Kanadoje per miškų gaisrus šiais metais jau išdegė daugiau kaip 5,5 mln. hektarų plotas – tai maždaug Kroatijos dydžio teritorija. Oficialiais duomenimis, šioje Šiaurės Amerikos šalyje 2025 m. registruota apie 3 000 miškų gaisrų – 561 jų penktadienį dar buvo aktyvus. Tai vieni didžiausių šiuo metų laiku išdegusių plotų, žurnalistams sakė Michaelis Nortonas iš Kanados gamtos išteklių ministerijos. Dėl didelių gaisrų Otava paprašė tarptautinės paramos.

Rusijos oro gynyba, Maskvos mero Sergejaus Sobianino duomenimis, numušė virtinę į sostinę skriejusių dronų. Jis tinkle „Telegram“ rašė, kad po vidurnakčio buvo numušta arba sunaikinta 13 dronų. Ekspertai esą dabar tiria jų fragmentus. Gynybos ministerijos duomenimis, oro gynyba visoje šalyje numušė 87 bepiločius. Rostovo srityje pasienyje su Ukraina, institucijų duomenimis, kilo gaisrų ir dingo elektra.

JAV valstybės sekretorius Marcas Rubio paskelbė apie dešimties Venesueloje kalintų JAV piliečių paleidimą. „Dešimt amerikiečių, kurie buvo laikomi Venesueloje, yra pakeliui į laisvę“, – pareiškė jis penktadienį tinkle „X“. Salvadoro prezidentas Nayibas Bukele kartu paskelbė, kad iš Salvadoro deportuoti „visi venesueliečiai, kurie buvo laikomi mūsų šalyje ir kurie kaltinami buvę nusikalstamos organizacijos „Tren de Aragua“ dalimi“. Venesueliečiai kovą iš JAV buvo išsiųsti į Salvadorą.

Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2025 metų liepos 19 dienos Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 1 040 950 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 1 120 priešo kareivių. Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Rusai kiekvieną naktį ir dieną leidžia šimtus mirtį nešančių „Shahed“ dronų į Ukrainą, atakuoja tiek besiginančius karius, tiek ir niekuo dėtus civilius. Patys ukrainiečiai bando prisitaikyti ir prie šio pavojaus – „Shahed“ numušinėja ir nuo žemės, ir iš dangaus su savo turimais dronais. Bet dabar Ukrainos gynėjai prašo Lietuvos žmonių pagalbos, todėl prasideda speciali paramos akcija „Dronatonas“. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Rugsėjo 3 d. Pekine vyksiančių Antrojo pasaulinio karo pabaigos minėjimo iškilmių metu Kinijos prezidentas Xi Jinpingas gali surengti trišalį susitikimą su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir Vladimiru Putinu. Apie tai praneša „The Times“, pažymėdami, kad V. Putinas jau patvirtino dalyvausiąs iškilmėse. Pasirinkta data beveik sutampa su D. Trumpo ultimatumo, kurį jis pateikė Kremliui, pabaiga: anksčiau jis davė V. Putinui 50 dienų nutraukti karinius veiksmus Ukrainoje.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas penktadienį pareiškė, kad Ukraina greičiausiai netaps Europos Sąjungos (ES) nare iki kito ES biudžeto ciklo pabaigos 2034 m., praneša „Reuters“. Jis pridūrė, kad Vokietijos prioritetas yra užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą ir sutelkti dėmesį į ilgalaikę šalies rekonstrukciją. „Mums absoliučiai svarbiausias prioritetas yra visų pirma padaryti viską, kas įmanoma, kad šis karas baigtųsi, – sakė F. Merz. – Tada kalbėsime apie Ukrainos atstatymą.

Australijoje įvykdyta labai keista vagystė: Kenmore, viename Brisbeno priemiesčių, į prekybos centrą įsilaužęs vyras pavogė 53 dešinės kojos batus. Šie buvo nukainoti ir viešai eksponuojami kelių parduotuvių bendrai naudojamoje patalpoje. Apie tai, remdamasis policija, rašo portalas „News.com.

Nuo žaibo smūgių Rytų Indijoje žuvo daugiau kaip 30 žmonių. Per smarkias musonines liūtis žaibai skrodė dangų Biharo valstijoje, penktadienį pranešė institucijos. Nuo trečiadienio žuvo mažiausiai 33 žmonės. Žaibų aukos daugiausiai yra ūkininkai ir lauke dirbantys darbininkai. Institucijos įspėjo dėl smarkių audrų ir ateinančiomis dienomis. Musoninės audros Rytų Indijoje kasmet padaro didelės žalos. Jos, be kita ko, vis sukelia potvynius, kurie pražudo daug žmonių.

Dmitrijus Medevedevas sureagavo į ES paskelbtą 18-ąjį sankcijų Rusijai paketą: jo teigimu, sankcijos „smogs patiems jų skelbėjams“, tačiau tuo pačiu jis žadėjo ateityje keršyti ir „mokytis nekęsti taip, kaip (europiečių) nekentė mūsų protėviai“. „Taip pat būtina skatinti kuo labiau atsiriboti nuo ES ir labiausiai odiozinių Europos Sąjungos šalių, kurioms dabar priklauso ne tik nelaimingos Baltijos šalys, suįžūlėję šuchoncai (senovinis Baltijos finų, įskaitant ir Naugardo žemių gyventojus,...

Vienas geriausių Rusijos universitetų pradėjo naują magistrantūros programą, kurioje bus mokoma, kaip sumažinti tarptautinių sankcijų poveikį – tai reiškia, kad Maskva, ko gero, pradeda ruoštis būsimam gyvenimui ekonominės apgulties sąlygomis. Apie tai penktadienį pranešė portalas „TVP World“. Dvejus metus truksiančių studijų Maskvos aukštojoje ekonomikos mokykloje tikslas – parengti tarptautinės įmonių atitikties ir sankcijų rizikos valdymo ekspertus.

Iranas neatsakingais pavadino Europos grasinimus sankcijomis, susijusius su derybomis dėl jo branduolinės programos. Paryžius, Londonas ir Berlynas turėtų „atsisakyti atitarnavusios grasinimo ir spaudimo priemonių politikos“, – tinkle „X“ rašė Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi.

Keturi jauni vyrai iš Sirijos buvo apkaltinti priekabiavimu prie 11–17 metų mergaičių Gelnhauzeno miesto baseine, Vokietijoje. Moksleivės kreipėsi pagalbos ir pranešė, kad buvo užpultos vandenyje, rašoma „Daily Mail“. 4 jauni sirai, kurių amžius nuo 18 iki 28 metų, buvo identifikuoti kaip įtariamieji. Gelnhauzaeno meras Christiasn Litzingeris sakė, kad visi vyrai yra žinomi valdžios institucijoms.

Užsienio žvalgybos agentūros mėgina išvežti iš Kinijos vertingus retųjų žemių metalus, pareiškė šalies Valstybės saugumo ministerija. Penktadienį Kinijos žvalgybos agentūra teigė, kad pastaraisiais metais užsienio agentai bendradarbiavo su „teisės pažeidėjais“ Kinijoje, siekdami pavogti medžiagas, svarbias šiuolaikinei elektronikai ir pramonei. Agentūra teigė aptikusi siuntinių, melagingai pažymėtų kaip „ne Kinijos kilmės“, bei kitų paketų, kurių turinys buvo deklaruotas klaidingai.

Su Sirijos islamistų vadovaujama vyriausybe susivienijusios ginkluotos gentys penktadienį, kitą dieną po to, kai vyriausybės pajėgos pasitraukė iš miesto, kuriame dauguma gyventojų yra drūzai, susirėmė su drūzų kovotojais netoli Sveidos, pranešė kovojančios pusės ir Sirijos karą stebinti organizacija.

Ukrainos karinės žvalgybos agentūros (HUR) kibernetikos specialistai surengė plataus masto kibernetinę ataką prieš Rusijos energetikos milžinės „Gazprom“ tinklo infrastruktūrą, sukeldami sutrikimus, liepos 18 d. pranešė „Kyiv Independent“. Įtariama, kad operacija įvyko liepos 17 d. ir buvo nukreipta prieš „Gazprom“ bei jos dukterinių įmonių sistemas, kurios, Ukrainos žvalgybos teigimu, yra tiesiogiai susijusios su Rusijos karo veiksmais.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pasveikino naują Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijai paketą kaip „būtiną ir savalaikį“, Maskvai intensyvinant smūgius per jau ketvirtus metus besitęsiantį plataus masto karą. „Šis sprendimas yra būtinas ir savalaikis, ypač dabar, kaip atsakas į tai, kad Rusija suintensyvino brutalius smūgius mūsų miestams ir kaimams“, – socialiniuose tinkluose pareiškė V. Zelenskis.

Vokietija penktadienį deportavo dešimtis Afganistano piliečių į jų tėvynę – tai jau antras kartas po to, kai į valdžią sugrįžo Talibanas, ir pirmas, kai Berlyne pradėjo dirbti nauja vyriausybė, žadanti griežčiau spręsti migracijos problemą. Vidaus reikalų ministerija pranešė, kad penktadienio rytą išskrido lėktuvas su 81 afganistaniečiu, visi jie – vyrai, anksčiau patekę į teisėsaugos institucijų akiratį.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pasirašė dekretą, kad buvęs gynybos ministras Rustemas Umerovas skiriamas Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriumi. Kitu dekretu prezidentas iš Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriaus pareigų atleido Oleksandrą Lytvynenką, kuris į šias pareigas buvo paskirtas pernai kovą. Abu šie dokumentai paskelbti prezidentūros tinklalapyje.

Pranešimai apie seksualinį smurtą, kurį Rusijos kariškiai panaudojo prieš civilius gyventojus ir karo belaisvius, turi būti pagrįsti ir įrodyti sistemingo išnaudojimo modelį, kad Rusija Jungtinių Tautų (JT) lygiu būtų pripažinta valstybe, atsakinga už seksualinį smurtą konfliktų metu (SSKM). Tai per spaudos konferenciją Kyjive pareiškė Ukrainos vyriausybės komisarė lyčių politikos klausimais Kateryna Levčenko. „Turime pateikti daugybės SSKM nusikaltimų įrodymus.

JAV Atstovų Rūmų respublikonai ankstyvą penktadienį pritarė JAV prezidento Donaldo Trumpo planui atšaukti 9 mlrd. dolerių (7,75 mlrd. eurų) finansavimą užsienio pagalbai ir visuomeniniam transliavimui. Jie taip pat pažadėjo, kad tai tik platesnių Kongreso pastangų mažinti federalinį biudžetą pradžia. Senatui ir Atstovų Rūmams galutinai patvirtinus planą, jis bus išsiųstas prezidentui pasirašyti. Sumažinus išlaidas pavyks sutaupyti tik nedidelę dalį iš 1 trln.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas „agresyviai sieks įgyvendinti savo ketinimus nutraukti Rusijos karą prieš Ukrainą“. Tokį pareiškimą išsakė JAV Valstybės departamento spaudos sekretorė Tammy Bruce. Ji pabrėžė, kad D. Trumpas yra „žmogus, gebantis priimti ryžtingus sprendimus“, rašoma „Unian“. „Jis ir toliau atkakliai siekia, kad jo vizija dėl šio karo pabaigos būtų įgyvendinta“, – teigė ji ir pridūrė, kad šiuo metu D. Trumpas „pakankamai aiškiai“ vertina situaciją ir demonstruoja kantrybę.

Ketvirtadienį Jungtinėje Karalystėje į avariją pateko vaikus vežęs mokyklinis autobusiukas. Incidento metu žuvo vienas vaikas, dar 21 asmuo išvežtas į ligoninę, praneša „Sky News”. Avarija įvyko netoli Mainheado gyvenvietės, kai būtent vietinės mokyklos autobusiukas vežė vaikus namo. Į įvykio vietą buvo išsiųstos aštuonios ugniagesių mašinos, policija ir greitoji medicinos pagalba.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas buvo ištirtas dėl kojų patinimų ir jam diagnozuotas lėtinis venų nepakankamumas, ketvirtadienį pranešė Baltieji rūmai, skelbia CNN. 79-erių D. Trumpui buvo atliktas „išsamus tyrimas, įskaitant diagnostinius kraujagyslių tyrimus“, sakė Baltųjų rūmų atstovė spaudai Karoline Leavitt. Leidinys pažymi, kad tai yra, dažna būklė vyresniems nei 70 metų žmonėms.

Izraeliečių ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu ketvirtadienį pareiškė, kad Izraelis labai apgailestauja, jog per smūgį į vienintelę Gazos Ruožo katalikų bažnyčią žuvo žmonių. „Izraelis labai apgailestauja, kad paklydęs šaudmuo pataikė į Gazos Šventosios Šeimos bažnyčią. Kiekviena prarasta nekalta gyvybė yra tragedija“, – sakė B. Netanyahu.

Trečiadienį Islandijos pietvakariuose esančiame Reikjaneso pusiasalyje išsiveržė ugnikalnis, pranešė meteorologijos tarnybos. Tai buvo devintasis nuo 2023 m. pabaigos išsiveržimas šiame regione. Tiesioginėse vaizdo transliacijose buvo matyti iš plyšio žemėje besiveržianti lava. Islandijos meteorologijos tarnyba pranešė, kad išsiveržimas prasidėjo prieš pat 4 val. vietos (7 val. Lietuvos) laiku.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir jo kolega Ukrainoje Volodymyras Zelenskis dirba ties „mega sandoriu“, pagal kurį JAV įsigytų karo lauke išbandytus Ukrainos dronus, o Kyjivas įsipareigotų pirkti ginklus iš Amerikos, sakė Ukrainos prezidentas, rašo „New York Post“. Anot Ukrainos prezidento, paskutinių derybų su JAV prezidentu Donaldu Trumpu metu, šalių lyderiai susitelkė ties susitarimu, kuris numato abipusę JAV ir Ukrainos paramą oro technologijų srityje.

Praėjus penkeriems metams po „Brexito“, Vokietija ir Jungtinė Karalystė oficialiai padėjo naują pagrindą savo santykiams – pasirašė plataus masto draugystės sutartį. Ketvirtadienį per ceremoniją Londono Viktorijos ir Alberto muziejuje kancleris Friedrichas Merzas ir JK ministras pirmininkas Keiras Starmeris pasirašė 27 puslapių sutartį, prie kurios pridėtas 17 punktų veiksmų planas.

JAV smūgiai prieš Irano branduolinius objektus birželį, anot žiniasklaidos, nebuvo tokie sėkmingi, kaip teigė JAV vadovybė. Pasak stoties „NBC News“, kuri remiasi pareigas einančiais ir buvusiais vyriausybės atstovais, naujas vertinimas parodė, kad didžia dalimi sugriautas tik vienas iš trijų branduolinių kompleksų. Esą sėkmingai smogta branduoliniam objektui Forde. Ten vykdytas urano sodrinimas sustabdytas iki dvejų metų laikotarpiui.

Rusija, dronais atakavusi Ukrainoje esančią Lenkijos gamyklą, pažeidė tarptautinę teisę, Maskvai pareiškė Varšuva. Rusijos dronai naktį iš antradienio į trečiadienį atakavo Lenkijos valdomą „Barlinek“ medinių grindų gamyklą Vinycios mieste, Ukrainos vidurio vakaruose, ir padarė didelę žalą, dėl kurios gamykla negalės veikti mažiausiai pusę metų.

Lenkija dar labiau stiprina pasienio su Lietuva kontrolę, praneša RMF24. Lenkijos pasieniečiai pastebėjo, kad migrantai bando iš Lietuvos į Lenkiją patekti ne keliais, bet daugiausia per miškus ir laukus. Patrulių skaičiaus padidinimas prie sienos su Lietuva yra vienas iš rezultatų, pasiektų po pirmųjų dienų, kai buvo atnaujinti laikini sienų patikrinimai būtent su Lietuva ir Vokietija.

Ukrainos ginkluotųjų sausumos pajėgų poligone Černihivo srityje kursantas atidengė ugnį į instruktorius – žuvo du seržantai. Policija sulaikė šaulį ir pradėjo tyrimą dėl tyčinio nužudymo, rašo UNN. Remiantis preliminaria informacija, incidentas įvyko poligone, priklausančiame Ukrainos ginkluotosioms sausumos pajėgoms. Liudininkų teigimu, seržantai buvo mirtinai sužeisti ir žuvo vietoje. Pasak jų, kursantas kiekvienam iš jų paleido kontrolinius šūvius į galvą.

Opozicijos mero areštas Bulgarijoje trečiadienį sukėlė naujus protestus, o kritikai teigia, kad jam pateikti kaltinimai korupcija yra politiškai motyvuoti. Blagomiras Kocevas, trečiojo pagal dydį Balkanų šalies miesto Varnos meras, buvo sulaikytas praėjusią savaitę ir apkaltintas lėšų pasisavinimu savo partijos finansavimui. Politikas neigia kaltinimus, o jo rėmėjai kaltina vyriausybę manipuliuojant teismine sistema, siekiant daryti spaudimą politiniams oponentams.

Vokietijos vyriausybė paneigė JAV prezidento Donaldo Trumpo teiginį, esą pirmosios „Patriot“ oro gynybos sistemos jau keliauja iš Vokietijos į Ukrainą. Kaip praneša leidinys SRF, Vokietijos gynybos ministerijos atstovas pareiškė, jog vyriausybei nėra žinoma apie tokį tiekimą. „Negaliu patvirtinti, kad šiuo metu kas nors būtų siunčiama. Apie tai man nėra žinoma“, – teigė atstovas.

Europos Komisija (EK) trečiadienį pristatė pasiūlymą dėl plataus užmojo beveik 2 trln. eurų siekiančios daugiametės finansinės programos, tačiau Vokietija netruko išreikšti prieštaravimų. Vokietija pareiškė, kad negali priimti 2028–2034 metų Europos Sąjungos (ES) biudžeto, kurį EK vadovė Ursula von der Leyen pavadino „ambicingiausiu kada nors pasiūlytu“. Ūkininkų sąjungos taip pat greitai pasisakė prieš bloko siūlomas didžiulių žemės ūkio subsidijų reformas.