Jungtinės Valstijos „vienaip ar kitaip“ atgrasys Iraną nuo branduolinių ginklų įgijimo, trečiadienį įspėjo JAV energetikos sekretorius Chrisas Wrightas. „Jie labai aiškiai pasakė, ką darytų su branduoliniais ginklais. Tai visiškai nepriimtina“, – Paryžiuje, Tarptautinės energetikos agentūros posėdžių kuluaruose, žurnalistams pareiškė Ch. Wrightas. „Tad mes vienaip ar kitaip sustabdysime Irano žygį link branduolinio ginklo“, – sakė jis.

Prieš JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino susitikimą Aliaskoje praėjusiais metais, Rusija parengė D. Trumpui „didžiausią susitarimą“ tarp dviejų šalių dėl ekonominio bendradarbiavimo, rašo „The Economist“. Nobelio premijos ir trilijonai dolerių Rusijos Saugumo Tarybos pranešime teigiama, kad susitarimo įgyvendinimas galėtų netgi atnešti abiem prezidentams Nobelio premijas.

Europos Sąjunga (ES) dalyvaus šią savaitę vyksiančiame steigiamajame JAV prezidento Donaldo Trumpo Taikos tarybos posėdyje, tačiau bloko atstovas pirmadienį tvirtino, kad Briuselis neprisijungs kaip narys. Už Viduržemio jūros regioną atsakinga eurokomisarė Dubravka Šuica vyks į Vašingtoną atstovauti ES ketvirtadienį vyksiančiame susitikime. „Ji dalyvaus konkrečioje Taikos tarybos posėdžio dalyje, skirtoje Gazos Ruožui.

Į Italijos pakrantę bangos išmetė keliolikos žmonių kūnus – tikriausiai migrantų, žuvusių, kai mėgino kirsti Viduržemio jūrą. Sicilijos ir Pietų Italijos Kalabrijos regiono paplūdimiuose, institucijų duomenimis, praėjusiomis dienomis rasta mažiausiai 15 kūnų. Manoma, kad tai žmonės, praėjusiomis savaitėmis tapę žiemos audrų atviroje jūroje aukomis. Kelionė Viduržemio jūra į Europą jau įprastomis meteorologinėmis sąlygomis laikoma pavojinga.

Japonijos žemieji parlamento rūmai trečiadienį oficialiai vėl paskyrė Sanae Takaichi ministre pirmininke, praėjus 10 dienų po jos istorinės triuškinamos pergalės rinkimuose. 64 metų S. Takaichi spalį tapo pirmąja Japonijos premjere moterimi, o vasario 8 dieną vykusiuose pirmalaikiuose žemųjų rūmų rinkimuose jos partija laimėjo dviejų trečdalių daugumą.

Irano žiniasklaida pranešė, kad ketvirtadienį Iranas ir Rusija surengs karinius jūrų manevrus Omano jūroje. Pratybos rengiamos po naujausio Teherano ir Vašingtono derybų rato Ženevoje. Pirmadienį Revoliucinė gvardija, ideologinis Irano kariuomenės sparnas, taip pat pradėjo pratybas strateginiame Hormūzo sąsiauryje, mesdamos iššūkį regione dislokuotoms JAV karinėms jūrų pajėgoms.

Antroji Rusijos, Ukrainos ir JAV derybų diena Ženevoje dėl karo Ukrainoje užbaigimo baigėsi po maždaug dviejų valandų, trečiadienį pranešė Kyjivas ir Maskva. Abi pusės pranešė, kad derybos baigėsi. Vyriausiasis Rusijos derybininkas pareiškė, kad dvi dienas trukusios derybos su Ukraina ir Jungtinėmis Valstijomis, kuriomis siekiama užbaigti ketverius metus trunkantį karą, buvo sunkios, bet dalykiškos. Jis sakė, kad netrukus bus surengtos naujos derybos.

Vykstant diskusijoms dėl Europos branduolinio atgrasymo, Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas atmetė galimybę Vokietijai turėti savo branduolinį ginklą. „Nenorėčiau, kad Vokietija galvotų apie savarankišką branduolinį ginklavimąsi“, – sakė jis tinklalaidėje „Machtwechsel“. Kancleris atkreipė dėmesį į galiojančias sutartis, kuriose Vokietija įsipareigojo atsisakyti branduolinio ginklavimosi.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas savo rinkimų kampanijos metu ne kartą žadėjo, kad per vieną dieną užbaigs karą Ukrainoje. Tačiau nuo jo grįžimo į Baltuosius Rūmus, situacija ukrainiečiams tik pablogėjo, rašo „The New York Times“ (NYT). Žurnalistai pažymi, kad 2025 m. žuvo ir buvo sužeista daugiau civilių nei 2024 m. Daugiau raketų ir dronų skrieja į miestų centrus, be to, 2025 m. Rusija užėmė daugiau teritorijos nei bet kuriais kitais metais nuo plataus masto invazijos pradžios 2022 metais.

Kalbėdamas apie susvetimėjimą tarp Jungtinių Valstijų ir Europos, JAV viceprezidentas JD Vance‘as pabrėžė, kad, jo nuomone, šalys anapus Atlanto pačios sau labai kenkia. „Nėra taip, kad mes negerbiame savo sąjungininkų. Priešingai – jos dažnai pačios save sabotuoja“, – sakė JD Vance‘as interviu amerikiečių stočiai „Fox News“. Jis patikino, kad JAV vyriausybė nori sėkmingos Europos su stipriais ekonominiais pasiekimais.

XVII amžiaus Švedijos karinio jūrų laivyno laivo nuolaužos, 400 metų gulėjusios po vandeniu Stokholmo centre, staiga tapo matomos dėl neįprastai žemo Baltijos jūros lygio. Gerai išsilaikiusio laivo korpuso medinės lentos nuo vasario pradžios kyšo virš vandens paviršiaus, aiškiai atskleisdamos jo siluetą.

Azija švenčia Ugninio arklio Naujuosius metus. Šia proga Kinija surengė milžiniško masto 4 valandų trukmės šou, prie ekranų pritraukusį beveik pusantro milijardo žiūrovų. Koncertas tapo ne tik švente, bet ir Pekino ambicijų vitrina – scenoje savo kovinius talentus demonstravo robotai kovotojai, danguje skraidė tūkstančiai dronų, o astronautai traukė dainas iš kosminės stoties. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas pareiškė, kad Teheranas yra atviras „patikrinimams“, ar nesiekia pasigaminti branduolinio ginklo, kai Islamo respublika antradienį atnaujino branduolines derybas su Jungtinėmis Valstijomis. „Mes visiškai nesiekiame branduolinio ginklo, – antradienį paskelbtame interviu sakė M. Pezeshkianas.

Palestinos Raudonasis Pusmėnulis pranešė, kad antradienį netoli vienos iš Izraelio karinių stovyklų okupuotame Vakarų Krante užlipęs ant minos žuvo palestinietis vaikas, jo žūtį patvirtino ir šaltinis iš Izraelio gynybos ministerijos. „Mūsų komandos gavo 13-mečio vaiko, kuris žuvo per minos sprogimą vienoje iš senųjų stovyklų Džiftliko mieste šiaurinėje Jordano slėnio dalyje, kūną“, – teigiama Raudonojo Pusmėnulio organizacijos pranešime.

84 metų Jesse'is Jacksonas, turėjo tris politinės karjeros kryptis: pilietines teises, liberalias misijas ir politinį aktyvizmą, o du jo bandymai patekti į Baltuosius rūmus devintajame dešimtmetyje padėjo padėti pagrindus pirmojo Amerikos juodaodžio prezidento išrinkimui po dviejų dešimtmečių.

Aukštas Kremliaus pareigūnas užsiminė, kad Maskva galėtų atsakyti panaudodama savo karinį jūrų laivyną, jei Europos valstybės suintensyvintų Rusijos laivų sulaikymą ir patikras Baltijos jūroje, rašo „Kyiv Independent“. Šis grasinimas pasirodė tuo metu, kai Europos šalys svarsto imtis ryžtingesnių veiksmų prieš Rusijos „šešėlinį laivyną“ – šimtų tanklaivių tinklą, plaukiojantį su užsienio vėliavomis, siekiant apeiti sankcijas.

Lėktuvas, kuris greičiausiai gabeno dalį Rusijos delegacijos, vengė tiesioginio maršruto virš ES oro erdvės ir Šveicariją pasiekė per daugiau nei 9 valandas, rašo „Sky News“. Remiantis „FlightRadar24“, Rusijos vyriausybinis lėktuvas, skridęs į Ženevą, pakilo iš Maskvos vakar netrukus po 23.30 val. Lėktuvas, tikėtina, gabenęs dalį Rusijos derybininkų komandos, skrido netiesioginiu maršrutu per Turkiją, Viduržemio jūrą ir virš Italijos.

Pasak Ukrainos kariuomenės, Ukrainos gynybos pajėgos okupuotame Krymo pusiasalyje numušė Rusijos sraigtasparnį, skelbia „Sky News“. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad naktį jų kariai pataikė į Ka-27 sraigtasparnį.

Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi antradienį pareiškė, kad per naujausias derybas su Jungtinėmis Valstijomis buvo sutarta dėl „pagrindinių principų rinkinio“, kuris atvertų kelią susitarimui.

Italijos, Vokietijos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės vyriausybių atstovai dalyvauja antradienį Ženevoje vykstančiose derybose dėl karo Ukrainoje užbaigimo, pranešė Italijos vyriausybės šaltinis. „Šią dieną planuojami nacionalinio saugumo patarėjų ir Ukrainos bei JAV delegacijų susitikimai derybų kuluaruose“, – sakė šaltinis. Ženevoje prasidėjo JAV, Ukrainos ir Rusijos derybos Anksčiau buvo pranešta, kad Ženevoje prasidėjo trišalės taikos derybos tarp JAV, Ukrainos ir Rusijos.

Miuncheno saugumo konferencijos dalyviai aptarinėjo Marco Rubio kalbą. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad Rubio kalbėjo apie norą transatlantinius santykius gerinti, o tai jau esą savaime pozityvi žinia. Tačiau kai kurie ekspertai sakė, kad daugiau nei Rubio kalba pasako kryptis, kuria jis pasuko iš Miuncheno. Jis lankė du geriausius Putino draugus Europoje – Robertą Fico ir Viktorą Orbaną. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Ženevoje antradienį prasidėjo antrasis Jungtinių Valstijų ir Irano derybų dėl Teherano branduolinės programos ratas, JAV vis labiau stiprinant savo karinį buvimą Artimuosiuose Rytuose, o Iranui surengus didelio masto karines jūrų pratybas. JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą grasino jėga priversti Iraną apriboti savo branduolinę programą. Iranas savo ruožtu pareiškė, kad atsakys į bet kokį JAV išpuolį.

Vakarų žvalgybos pareigūnų teigimu, anksčiau Rusijos „Wagner“ sudėtyje dirbę verbuotojai ir propagandistai tapo pagrindiniu Kremliaus organizuotų sabotažo išpuolių Europoje kanalu, rašo „Financial Times“ (FT). Šios kovotojų grupės statusas buvo neaiškus nuo 2023 m. birželio mėn., kai po nesėkmingo sukilimo prieš Rusijos kariuomenės vadovybę buvo imtasi griežtų priemonių ir žuvo jos įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas.

Žurnalas „Rossija v globalnoj politike“, kurio redakcinėje taryboje yra Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir prezidento padėjėjas Jurijus Ušakovas, publikavo politologo Sergejaus Karaganovo skiltį su raginimais suduoti branduolinius smūgius Europai. Kaip rašo „Agentstvo“, ši publikacija pasirodė prieš pat Šveicarijoje prasidedantį Rusijos, Ukrainos ir JAV derybų raundą. S. Karaganovo straipsnis „Mitelšpilis ir porytdienos strategija“ (rus.

Aiškėja daugiau detalių apie Aleksejaus Navalno nunuodijimą. Penkių šalių mokslininkai net dvejus metus tyrė slapta iš Rusijos išgabentus opozicionieriaus biologinius mėginius. Jie išsiaiškino, kad Vladimiras Putinas A. Navalnui nužudyti pasitelkė itin retą ir 200 kartų už morfijų stipresnį toksiną, kuris aptinkamas Pietų Amerikoje gyvenančiose varlėse.

Per gaisrą daugiabutyje netoli Barselonos žuvo penki žmonės, o dar keturi buvo sužeisti, antradienį pranešė Ispanijos šiaurės rytinio Katalonijos regiono priešgaisrinė tarnyba. Gaisras kilo pirmadienio vakarą penkiaaukščio pastato sandėliuke Manljeu mieste apie 80 km į šiaurę nuo Barselonos, sakė pareigūnai. „Šį vakarą žuvo penki žmonės, o dar keturi patyrė lengvus sužalojimus“, – sakoma tarnybos pranešime.

Australijos Sidnėjaus mieste vyras gatvėje peiliu užpuolė kelis žmones. Vienas asmuo nuo sunkių sužalojimų mirė nusikaltimo vietoje, dar du kritinės būklės nuvežti į ligoninę, pranešė policija. Užpuolimas įvyko ryte pėsčiųjų zonoje Merilendso priemiestyje Sidnėjaus vakaruose. Užpuolikas pabėgo pėsčiomis. Netrukus netoliese buvo suimtas vyras ir nuvežtas į policijos skyrių. Jis dėl smulkių nusikaltimų jau buvo žinomas policijai. Incidento priežastys nežinomos.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį įspėjo Iraną dėl „pasekmių, jei nebus sudarytas susitarimas“ prieš Ženevoje vyksiančias Jungtinių Valstijų ir Islamo Respublikos derybas. „Aš netiesiogiai dalyvausiu tose derybose“, – žurnalistams lėktuve „Air Force One“ sakė D. Trumpas, skrisdamas į Vašingtoną. „Nemanau, kad jie nori patirti pasekmes, jei nebus sudarytas susitarimas“, – pridūrė D. Trumpas.

Antradienio naktį Rusijos Krasnodaro sritį atakavo Ukrainos dronai. „Telegram“ kanalai praneša apie gaisrą naftos perdirbimo gamykloje, apgadintą traukinių depą, uždarytus oro uostus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitikime su Jungtinių Valstijų senatoriais Richardu Blumenthaliu ir Sheldonu Whitehouse‘u paragino daryti didesnį spaudimą Rusijai. Kaip praneša „Ukrinform“, valstybės vadovas apie tai paskelbė socialiniame tinkle „Facebook“. „Nematome geresnių priemonių daryti įtaką Maskvai nei spaudimas. Senate šiuo metu svarstomas svarbus sankcijų įstatymas, ir mes tikimės, kad jis bus veiksmingas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo visapusišką karą prieš Ukrainą vis dažniau apibūdina kaip kovą už „suverenitetą“, tačiau tie nedideli teritoriniai laimėjimai, kuriuos Rusija pasiekė nuo 2022 m., nublanksta prieš atsiradusią stulbinamą priklausomybę nuo Kinijos.

Ukraina nuo praėjusio trečiadienio iki sekmadienio iš Rusijos atkovojo 201 kvadratinį kilometrą, pasinaudojusi tuo, kad buvo blokuoti Rusijos pajėgų naudoti „Starlink“ terminalai, parodė naujienų agentūros AFP atlikta JAV įsikūrusio Karo studijų instituto (ISW) duomenų analizė.

Per dronų ataką perpildytoje turgavietėje centrinėje Sudano dalyje žuvo 28 žmonės, pirmadienį pranešė žmogaus teisių grupė. Dronų smūgis buvo suduotas sukarintų pajėgų kontroliuojamoje teritorijoje Sudano Kordofano regiono šiaurėje. Šis regionas šiuo metu yra virtęs trejus metus besitęsiančio žiauraus karo tarp kariuomenės ir sukarintų Greitojo palaikymo pajėgų (RSF) epicentru.

Atsižvelgiant į Rusijos keliamą grėsmę, Lenkija turėtų turėti nuosavą branduolinių ginklų programą, pareiškė prezidentas Karolis Nawrockis. Sekmadienio vakarą duodamas interviu transliuotojui „Polsatnews“, K. Nawrockis sakė, kad „kelias link Lenkijos branduolinių pajėgumų, visiškai laikantis tarptautinių taisyklių, yra kelias, kuriuo turėtume eiti“. Dešiniųjų pažiūrų prezidentas yra Lenkijos kariuomenės vyriausiasis vadas.

Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babišas pirmadienį pareiškė, kad siūlo naują kandidatą į aplinkos ministrus, siekdamas numalšinti įtampą tarp savo ministrų kabineto ir prezidento dėl ankstesnio kandidato, kuris buvo apkaltintas išžaginimu. A. Babišo ministrų kabinetas gruodį pradėjo darbą po spalį šalyje vykusių visuotinių rinkimų. Jį sudaro jo partija ANO ir dvi euroskeptikų partijos – kraštutinių dešiniųjų SPD ir dešinieji Motoristai.