėjo eiti pareigas, Lai Ching-te teigė, kad Taivanas taip pat remia salos puslaidininkių įmones, investuojančias užsienyje, įskaitant Europą.

Rusija esą dėl įstatymų nesilaikymo užblokavo populiarią pokalbių programėlę „WhatsApp“, ketvirtadienį pranešė Kremlius, 100 milijonų jos naudotojų Rusijoje raginęs pereiti prie vietinės alternatyvos. Maskva jau kelis mėnesius bando privesti rusus pereiti į „Max“ – vietinę žinučių programėlę, kurioje nėra vadinamojo ištisinio žinučių šifravimo funkcijos ir kurią aktyvistai vadina potencialia stebėjimo priemone. „Dėl „WhatsApp“ blokavimo.

Žinomos Lenkijos žurnalistės Marijos Wiernikowskos reportažas iš Kaliningrado, paskelbtas „Kanał Zero“, sukėlė skandalą Lenkijoje. Įsitraukė ne tik paprasti lenkai, bet ir diplomatai. Oficialiai skelbiama, kad reportažas buvo skirtas parodyti paprastų Rusijos žmonių kasdienį gyvenimą. Laidoje buvo pristatyta lenkų žurnalistės kelionė į Rusiją ir jos pokalbiai su Kaliningrado srities gyventojais.

Naujienų agentūros AFP atliktas tyrimas ketvirtadienį parodė, kad Kremliui palankios socialinių tinklų paskyros naudojasi naujai paviešintais Jeffrey‘io Epsteino bylų dokumentais, skleisdamos nepagrįstus teiginius, neva Rusija išgelbėjo Ukrainos vaikus nuo sekso vergijos.

Rusijos Komijos respubliką pasiekė dronai, kilo gaisras naftos perdirbimo gamykloje. Apie tai pranešė Komijos vadovas Rostislavas Goldšteinas, ketvirtadienį skelbia „Sky news“. Rusija dėl atakos kaltina Ukrainą. R. Goldšteinas sako, kad per ataką niekas nenukentėjo. „Šiandien mūsų regioną užpuolė Ukrainos dronai“, – cituojamas jis. „Avarinės tarnybos yra vietoje. Imamasi visų būtinų saugos priemonių. Avarinės tarnybos dirba sustiprintu režimu“, – sako jis.

Jungtinėse Amerikos Valstijose žmonės toliau sulaikę kvapą laukia žinių apie beveik prieš 2 savaites iš namų Arizonoje pagrobtą garsios žurnalistės mamą. Tuo metu FTB pareigūnai paviešino įtariamojo vaizdo įrašą. Kaukėtą nusikaltėlį užfiksavo senolės namų kamera. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Nedidelė Rusijos kareivių grupė tebėra apsupta Kupjanske, Charkivo srityje, ir negali kovoti, per televiziją pranešė Jungtinių pajėgų Ryšių skyriaus vadovas Viktoras Tregubovas. „Iš tikrųjų Kupjanską kontroliuoja Ukraina. Vienintelė nedidelė rusų grupelė užspeista keliuose daugiaaukščiuose pastatuose miesto centre, tačiau ši grupė negali vykdyti kovinių operacijų, išskyrus ginti savo gyvybes“, – sakė jis. Pasak V. Tregubovo, rusai išstumti ir iš Kupjansko pakraščių.

Rusijos propaganda socialiniuose tinkluose paleido naują dirbtinio intelekto sukurtų vaizdo įrašų bangą, skatinančią „taikos bet kokia kaina“ naratyvą.

Beveik 2 600 Kyjivo daugiaaukščių pastatų liko be šildymo po praėjusią naktį Rusijos surengtos kombinuotos raketų ir bepiločių orlaivių atakos. Pasak „Ukrinform“, apie tai „Telegram“ tinkle pranešė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte trečiadienį įspėjo, kad bet koks Rusijos bandymas užblokuoti Suvalkų koridorių lemtų greitą ir naikinančią Aljanso reakciją. Apie tai jis kalbėjo spaudos konferencijoje trečiadienį. NATO vadovas sulaukė klausimo apie Suvalkų koridorių Spaudos konferencijoje M. Ruttes buvo paklausta apie tai, ar jis yra tikras, kad NATO gali rimtai reaguoti, jei Rusija taikytųsi užblokuoti Suvalkų koridorių. „Labai tikras“, – atsakė jis.

Rusija ketvirtadienį pranešė atrėmusi raketų ataką Volgogrado srityje, bet pridūrė, kad nuolaužos sukėlė gaisrą kariniame objekte ir privertė evakuoti netoliese esantį kaimą. „Rusijos gynybos ministerijos oro gynybos padaliniai atrėmė raketų ataką Volgogrado srityje“, – „Telegram“ paskelbė regiono gubernatorius Andrejus Bočarovas. Rusijos Volgograde – nerami naktis „Krentančios nuolaužos sukėlė gaisrą Gynybos ministerijos objekto teritorijoje netoli Kotlubanės kaimo“, – pridūrė jis.

Naujoji NATO operacija „Arctic Sentry“ daugiausiai yra rebrandingo veiksmas, kuriuo siekiama ne tik atgrasyti Rusijos režimo lyderį Vladimirą Putiną, bet ir nuraminti JAV prezidentą Donaldą Trumpą, skelbia „Politico“. NATO trečiadienį pranešė, kad pradėjo naują misiją, skirtą saugumui Arktyje stiprinti.

Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovė Kaja Kallas trečiadienį pareiškė, kad Briuselis svarsto galimybes steigti kelias bazes, kurios galėtų būti naudojamos Ukrainos kariams apmokyti, jei būtų pasiektas susitarimas nutraukti kovas šioje šalyje. „Mes aptarėme Ukrainos karių mokymą, taip pat ir Ukrainos teritorijoje“, – sakė K. Kallas ES gynybos ministrų susitikime.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pranešė, kad Baltuosiuose rūmuose vykusiame susitikime pareiškė Izraelio ministrui pirmininkui Benjaminui Netanyahu, jog branduolinės derybos su Iranu turi būti tęsiamos. „Nebuvo pasiekta jokių galutinių susitarimų, išskyrus tai, kad aš primygtinai reikalavau, jog derybos su Iranu būtų tęsiamos, siekiant išsiaiškinti, ar susitarimas gali būti sudarytas“, – po tris valandas trukusio susitikimo savo socialiniame tinkle „Truth Social“ nurodė D. Trumpas.

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka sulaukė kvietimo į pirmąjį JAV prazidento Donaldo Trumpo Taikos tarybos lyderių susitikimą. Tiesa, jis į jį neatvyks dėl keleto priežasčių, praneša „BelTA“. A. Lukašenkos atstovė Natalija Eismont tvirtino, kad kvietimas dalyvauti Taikos tarybos susitikime esą „buvo gautas per vėlai“. Jos teigimu, Baltarusijos lyderio darbotvarkė tuo laikotarpiu jau yra užpildyta.

Ukrainos parlamento narys, Nacionalinio saugumo, gynybos ir žvalgybos komiteto sekretorius Romanas Kostenko pabrėžė, kad karas laimimas ne vien tik mūšio lauke. Tokį požiūrį jis išdėstė „RBC-Ukraina“. Pasak jo, frontas sudaro tik dalį visos situacijos – apie 10-30 proc. įtakos rezultatui, tuo tarpu pagrindiniai procesai vyksta ir pačioje Rusijoje. R. Kostenko aiškino, kad dabartinis Rusijos karo tempas siejamas su Kremliaus baime dėl vidinių padarinių, jei būtų vykdoma didesnė mobilizacija.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad derybų su Rusija nei Maskvoje, nei Baltarusijoje nebus. Jis teigė, jog negali vykti į agresoriaus sostinę, rašo „24 Kanal“. Ukrainos prezidentas pabrėžė, kad derybų su Rusija nei Maskvoje, nei Baltarusijoje nebus. „Keletą kartų viešai girdėjau, kad rusų pusė kvietė. Tiesa, man atrodo, jie kvietė mane asmeniškai. Aš į tai sureagavau. Mes giname savo valstybę, ir mus užpuolė Rusija, jie yra agresorius.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius sukritikavo diskusijas dėl Europos branduolinio skėčio. „Manau, kad tai neteisingas signalas“, – sakė jis trečiadienį ES gynybos ministrų susitikimo Briuselyje kuluaruose.

Pareigūnai antradienį sulaikė asmenį apklausai dėl JAV televizijos laidų vedėjos Savannah Guthrie motinos pagrobimo, tačiau po kelių valandų jis buvo paleistas. Šis sulaikymas įvyko tą pačią dieną, kai Federalinis tyrimų biuras (FTB) paskelbė naujas numanomo įtariamojo nuotraukas.

Prancūzijos dirbtinio intelekto (DI) kūrėja „Mistral“ trečiadienį pranešė, kad statys duomenų centrus Švedijoje – pirmuosius už Prancūzijos ribų, nes siekia konkuruoti su didžiausiomis šio sektoriaus bendrovėmis. 1,2 mlrd.

Kremlius per beveik ketverius metus trunkančią Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą ne kartą pareiškė, kad Ukraina privalo surengti rinkimus kaip bet kokią taikos plano dalį. Baltieji rūmai pastaruoju metu sako tą patį. Leidinys „Financial Times“, remdamasis anoniminiais šaltiniais, trečiadienį paskelbė, kad Kyjivas svarsto galimybę per ateinančius tris mėnesius surengti prezidento rinkimus.

Praėjus daugiau kaip trims savaitėms po 46 gyvybes nusinešusios traukinio avarijos, Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas paskelbė apie priemones saugumui geležinkelyje gerinti. Ispanijos geležinkelių sistema nėra tobula, tačiau ji „patikimiausia“ ES ir „viena geriausių pasaulyje“, pabrėžė jis parlamente Madride.

Norvegijos kariuomenės vadas Eirikas Kristoffersenas sako, kad Oslas negali atmesti galimybės, jog ateityje Rusija įsiverš į šalį, rašo „The Guardian“. Anot jo, Maskva gali pulti Norvegiją, siekdama apsaugoti savo branduolinius objektus, esančius toli šiaurėje. „Mes neatmetame galimybės, kad Rusija gali užgrobti teritoriją, siekdama apsaugoti savo branduolinius pajėgumus, kurie yra vienintelis dalykas, kuris iš tikrųjų kelia grėsmę Jungtinėms Valstijoms“, – sako jis.

Europos Sąjungos (ES) gynybos ministrai trečiadienio vakarą susitiks Briuselyje aptarti tolesnės karinės pagalbos Ukrainai, artėjant ketvirtosioms Rusijos plataus masto invazijos metinėms. Blokas rengia 60 mlrd. eurų paskolos paketo 2026 ir 2027 metams sąlygas, jos turėtų būti galutinai patvirtintos iki invazijos metinių vasario 24 dieną. Ši pagalba turėtų papildyti maždaug 70 mlrd. eurų, ES jau skirtų finansuoti įrangą Ukrainos armijai.

Partizanų judėjimo ATEŠ agentai stebi naujos užpuolikų iš Rusijos bazės statybą Melitopolio rajone, Zaporižios srityje, „Telegram“ kanale pranešė partizanai. „Judėjimo agentai visą parą stebi Myrnės kaimą Melitopolio rajone. Užpuolikai ten pradėjo didelio masto statybas Rusijos ginkluotųjų pajėgų 291-ojo gvardijos motorizuotojo šaulių pulko teritorijoje“, – sakoma pranešime. Rusai stato nuolatinę lauko stovyklą personalui apgyvendinti.

Ukraina pradėjo planuoti prezidento rinkimus ir referendumą. Apie tai trečiadienio rytą rašo „Financial Times“, skelbia „BBC Russian“. Anot leidinio, JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija pareikalavo Kyjivo surengti balsavimą iki gegužės 15 d. ir pagrasino, kad priešingu atveju atims iš Ukrainos saugumo garantijas. Zelenskis susiduria su JAV spaudimu dėl rinkimų Pasak leidinio šaltinių, visa tai vyksta dėl stipraus Baltųjų rūmų spaudimo Kyjivui.

Rusijos ginkluotosiose pajėgose plačiai paplitęs neteisėtumas, savivalė, korupcija, vagystės, alkoholizmas ir narkotikų vartojimas, o visa tai kelia grėsmę ir kaimyninėms šalims, rašoma naujausioje Estijos užsienio žvalgybos tarnybos metinėje ataskaitoje. Rusijoje naudojamos įvairios priemonės, siekiant įvykdyti verbavimo tikslus: kai neužtenka pinigų, pasitelkiama fizinė jėga, apgaulė, šantažas ir psichologinė manipuliacija.

Rusijos Centrinės apylinkės karo teismas (CAKT) per savaitę išnagrinėjo devynias bylas, susijusias su ukrainiečiais karo belaisviais, ir nuteisė juos už „terorizmą“. Nepriklausomas Rusijos žiniasklaidos kanalas „Mediazona“ cituodamas turimus teismo dokumentus pranešė, kad visas devynias „bylas“ nagrinėjo vienas teisėjas – Andrejus Slepuchinas.