Rusijos valstybinė žiniasklaida penktadienį paskelbė pranešimus apie tai, kad netoli Krymo skraido britų žvalgybinis lėktuvas, skelbia „Sky news“. Rusų agentūra „RIA Novosti“ paskelbė, kad britų „Boeing RC-135W Rivet Joint“ žvalgybinis lėktuvas skrido virš Juodosios jūros netoli Krymo.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį pareiškė, kad Europos Komisijos (EK) sprendimas laikinai taikyti prekybos susitarimą su Pietų Amerikos MERCOSUR bloku jam buvo „nemaloni staigmena“. „Prancūzijai tai yra staigmena, ir dar nemaloni“, – sakė E. Macronas kartu su Slovėnijos ministru pirmininku Robertu Golobu. „Europos Komisija priėmė vienašališką sprendimą laikinai taikyti susitarimą su MERCOSUR, nors Europos Parlamentas dėl jo dar nebalsavo“, – pareiškė jis.

Prancūzų užsienio reikalų ministras penktadienį pareiškė, kad jei šią savaitę netoli Švedijoje besilankančio Prancūzijos lėktuvnešio pastebėtas dronas pasirodys esąs rusiškas, tai laikytina „absurdiška provokacija“. Švedija pranešė, kad vienas iš jos karinio jūrų laivyno laivų pastebėjo ir užblokavo droną už 13 km nuo Prancūzijos lėktuvnešio „Charles de Gaulle“. Ji teigė mananti, kad dronas tikriausiai yra rusiškos kilmės. Šį teiginį Maskva pavadino absurdišku.

Lenkijos parlamentas penktadienį pritarė milžiniškam savo kariuomenės modernizavimui, finansuojamam 44 mlrd. eurų paskolomis iš Europos Sąjungos (ES) programos, nors opozicijos politikai šį planą pavadino pasidavimu Briuseliui. Lenkija, didžiausia šalis NATO rytiniame flange, gynybai skiria vieną didžiausių BVP dalių Aljanse ir stiprina pastangas kovoti su Rusijos keliama grėsme.

Kinija penktadienį įspėjo savo piliečius kuo greičiau evakuotis iš Irano, motyvuodama gerokai išaugusia saugumo rizika, šaliai susiduriant su JAV smūgių grėsme. „Šiuo metu Irane esantiems Kinijos piliečiams patariama sustiprinti saugumo atsargumo priemones ir kuo greičiau evakuotis“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime socialiniuose tinkluose.

Europos Sąjunga (ES) laikinai taikys prieštaringai vertinamą susitarimą su Pietų Amerikos MERCOSUR bloko šalimis. Tai penktadienį paskelbė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, kuria remiasi agentūra „Reuters“. Tikslas esą yra užsitikrinti konkurencinį pranašumą. Europos Komisija susitarimą su Argentina, Brazilija, Paragvajumi ir Urugvajumi sudarė po 25 metus trukusių derybų. Tai didžiausias ES prekybos susitarimas, kai kalbama apie muitų mažinimą.

Viena galinga Irano remiama Irako ginkluota grupuotė nurodė savo kovotojams pasirengti ilgo karo kaimyniniame Irane scenarijui, jeigu Jungtinės Valstijos pradėtų karinę operaciją šioje šalyje. „Kataeb Hezbollah“ įspėjo JAV, kad, pradėjusios karą regione, jos patirs „didžiulius nuostolius“, o vienos ginkluotos grupuotės vadas naujienų agentūrai AFP teigė, jog yra labai tikėtina, kad jo grupuotė įsikiš, jei bus suduoti smūgiai.

Per didelius potvynius Brazilijos pietryčiuose žuvusių žmonių skaičius išaugo iki 54. Žuis de Foros didmiestyje, merijos duomenimis, registruoti 48 žuvę asmenys ir 13 dingusiųjų. Už 100 km esančioje Uboje žuvusiųjų yra šeši, du žmonės laikomi dingusiais. Smarkios liūtys Minas Žeraiso valstijoje prasidėjo naktį į antradienį. Potvynių vanduo užliejo kelius, nešė su savimi namus. Daugiau kaip 3,5 tūkst. gyventojų neteko pastogės.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas per kitą antradienį vykstantį susitikimą su JAV prezidentu Donaldu Trumpu pristatys Europos Sąjungos (ES) „koordinuotą poziciją“ dėl naujausių JAV muitų, pranešė Berlynas. „Norime pasiekti stabilumo ir nuspėjamumo prekybos santykiuose, – penktadienį pareiškė jo atstovas Sebastianas Hille. – Šiuo atžvilgiu svarbi vieninga Europos Sąjungos pozicija.

Po pastarųjų dienų mirtinų susirėmimų su Pakistanu Afganistano vyriausybė penktadienį pareiškė norinti dialogo konfliktui išspręsti. „Mes ne kartą pabrėžėme, kad siekiame taikaus sprendimo, ir vis dar norime, kad problema būtų išspręsta dialogo būdu“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė Talibano vyriausybės atstovas spaudai Zabihullah Mujahidas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė matantis galimybių langą pasiekti taiką iki lapkričio mėn. vyksiančių JAV vidurio kadencijos rinkimų, rašo „Ukrinform“. Interviu britų televizijai „Sky News“ Ukrainos prezidentas patvirtino esą pasirengęs susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu deryboms ir dėsiantis visas įmanomas pastangas taikai pasiekti, tačiau Ukraina, tikino jis, savo teritorijų neatiduos.

JAV ambasada Jeruzalėje penktadienį pranešė leidžianti ne pirmos būtinybės vyriausybės darbuotojams ir jų šeimos nariams išvykti iš Izraelio dėl saugumo rizikų, pridurdama, kad norintys išvykti asmenys turėtų tai padaryti, kol dar yra prieinami skrydžiai. „2026 metų vasario 27 dieną Valstybės departamentas leido išvykti nebūtiniems JAV vyriausybės darbuotojams ir JAV vyriausybės darbuotojų šeimos nariams iš misijos Izraelyje dėl saugumo rizikų“, – savo interneto svetainėje nurodė ambasada.

Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas telefonu Volodymyrui Zelenskiui išreiškė norą, kad karas Ukrainoje baigtųsi per mėnesį. D. Trumpo žodžiai nuskambėjo prieš Ženevoje vykstančias dvišales amerikiečių ir ukrainiečių derybas. Tiesa, prieš jas savo poziciją garsiai pademonstravo ir Vladimiras Putinas – surengė masinę Ukrainos infrastruktūros ir gyvenamųjų rajonų ataką. Ukrainiečiai po šios atakos kviečia D. Trumpą atvykti į jų šalį ir pamatyti, kaip Ukraina atrodys po mėnesio.

Kroatija gali tiekti naftą Vengrijai ir Slovakijai per savo naftotiekį „Adria“ ir taip kompensuoti naftotiekio „Družba“ sutrikimus, sakė ministras pirmininkas Andrejus Plenkovičius.

Kinija yra „labai susirūpinusi“ dėl didėjančios įtampos Afganistano ir Pakistano pasienyje, pranešė jos užsienio reikalų ministerija, paragindama abi puses „spręsti nesutarimus ir ginčus dialogo bei derybų keliu“, rašo BBC.

Pakistanas penktadienį bombardavo didžiuosius Afganistano miestus, įskaitant sostinę Kabulą, o pakistaniečių gynybos ministras po kelis mėnesius trukusių kaimyninių šalių susirėmimų paskelbė, kad dabar šalys atvirai kariauja.

JAV gyvenęs vyras, kurį kartu su keletu kitų asmenų per susišaudymą nukovė Kubos pakrančių apsauga, norėjo išlaisvinti komunistinę salą, naujienų agentūrai AFP ketvirtadienį pranešė jo politinis bendražygis. Trečiadienį Kubos pakrančių apsauga apšaudė greitaeigį katerį ir nukovė vieną bei sužeidė dar vieną amerikietį, pranešė oficialus JAV asmuo. Kubos teigimu, susišaudymo metu žuvo keturi ir buvo sužeisti dar šeši laive buvę žmonės.

Jungtinių Tautų (JT) žmogaus teisių vadovas penktadienį pasmerkė visame pasaulyje didėjančias grėsmes moterų teisėms, akcentuodamas nevaldomą femicidą ir kraupų išnaudojimą, išryškėjusį tokiose bylose kaip JAV seksualinio nusikaltėlio Jeffrey Epsteino atvejis. „Smurtas prieš moteris, įskaitant femicidą, yra pasaulinė nepaprastoji padėtis. 2024 metais visame pasaulyje buvo nužudyta apie 50 tūkst.

Pranešama, kad naktį Ukraina surengė smūgius, pataikydama į šiluminę elektrinę Belgorodo srityje ir naftos saugyklą okupuotame Luhanske, remiantis Rusijos pareigūnų teiginiais ir socialiniuose tinkluose paskelbta liudininkų medžiaga, rašo „Kyiv Independent“. Sistemos HIMARS smogė Belgorodo regiono centrui, pranešė „Telegram“ kanalas „Exilinova-Plus“, cituodamas vietos gyventojus. Dėl atakų dalis miesto liko be elektros.

Viena galinga Irano remiama Irako ginkluota grupuotė nurodė savo kovotojams pasirengti ilgo karo kaimyniniame Irane scenarijui, jeigu Jungtinės Valstijos pradėtų karinę operaciją šioje šalyje. „Kataeb Hezbollah“ ketvirtadienį įspėjo JAV, kad, pradėjusios karą regione, jos patirs „didžiulius nuostolius“, o vienos ginkluotos grupuotės vadas naujienų agentūrai AFP teigė, jog yra labai tikėtina, kad jo grupuotė įsikiš, jei bus suduoti smūgiai.

Buvęs Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) kariuomenės vadas Europoje Benas Hodgesas teigia, kad kontrabandinių balionų nukreipimas į Lietuvą yra pilkojoje zonoje vykdoma karinė operacija. Anot jo, šaudyti į tokius objektus nerekomenduojama, tačiau už jų leidimą atsakinga Rusija ir Baltarusija turi žinoti, kad bus pasekmės. „Toks yra pilkųjų operacijų pobūdis, jos nebūtinai yra nuspėjamos ar vyksta pagal grafiką. Manau, kad čia mums reikia pakeisti mąstyseną.

Lenkija planuoja priimti naują įstatymą, kuriuo vaikams iki 15 metų bus uždrausta naudotis socialiniais tinklais, o už amžiaus patikrinimą bus atsakingos platformos, praneša naujienų agentūra „Reuters“. Penktadienį paskelbtame interviu „Bloomberg News“, kurį cituoja „Reuters“, Lenkijos švietimo ministrė Barbara Nowacka sakė, valdančioji koalicija penktadienį pristatys įstatymo projektą, numatantį baudas platformoms, kurios ir toliau bus prieinamos jaunesniems naudotojams.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad šiuo metu Ukraina negali susigrąžinti savo teritorijų, tačiau Rusija taip pat negali laimėti, praneša „Sky News“. Pokalbio metu vedėjas pastebi, kad Baltieji rūmai dažnai pareiškia, jog Ukraina negalės laimėti karo ir dėl taikos turės atiduoti dalį teritorijos. Paklaustas, ar Ukraina gali laimėti, V. Zelenskis paaiškino, kad šiame etape tai reikštų milžiniškas žmonių aukas.

Pamatinė Rusijos ideologija niekada nepasikeitė. Todėl Ukraina turi sukurti tokias sąlygas, kurioms esant Rusija nustos egzistuoti kaip imperija, pareiškė Ukrainos prezidento biuro vadovas Kyrylas Budanovas interviu metu „Al-Modon“. „Valdžios pasikeitimai Rusijoje nepakeitė jos esmės. Nepaisant dabartinio pavadinimo, jos pagrindinė ideologija išlieka nepakitusi“, – pabrėžė K. Budanovas.

Vienas didelis Irano universitetas laikinai pašalino tris studentus dėl nacionalinės vėliavos deginimo per pastarojo meto antivyriausybinius protestus, ketvirtadienį pranešė vietos žiniasklaida. Šeštadienį keliuose Teherano universitetuose kilo studentų demonstracijos, prie kurių vėliau prisijungė ir kitų miestų studentai. Per mitingus universitetų miesteliuose susirėmė vyriausybę palaikančios ir antivyriausybinės grupės.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė naujo Ukrainos, JAV ir Rusijos taikos derybų raundo vietą ir galimą datą. Šį kartą susitikimas vyks Jungtiniuose Arabų Emyratuose, rašo „24 Kanal“. Apie tai V. Zelenskis pranešė per savo vakarinį kreipimąsi vasario 26 dieną. „Šiandien kelis kartus kalbėjausi su Rustemu Umerovu, Davidu Arakhamia ir JAV prezidento atstovais Steve‘u Witkoffu bei Jaredu Kushneriu po jų šiandien vykusių susitikimų rezultatų.

Nusikaltimai sienų neturi. Tuo įsitikino elektroninius sukčius gaudantys Lietuvos pareigūnai. Sekdami apgaulingai investuoti siūlančius, išskirtinai rusiškai kalbančius nusikaltėlius mūsų šalies policija bendradarbiaudama su Ukrainos teisėsauga, Dnipro mieste sunaikino sukčių centrą. Prisidėjo ir latviai – kaimynų šalyje nusikaltėliai taip pat apgavo ne vieną žmogų. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Izraelio prezidentas Isaacas Herzogas ketvirtadienį telefonu pasikalbėjo su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu ir pareiškė „nuoširdžią užuojautą ir solidarumą“ praėjus ketveriems metams nuo Rusijos invazijos pradžios, pranešė jo biuras. Nuo tada, kai Rusija 2022 m. vasario 24 d. įsiveržė į kaimyninę šalį ir sukėlė kruviniausią karą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, žuvo šimtai tūkstančių žmonių.

Omano užsienio reikalų ministras ketvirtadienį pareiškė, kad trečiasis Irano ir Jungtinių Amerikos Valstijų derybų ratas baigėsi ir kad techninės diskusijos vyks kitą savaitę Vienoje.

Šią žiemą Austrijoje sniego lavinos nusinešė iš viso 26 gyvybes, ketvirtadienį pranešė Austrijos kalnų saugos patikėtinių taryba. Šis skaičius gerokai viršija ilgojo laikotarpio vidurkį. Ypač mirtinas buvo laikotarpis nuo vasario 15 iki 24 d., vien per jį žuvo 14 žmonių. Tarybos teigimu, ypač kritinėmis orų sąlygomis kalnuose nelaimingi atsitikimai vyksta vienas po kito.

Vyrauja nuomonė, kad dirbtinis intelektas (DI), jei jam būtų patikėtas šalių valdymas, gebėtų sėkmingai išvengti konfliktų bei susidūrimų ir spręstų žmonijos problemas. Tačiau praktiniai tyrimai parodė, kad situacija yra visiškai kitokia. Per virtinę sumodeliuotų tarptautinių krizių šiuolaikiniai dirbtinio intelekto modeliai reguliariai priimdavo sprendimus panaudoti taktinį branduolinį ginklą.

Turkijoje sudužo naikintuvas F-16, pakilęs tirti nenustatyto radiolokatoriaus signalo prie Bulgarijos sienos, ketvirtadienį pranešė gynybos ministerija. Per incidentą, įvykusį trečiadienio rytą, pilotas paskutinę minutę mėgino katapultuotis, tačiau per avariją žuvo, pranešė ministerija.

Volodymyras Zelenskis trumpai apžvelgė šio vakaro pokalbį su Donaldu Trumpu, kuriame, jo teigimu, taip pat dalyvavo JAV pasiuntiniai Steve‘as Witkoffas ir Jaredas Kushneris, rašo „Sky News“. „Mūsų komandos šiuo metu intensyviai dirba, ir aš joms padėkojau už visas pastangas ir įsitraukimą į derybas siekiant užbaigti karą“, – teigė V. Zelenskis. Ukrainos vadovas nurodė, kad buvo aptarti klausimai, kuriuos numatoma nagrinėti per ateinančias taikos derybas.

Užblokavus Rusijos prieigą prie „Starlink“, ženkliai sumažėjo rusiškų dronų atakų efektyvumas. Tačiau tai ne vienintelė priešo ginkluotė, kurios veiksmingumas nukentėjo dėl šio sprendimo. Kaip rašo „Forbes“, dėl prieigos prie „Starlink“ blokavimo rusai susidūrė su rimtomis problemomis naudodami artileriją. Turimais duomenimis, Rusijos padaliniuose šiuo metu vyrauja sumaištis, mažinanti pajėgų, kurios ilgą laiką buvo Maskvos kovinių operacijų pagrindas, efektyvumą.

Specialusis Kremliaus pasiuntinys ekonomikos reikalams Kirilas Dmitrijevas ketvirtadienį planuoja vykti į Ženevą susitikti su JAV derybininkais, pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra „Tass“. „Dmitrijevas planuoja ketvirtadienį atvykti į Ženevą tęsti derybų su amerikiečiais ekonomikos klausimais“, – neįvardytą šaltinį citavo „Tass“. Ketvirtadienį JAV pasiuntiniai susitiks su Ukrainos pareigūnais Taip pat ketvirtadienį JAV pasiuntiniai Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushn...