Ukrainos atstatymo konferencijoje Romoje dalyvavęs užsienio reikalų ministras sako matantis įrankius, kurie padidins spaudimą Rusijai siekiant paliaubų jos pradėtame kare Ukrainoje. Pasak Kęstučio Budrio, artimiausiomis savaitėmis gali būti didelių postūmių.

Europos šalys nežino, kokie yra JAV administracijos planai dėl karių kontingento Europoje ir paramos Ukrainai. Tuo tarpu Europos pareigūnai JAV prezidento Donaldo Trumpo politiką laiko nenuspėjama, o tai, kas vyksta JAV administracijoje, anot jų, yra „aukščiausio lygio vadovybės trūkumas“. Gynybos ministras Pete‘as Hegsethas, atrodo, pradėjo erzinti net Baltuosius rūmus.

Tęsti Rusijos pradėtą karą Ukrainoje okupantams kainuoja vis daugiau, o šiemet vien kariams Kremlius išleis 44 mlrd. eurų, praneša „The Moscow Times“. Pirmoje šių metų pusėje Kremlius karui tęsti išleido daugiau nei 2 trilijonus rublių (apie 22 mlrd. Eur.), apskaičiavo analitikai. Pagal jų skaičiavimus, federalinis ir regioniniai biudžetai išleido 400 mlrd. rublių (4.4 mlrd. Eur.) premijoms už sutarties su Rusijos gynybos ministerija pasirašymą, dar 865 mlrd. rublių (9.52 mlrd. Eur.

Vokietija planuoja įsigyti JAV gamybos oro gynybos sistemų „Patriot“ ir perduoti jas Ukrainai, ketvirtadienį pareiškė kancleris Friedrichas Merzas, kadangi Kyjivas skubiai ieško papildomos oro erdvės apsaugos, Rusijai rengiant vis didesnes raketų ir dronų atakas. „Praėjusį ketvirtadienį tai aptariau su prezidentu [Donaldu] Trumpu ir taip pat paprašiau jo tiekti šias sistemas“, – sakė F. Merzas Romoje vykusioje Ukrainos atstatymo konferencijoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino šiuo metu Romoje vykstančios Ukrainos atkūrimo konferencijos dalyvius padėti įsteigti Atkūrimo koaliciją bei nustatyti konkrečius jos veiklai reikalingus finansinius mechanizmus. „Mums taip pat reikia aiškaus atkūrimo plano. Prisiminkime, kokį vaidmenį atkuriant ir pertvarkant Europą suvaidino Maršalo planas. Štai kodėl tiek dešimtmečių Europa gyvavo taikos ir ekonomikos augimo sąlygomis.

Socialiniuose tinkluose išplito vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas keistas reiškinys. Virš Bovio miesto, Merilando valstijoje, užfiksuotas slenkantis masyvus lentynos formos debesis. Gyventojai stebėjo šį gamtos reiškinį, kai tuo pat metu regione buvo paskelbtas stiprių audrų ir tornadų pavojus. „Staiga viskas pritemo, vėjas sustiprėjo, o virš galvos ėmė slinkti kažkas, kas atrodė kaip filmo scena.

Slovakijos prezidentas ketvirtadienį savo kostiumą iškeitė į kario uniformą ir pradėjo dviejų savaičių trukmės kariuomenės rezervo mokymo kursus, siekdamas sustiprinti kariuomenės gretas. Ši vidurio Europos šalis siekia padidinti savo rezervo pajėgas, visai Europai stengiantis sustiprinti savo gynybą to, kai 2022 m. Rusija pradėjo plataus masto invaziją Ukrainoje.

Airijos reguliavimo institucija, padedanti prižiūrėti Europos Sąjungos (ES) duomenų privatumą, ketvirtadienį pranešė pradėjusi tyrimą dėl „TikTok“ naudotojų duomenų perdavimo į Kiniją. Duomenų apsaugos komisija teigė, kad balandį „TikTok“ ją informavo, jog „ribotas EEE (Europos ekonominės erdvės) naudotojų duomenų kiekis iš tikrųjų buvo saugomas serveriuose Kinijoje“, priešingai nei rodė kinų socialinės žiniasklaidos milžinės anksčiau pateikti įrodymai.

Kyjivo partneriai Europoje ketvirtadienį Romoje surengtoje tarptautinėje konferencijoje įsteigė atstatymo fondą, skirtą karo nuniokotai Ukrainai atkurti. Fondas, kurį taip pat rems privatus sektorius, pirmiausia bus naudojamas šalies energetikos infrastruktūrai, sugriautai per daugiau kaip trejus su puse metų trunkantį karą, remontuoti ir atstatyti. Be to, lėšos gali būti naudojamos pramonės įmonėms ir skaitmeninių duomenų centrams remti. Fonde – 1 mlrd.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio ketvirtadienį Malaizijoje susitiko su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu. JAV vyriausiasis diplomatas su S. Lavrovu susitiko Kvala Lumpūre vykstančio Rytų Azijos (ASEAN) aukščiausiojo lygio susitikimo kuluaruose, nurodė naujienų agentūros AFP žurnalistai. Jų susitikimas vyksta tuo metu, kai Maskva šiomis dienomis surengė jau antrą didelę ataką prieš Ukrainą.

Liepos 9 d. viename Rygos miegamojo rajono bute buvo rasti moters ir jaunuolio kūnai su akivaizdžiais smurtinės mirties požymiais, skelbiama „Mixnews“. Kitą dieną Alytaus rajone Lietuvos policijos pareigūnai susišaudė su Latvijos piliečiu, kuris buvo įtariamas dviguba žmogžudyste Rygoje. Ar šie du įvykiai yra susiję, kol kas nėra žinoma. Socialiniuose tinkluose vietos gyventojai aptarinėja, kad mirusieji tikriausiai yra motina ir jos 18-metis sūnus.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas ketvirtadienį Romoje vykstančioje Ukrainos atkūrimo konferencijoje paragino JAV prezidentą Donaldą Trumpą likti su europiečiais ir toliau remti Kyjivą jo kovoje su Rusijos plataus masto invazija.

Liepos 10 d. aukštas Rusijos diplomatas pareiškė, kad prieštaringi JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos veiksmai ir pareiškimai apsunkina Maskvos pastangas gerinti santykius su Vašingtonu, rašoma „Reuters“. „Trumpo administracija savo veiksmais ir pareiškimais yra labai prieštaringa. Tai nepalengvina darbo“, – sakė užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas, kurį citavo valstybinė naujienų agentūra TASS.

Kremlius ketvirtadienį pareiškė nemanąs, kad taikos derybos, kuriomis siekiama užbaigti daugiau kaip trejus metus trunkantį puolimą Ukrainoje, įstrigo, nors Kyjivas ir Maskva dar nėra paskelbę apie naują derybų raundą. „Dabar negalime taip pasakyti“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, paklaustas, ar Maskva mano, kad derybų procesas lėtėja. Jis pridūrė, kad Rusija laukia „signalų iš Kyjivo“ dėl trečiojo derybų raundo.

Europos Komisijos (EK) vadovės Ursulos von der Leyen ketvirtadienį laimėjo Europos Parlamento (EP) balsavimą dėl pasitikėjimo. Balsavimą dėl nepasitikėjimo inicijavo Rumunijos kraštutinių dešiniųjų įstatymų leidėjas Gheorghe Piperea, kuris kaltina U. von der Leyen neskaidrumu dėl tekstinių žinučių, kurias ji siuntė farmacijos milžino „Pfizer“ vadovui derantis dėl COVID-19 vakcinų.

Ukrainos partizanų grupė „Atesh“ pranešė, kad sabotuoja geležinkelius Rusijos mieste Volgograde ir Rusijos okupuotame Uvarovo kaime Kryme, liepos 10 d. paskelbtame pranešime platformoje „Telegram“. Judėjimas „Atesh“ reguliariai vykdo sabotažo operacijas Rusijos teritorijoje bei Rusijos okupuotose Ukrainos dalyse, rašo „Kyiv Independent“. Partizanai tvirtina sugadinę relinį skydą, kuris užtikrina ryšį ir kontrolę tarp traukinių geležinkelio mazge, Volgograde.

Jemeno husių sukilėliai ketvirtadienį prisiėmė atsakomybę už raketos paleidimą į Izraelio Ben Guriono oro uostą. Izraelio kariuomenė anksčiau ketvirtadienį pranešė, kad raketą perėmė.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas keičia savo strategiją Rusijos atžvilgiu. Jis sukritikavo Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną už tai, kad šis „maitina Ameriką nesąmonėmis“. Maža to, Baltųjų rūmų vadovas turi pagrindinį patarėją, galintį padėti jam pasinaudoti didėjančiu Rusijos ekonominiu pažeidžiamumu. D. Trumpas taip pat pradėjo geriau suprasti V. Putino elgesį mūšio lauke.

Pekinas ketvirtadienį pareiškė, kad vis dar tikrina pranešimus apie Ukrainoje sulaikytus kinus – tėvą ir sūnų, – kurie, kaip įtariama, bandė kontrabanda išvežti iš karo draskomos šalies karinio jūrų laivyno raketų technologiją. „Jei su tuo susiję Kinijos piliečiai, mes (...) ginsime teisėtas Kinijos piliečių teises ir interesus pagal įstatymus“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Mao Ning.

JAV Senato daugumos lyderis Johnas Thune‘as pareiškė viltį, kad Kongreso aukštieji rūmai iki rugpjūčio mėnesio pertraukos priims teisės akto projektą, kuriuo Rusijai būtų įvestos griežtos sankcijos. Apie tai pranešė leidinys „The Hill“, kuriuo remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“. „Tikiuosi, kad galėsime pateikti jį svarstymui iki rugpjūčio pertraukos.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį susitikimo metu pagyrė Liberijos prezidento Josepho Boakai anglų kalbos žinias, nors tai jo gimtoji kalba, praneša CNN. „Kaip gerai kalbate angliškai, kaip gražu. Kur išmokote taip gerai kalbėti? Kur studijavote?“, – D. Trumpas teiravosi Liberijos prezidento susitikimo metu su Afrikos lyderiais Vašingtone. J. Boakai atsakė mokslus baigęs Liberijoje. „Kaip įdomu. Gerai kalbate angliškai.

Trečiadienį Brazilija ir Jungtinės Valstijos toliau aštrino ginčą dėl prezidento Donaldo Trumpo paramos perversmu kaltinamam buvusiam lyderiui Jairui Bolsonaro. Amerikos prezidentas paskelbė taikysiantis šaliai, vienai iš pagrindinių plieno tiekėjų, 50 proc. muitus. Kairiųjų pažiūrų Brazilijos prezidentas Luizas Inácio Lula da Silva pagrasino atsakyti tuo pačiu. D. Trumpas griežtai kritikuoja savo dešiniųjų pažiūrų sąjungininko J. Bolsonaro baudžiamąjį persekiojimą.

Kadenciją baigiantis Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pratrūko kalbėdamas apie Vakarų sąjungininkų ir Ukrainos požiūrį į Lenkijos indėlį ir infrastruktūros svarbą. Jo teigimu, „jeigu kažkam kažkas nepatinka, mes uždarome ir viso gero“. Lenkijos prezidento vertinimu, ne visos galimybės stiprinant valstybės įvaizdį buvo tinkamai išnaudotos. A. Dudos teigimu, Lenkija turėjo ryžtingiau pabrėžti savo vaidmenį tarptautinių įvykių kontekste aplink Ukrainą.

Jungtinė Karalystė (JK) ir Prancūzija trečiadienį pareiškė, kad abiejų šalių branduolinio atgrasymo priemonės, nors ir nepriklausomos, gali būti koordinuojamos ir kad jos kartu reaguos į bet kokią „ekstremalią grėsmę Europai“. Deklaracijoje, kuri bus pasirašyta ketvirtadienį, bus nurodyta, kad atitinkamos abiejų šalių atgrasymo priemonės lieka nacionalinėje kontrolėje, „tačiau gali būti koordinuojamos, ir kad nėra jokios ypatingos grėsmės Europai, kuri neskatintų abiejų šalių atsako“, sakoma na...

Estija gali vetuoti 18-ąjį ES sankcijų paketą, jei nebus sumažinta Rusijos naftos kainų riba, teigia užsienio reikalų ministras, rašoma „Kyiv Independent“. „Mūsų pozicija yra labai aiški – naftos kainų ribos sumažinimas turi būti įtrauktas į šį paketą. Šiuo klausimu laikomės tvirtos pozicijos“, – sakė Estijos užsienio reikalų ministras Margus Tsahkna. ES dirbo prie sankcijų paketo, tačiau jo priimti nepavyko dėl Slovakijos pasipriešinimo.

Buvęs Pietų Korėjos prezidentas Yoon Suk Yeolas ketvirtadienį buvo antrą kartą sulaikytas ir laikomas vienutėje, tyrėjams plečiant tyrimą dėl karo padėties paskelbimo. Yoon Suk Yeolas įstūmė Pietų Korėją į politinę krizę, kai pernai gruodžio 3 d. bandė nuversti civilinę valdžią. Jis pasiuntė į parlamentą ginkluotus kareivius, siekdamas neleisti įstatymų leidėjams balsuoti prieš jo paskelbtą karo padėtį. Yoon Suk Yeolas tapo pirmuoju sulaikytu Pietų Korėjos prezidentu.

JAV atnaujino gynybos ginklų tiekimus Ukrainai po neseniai įvykusio JAV karinės pagalbos pertrūkio, pranešė „Reuters“, remdamasi dviem JAV pareigūnais. „Jungtinės Valstijos tiekia Ukrainai artilerijos sviedinius ir mobiliosios artilerijos raketas“, – administracijos narius citavo agentūra. Pasak pareigūnų, kai kurių ginklų tiekimo sustabdymas praėjusią savaitę, regis, buvo susijęs su susirūpinimu, kad JAV karinės atsargos gali būti per mažos.

Antrą naktį iš eilės sprogimai ir oro pavojaus sirenos drebino Ukrainos sostinę bei miestus toli nuo fronto linijų, kai liepos 10 d. Rusija surengė masinę raketų ir dronų ataką visoje šalyje.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį Romoje susitiko su JAV prezidento specialiuoju pasiuntiniu Ukrainai Keithu Kelloggu, jiedu aptarė pagrindinius bendradarbiavimo gynybos srityje prioritetus, įskaitant ginklų tiekimą, Ukrainos oro gynybos stiprinimą ir griežtesnių sankcijų Rusijai poreikį. „Turėjau išsamų pokalbį su JAV prezidento specialiuoju pasiuntiniu Ukrainai Keithu Kelloggu.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio ketvirtadienį Malaizijoje susitiks su Rusijos kolega Sergejumi Lavrovu. Jų susitikimas vyks tuo metu, kai Maskva šiomis dienomis surengė jau antrą didelę ataką prieš Ukrainą. Pirmasis M. Rubio vizitas Azijoje nuo tada, kai jis pradėjo eiti JAV valstybės sekretoriaus pareigas, vyksta tuo metu, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas intensyvina prekybos karą, grasindamas daugiau nei 20 šalių įvesti baudžiamuosius muitus.

Griežtesni JAV prezidento Donaldo Trumpo žodžiai Vladimiro Putino pusėn pastarojo nesutrikdė, rašo „The New York Times“. Kremliaus režimo lyderis išlieka įsitikinęs, kad Maskvos pranašumas fronte auga. Panašu, kad V. Putinas tiki, jog Ukrainos gynyba artimiausiais mėnesiais gali žlugti. Apie tai leidiniui komentavo analitikai ir Kremliui artimi žmonės.

Kalinamas Kurdistano darbininkų partijos (PKK) lyderis trečiadienį pareiškė, kad kurdų kovotojų grupuotės nusiginklavimo procesas vyks greitai, tačiau bus labai svarbu sukurti Turkijos politinę sistemą, kuri užtikrintų perėjimą prie demokratinės politikos.

JAV prezidento Donaldo Trumpo buvo paklausta apie JAV planus pristatyti Ukrainai „Patriot“ sistemų, rašo NEXTA. Vis dėlto D. Trumpas išsisuko nuo tiesioginio atsakymo. „Ukraina paprašė „Patriot“. Mes tai išnagrinėsime, bet tai labai brangu“, – nurodė D. Trumpas. Jis taip pat pareiškė nežinąs, kas priėmė sprendimą sustabdyti kai kurią karinę pagalbą Ukrainai. Pats D. Trumpas neigia, kad davė tokį įsakymą. „Aš žinočiau. Jei būtų priimtas sprendimas – žinočiau.

Trečiadienį susitikime su Afrikos lyderiais JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagyrė Liberijos prezidentą už jo anglų kalbos įgūdžius. D. Trumpas jo taip pat paklausė, kur jis išmoko taip gerai kalbėti šia kalba. Vis dėlto kaip pažymi „The Washington Post“, anglų kalba yra oficiali Liberijos kalba. Ją įkūrė afroamerikiečiai, persikėlę į Afriką nuo 1822 m., globojami Amerikos kolonizacijos draugijos. Šalis paskelbė nepriklausomybę 1847 m. Internete pasipylė pasityčiojimai iš D. Trumpo klaidos.

Ukrainoje vienas kariškis nuteistas septynerius metus kalėti už dezertyravimą ir šarvuočio vagystę, skelbiama „New Voice“. „Sumų apygardos teismas vieno iš srities dalinių karį pripažino kaltu dėl dezertyravimo ir karinės technikos vagystės ir nuteisė 7 metams kalėjimo“, – cituojamas Valstybinio tyrimų biuro (VTB) pranešimas. 2025 m. sausį kariškis, kuris tarnavo specialiosios technikos vairuotoju, neleistinai paliko karinį dalinį, pažymėjo VTB.