Europos Komisija (EK) trečiadienį pareiškė esanti pasirengusi ginti Europos Sąjungos (ES) interesus po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino nutraukti prekybinius ryšius su Ispanija už tai, kad ši atsisakė leisti Vašingtonui naudotis savo bazėmis Irano puolimui.

Karas Artimuosiuose Rytuose – itin svarbiame naftos ir dujų gavybos regione – grasina sukelti pasaulinę energetikos krizę. Azijos ir Europos šalių naftos atsargos gali sušvelninti tiesioginį Artimųjų Rytų karo, kurį sukėlė JAV ir Izraelio smūgiai Iranui, poveikį, tačiau ilgalaikis konfliktas gali sukelti didelių sutrikimų ir staigų kainų kilimą, įspėja analitikai.

Izraelio kariuomenė trečiadienį pranešė, kad po to, kai Iranas į Izraelio teritoriją paleido keletą raketų salvių, pradėjo „plačią smūgių bangą“ prieš taikinius islamo respublikoje. Kariuomenės teigimu, naujausių smūgių taikiniais yra Irano „paleidimo aikštelės, oro gynybos sistemos ir papildoma infrastruktūra“. Situacija regione – dar įtemptesnė Kariuomenė stengiantis atremti Irano raketų atakas, naktį įvairiose Izraelio vietose aidėjo oro pavojaus sirenos.

Kataro gynybos ministerija antradienį pranešė, kad Irano paleista balistinė raketa pataikė į Al Udeido bazę Katare – didžiausią JAV karinę bazę Artimuosiuose Rytuose. Ministerija nurodė, kad į šalį iš Irano buvo paleistos dvi balistinės raketos. „Vieną iš raketų sėkmingai neutralizavo oro gynybos sistemos, o antroji pataikė į Kataro Al Udeido bazę, tačiau nukentėjusiųjų nebuvo.“ Jokios informacijos apie tikslią raketos smūgio vietą ar galimus nuostolius ministerija nepateikė.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad ketina užtikrinti laivybos saugumą Hormūzo sąsiauryje, kuriam kelia grėsmę Iranas, tuo tikslu be kita ko pasitelkdamas JAV karinį jūrų laivyną. Tuo tarpu Irano gvardija teigia „visiškai kontroliuojanti“ Hormūzo sąsiaurį.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas atsidūrė savo paties geopolitinių klaidų spąstuose, kurie pavertė Rusiją technologiškai atsilikusia, izoliuota valstybe, rašo „The Telegraph“. Britų leidinys „The Telegraph“ paskelbė išsamią analizę, kurioje Rusijos vadovo strategija lyginama ne su didmeistrio partija, o su „pono Byno“ elgsena. Modernizacijos atsisakymas – „pirmapradė nuodėmė“ 2000 metais, pradėjęs valdyti, V. Putinas turėjo realią galimybę paversti Rusiją modernia Europos valstybe.

Ketvirtą karinių veiksmų prieš Iraną dieną – Izraelio smūgis į Teherano širdį: atakavo Irano prezidentūros ir saugumo tarybos pastatus. Izraelis įžengė ir į pasienio ruožą Libano teritorijoje, tačiau neigia, kad pradeda antžeminę operaciją. Tuo metu Vašingtonas ragina savo piliečius kuo skubiau išvykti iš keturiolikos Artimųjų rytų šalių ir saugumo sumetimais uždarė šešias ambasadas. Praėjusią naktį du Irano dronai smogė Jungtinių Valstijų ambasadai Saudo Arabijos sostinėje.

Viduržemio jūroje dega Rusijos suskystintų gamtinių dujų (SGD) tanklaivis „Arctic Metagaz“. Laivo įgulos likimas kol kas nežinomas, rašo „24 Kanal“. Laivas paskutinį kartą pranešė apie savo buvimo vietą prie Maltos krantų. Apie tai pranešė naujienų agentūra „Reuters“. Kas žinoma apie degantį tanklaivį? Rusijos tanklaivis „Arctic Metagaz“ 2026 m. kovo 3 d. užsidegė Viduržemio jūroje netoli Maltos. Kas nutiko laivo įgulai, kol kas nėra žinoma.

Izraelio karinės oro pajėgos, kariuomenės duomenimis, pradėjo „plataus masto“ atakų bangą prieš Irano sostinę Teheraną. „Kariuomenė pradėjo devintą atakų bangą Teherane“, – sakoma pranešime. Ji esą nukreipta prieš Irano teroristinio režimo infrastruktūrą Teherane. Institucija atsakinga už Ali Khamenei įpėdinio išrinkimą Per naujus oro smūgius, Irano žiniasklaidos duomenimis, pataikyta ir į Ekspertų asamblėjos pastatą.

Rusija paskyrė naują ambasadorių Lenkijoje, matyti iš antradienį pasirašyto prezidento Vladimiro Putino dekreto. Georgijus Michno atvyks į Varšuvą, Lenkijos ir Rusijos santykiams pasiekus žemiausią tašką dėl Maskvos invazijos į Ukrainą. Be to, Varšuva kaltina Maskvą dėl virtinės šnipinėjimo atvejų Lenkijos teritorijoje.

Nors Lietuva ir palaiko Amerikos operaciją Irane, didesnio pavojaus mums nefiksuojama – nėra indikacijų ir dėl galimų teroristinių išpuolių. Tą pareiškė Gitanas Nausėda. Tiesa, jau prasidėjo svarstymai, ką darytume, jei Amerika paprašytų pagalbos siunčiant karius į patį Iraną. Diskusijos įsibėgėja ir dėl Prancūzijos prezidento planų plėsti prancūziško branduolinio ginklo išdėstymą Europos žemyne. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Kinija paragino Iraną užtikrinti saugų laivų judėjimą per Hormūzo sąsiaurį – tai iki šiol aiškiausias Islamo Respublikos pagrindinės ekonominės partnerės raginimas tęsti prekybą per šį vandens kelią, rašo „Bloomberg“. Tanklaivių eismas per šią šalį faktiškai sustojo po to, kai JAV ir Izraelis savaitgalį pradėjo bombardavimo kampaniją, į kurią Iranas atsakė smūgiais visame regione.

Ukrainos atletai žiemos paralimpinėse žaidynėse Italijoje negalės dėvėti pirminio savo komandinės aprangos varianto. To priežastis: ant kostiumų pavaizduotas Ukrainos žemėlapis. Jame šalis vaizduojama 1991 metų sienų ribose, kurios apima ir Krymą bei šiuo metu Rusijos okupuotas teritorijas.

Naujausia visuomenės nuomonės apklausa atskleidė, kad Jungtinės Karalystės (JK) Žaliųjų partija aplenkė ministro pirmininko Keiro Starmerio Leiboristų partiją, o tokios žinios dar labiau sustiprins nepasitenkinimą pastarojo lyderyste, praneša „Politico“. Ši bendrovės „YouGov“ apklausa apie tai, kaip žmonės balsuotų, parodė, kad žaliuosius palaikytų 21 proc. respondentų. Jie atsilieka tik nuo Nigelo Farage‘o partijos „Reformuokime JK“ (angl. Reform UK), kurią remia 23 proc.

Kai kurios Europos Sąjungos šalių vyriausybės skeptiškai vertina idėją paspartinti Ukrainos įstojimą į ES galimo taikos susitarimo kontekste, baimindamosi, kad toks žingsnis gali atverti „Pandoros skrynią“ problemų ir pakirsti pačią bloko plėtros logiką. Apie tai rašo „Reuters“, remdamasi Europos diplomatais. Leidinys primena, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis siekia, jog šalis prisijungtų prie ES 2027 metais kaip karo sureguliavimo dalis.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte antradienį stojo ginti JAV ir Izraelio smūgių Iranui, sakydamas, kad Teherano branduolinės ir raketinės ambicijos rimtą grėsmę kelia ne tik Artimiesiems Rytams. Kalbėdamas Skopjėje kartu su Šiaurės Makedonijos prezidente Gordana Siljanovska Davkova surengtoje spaudos konferencijoje, M. Rutte sakė, jog „nedaug trūksta“, kad Iranas turėtų branduolinį ginklą.

Antradienį NATO pareiškė, kad palankiai vertina „galimybę išplėsti konsultacijas branduoliniais klausimais“ su Paryžiumi, prezidentui Emmanueliui Macronui pažadėjus sustiprinti Prancūzijos branduolinį arsenalą. Pirmadienį E. Macronas pareiškė, kad Prancūzija išplės savo branduolinį arsenalą ir galėtų pirmą kartą dislokuoti branduoliniais ginklais apginkluotus lėktuvus šalyse sąjungininkėse. Tai reikštų didelį Europos gynybos pokytį įtemptų santykių su Jungtinėmis Valstijomis metu.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas antradienį telefonu aptarė už Ukrainą kovojusių ir į nelaisvę patekusių Vengrijos piliečių bei kitus su karu susijusius klausimus, pranešė Kremlius.

JAV ir Izraelio kariniai smūgiai Iranui bei Islamo Respublikos dronų ir raketų atakos prieš kaimynines šalis gali atnaujinti diskusijas Europos Sąjungoje (ES) dėl rusiškų gamtinių dujų importo draudimo, antradienį pareiškė Norvegijos energetikos ministras.

Oro bendrovės „Emirates“ skrydis iš Dubajaus yra pakeliui į Frankfurtą – pirmą kartą nuo tada, kai karo veiksmai Irane privertė atšaukti daugybę skrydžių. Vokietijos didžiausio oro uosto operatoriaus „Fraport“ atstovė spaudai antradienį pranešė dpa, kad reisą vykdantis lėktuvas yra „ore“. „Fraport“ atvykimų puslapyje nurodoma, kad lėktuvas į Frankfurtą turėtų atvykti ankstyvą popietę.

Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto pareiškė, kad naftos transportavimo per „Družba“ naftotiekį nutraukimas yra prezidento Volodymyro Zelenskio vykdomas „išpuolis“ prieš Vengriją, rašo „European Pravda“ Tai jis pareiškė, kuomet kalbėjo apie grėsmes jūrų prekybai dėl karo Artimuosiuose Rytuose. „Štai kodėl mums svarbu turėti seną, gerai veikiantį, patikimą, nebrangų naftotiekį su dideliu pralaidumu, kuris gali visiškai mus aprūpinti, tai yra naftotiekis „Družba“, – sakė jis.

Duodamas parodymus, kuriuos pirmadienį paviešino JAV Kongreso komitetas, buvęs prezidentas Billas Clintonas pareiškė, kad nieko nežinojo apie dabar jau mirusio finansininko Jeffrey Epsteino seksualinius nusikaltimus.

Antradienį maždaug už dviejų valandų kelio į pietryčius nuo Manilos tuščioje aikštelėje sudužus sraigtasparniui žuvo Malaizijos pilietis ir filipinietis. Pareigūnų teigimu, sraigtasparnis, kuriuo skrido penki žmonės, įskaitant du malajus, sudužo žolėtoje gyvenamojo rajono vietoje mažame Risalio provincijos miestelyje apie 7.27 val. vietos laiku. Per avariją žuvo du keleiviai Provincijos policijos pareigūnas sakė, kad per avariją žuvo du keleiviai – malaizietis ir filipinietis.

Jungtinių Valstijų ambasada Rijade patvirtino, kad buvo atakuota, ir paragino žmones laikytis atokiau, tuo pačiu pranešdama, kad antradienį ji bus uždaryta. „Venkite ambasados teritorijos iki atskiro pranešimo – dėl išpuolio prieš šį objektą“, – teigiama pranešime. Jame JAV piliečiai raginami slėptis ten, kur šiuo metu yra.

Rusija turi priežasčių nerimauti dėl galimo svarbaus sąjungininko Irano vyriausybėje praradimo, nors tam tikri Artimųjų Rytų eskalacijos aspektai yra naudingi Kremliui. Vokietijos ekspertas Rolandas Freudensteinas, vienas iš NVO „Brussels Freedom Hub“ įkūrėjų, tai sakė komentare „Ukrinform“. „Ar Rusija nepatenkinta? Taip, žinoma. Ji praranda svarbų sąjungininką“, – sakė ekspertas.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu sakė, kad svarbu prieš Iraną „veikti dabar“, nes Teherano vadovybė stato požeminius įrenginius, kad apsaugotų savo raketų ir branduolines programas nuo atakų. B. Netanyahu interviu JAV televizijos kanalui „Fox News“ sakė, kad „turime veikti dabar“. „Jie pradėjo statyti naujas bazes... požeminius bunkerius, kurie per kelis mėnesius padarys jų balistinių raketų programą ir atominės bombos programą nepažeidžiamas“, – sakė B. Netanyahu.

JAV kariuomenės pareigūnai pirmadienį pranešė, kad per savaitgalį kilusį karą Artimuosiuose Rytuose sunaikino Irano Revoliucinės gvardijos vadavietes, taip pat Irano oro gynybos priemones ir raketų paleidimo aikšteles.

Ukraina gavo dokumentus, kuriuose išdėstyti Rusijos planai 2026–2027 m. Anot Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, priešo tikslai neturi nieko bendra su realybe, rašo „RBC-Ukraine“....

Rusijos Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotojas ir buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas padarė virtinę provokuojančių pareiškimų apie JAV ir Izraelio karinę kampaniją prieš Iraną. Pasak jo, netrukus gali prasidėti Trečiasis pasaulinis karas, jei JAV prezidentas Donaldas Trumpas tęs savo kursą. Jo žodžius cituoja Rusijos žiniasklaida. „Jei Trumpas tęs savo beprotišką nusikalstamą politinių režimų keitimo kursą, Trečiasis pasaulinis karas neabejotinai prasidės.

Rusijos universitetai virto verbavimo punktais, skirtais pritraukti jaunimą į ginkluotųjų pajėgų gretas. Universitetų administracijos iš Kremliaus gavo griežtas kvotas dėl dieninių studijų studentų, kurie turi pasirašyti karinę sutartį, skaičiaus, rašo leidinys „Military“. Kadangi kalinių ištekliai išseko, Kremlius pakeitė strategiją ir dabar verbuoja jaunimą. Leidinio žurnalistų duomenimis, rektoriai ir dekanai tapo karo mašinos dalimi.

Pirmadienį Didžioji Britanija evakavo vieną iš savo bazių Kipre, o Kipro vyriausybė – antrą pagal dydį šalies oro uostą, pirmiau paskelbusi, kad buvo sunaikinti du dronai, skridę Akrotirio link. Tai įvyko praėjus keletui valandų po to, kai, anot Kipro prezidento Nikoso Christodoulideso, Akrotirio bazėje sudužo Irano dronas „Shahed“, padarydamas nedidelę žalą. Naujienų agentūros AFP korespondentas apie vidurdienį vietos laiku (10.00 val.

Irano islamo revoliucinė gvardija (IRGC) pirmadienį perspėjo, kad Jungtinės Valstijos „nebebus saugios“, trečią dieną po bendrų JAV ir Izraelio atakų prieš Islamo Respubliką. „Priešas turėtų žinoti, kad jų laimingos dienos baigėsi ir jie nebebus saugūs niekur pasaulyje, net savo namuose“, – valstybinei televizijai perduotame pareiškime teigė gvardijos pajėgos, kurios prižiūri jos užsienio operacijas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, tęsdamas savo spaudos konferenciją, teigė, kad JAV yra „gerokai priekyje mūsų laiko prognozių“, kurios siekė keturias-penkias savaites, rašo „Sky News“. Jis sako, kad JAV turi „galimybių tęsti tai [karą] gerokai ilgiau“, atsakydamas į teiginius, esą jis nori užbaigti konfliktą „labai greitai“. „Man nebūna nuobodu, čia nėra nieko nuobodaus“, – priduria D. Trumpas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasiūlė Artimųjų Rytų šalims pagalbą numušant Irano gamybos „Shahed“ dronus, tačiau su viena sąlyga. Interviu „Bloomberg“ jis pareiškė, kad Ukraina galėtų padėti, jei arabų šalių lyderiai įtikintų Maskvą sutikti su paliaubomis. „Siūlyčiau štai ką: Artimųjų Rytų lyderiai palaiko gerus santykius su rusais. Jie galėtų paprašyti Rusijos įgyvendinti mėnesio trukmės paliaubas“, – sakė Ukrainos vadovas.

Prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį, reaguodamas į kritiką, kad jo karas su Iranu neturi aiškaus tikslo, išvardijo keturis uždavinius, įskaitant siekį užtikrinti, kad šalis niekada neįgytų branduolinio ginklo. Jis teigė, kad smūgiai buvo „paskutinė ir geriausia galimybė“ smogti Iranui – ilgamečiam Jungtinių Valstijų priešininkui. „Mūsų tikslai yra aiškūs“, – sakė jis per renginį Baltuosiuose rūmuose po to, kai JAV pareigūnai pateikė įvairių JAV ir Izraelio puolimo priežasčių.