Izraeliečių ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu ketvirtadienį pareiškė, kad Izraelis labai apgailestauja, jog per smūgį į vienintelę Gazos Ruožo katalikų bažnyčią žuvo žmonių. „Izraelis labai apgailestauja, kad paklydęs šaudmuo pataikė į Gazos Šventosios Šeimos bažnyčią. Kiekviena prarasta nekalta gyvybė yra tragedija“, – sakė B. Netanyahu.

Trečiadienį Islandijos pietvakariuose esančiame Reikjaneso pusiasalyje išsiveržė ugnikalnis, pranešė meteorologijos tarnybos. Tai buvo devintasis nuo 2023 m. pabaigos išsiveržimas šiame regione. Tiesioginėse vaizdo transliacijose buvo matyti iš plyšio žemėje besiveržianti lava. Islandijos meteorologijos tarnyba pranešė, kad išsiveržimas prasidėjo prieš pat 4 val. vietos (7 val. Lietuvos) laiku.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir jo kolega Ukrainoje Volodymyras Zelenskis dirba ties „mega sandoriu“, pagal kurį JAV įsigytų karo lauke išbandytus Ukrainos dronus, o Kyjivas įsipareigotų pirkti ginklus iš Amerikos, sakė Ukrainos prezidentas, rašo „New York Post“. Anot Ukrainos prezidento, paskutinių derybų su JAV prezidentu Donaldu Trumpu metu, šalių lyderiai susitelkė ties susitarimu, kuris numato abipusę JAV ir Ukrainos paramą oro technologijų srityje.

Praėjus penkeriems metams po „Brexito“, Vokietija ir Jungtinė Karalystė oficialiai padėjo naują pagrindą savo santykiams – pasirašė plataus masto draugystės sutartį. Ketvirtadienį per ceremoniją Londono Viktorijos ir Alberto muziejuje kancleris Friedrichas Merzas ir JK ministras pirmininkas Keiras Starmeris pasirašė 27 puslapių sutartį, prie kurios pridėtas 17 punktų veiksmų planas.

JAV smūgiai prieš Irano branduolinius objektus birželį, anot žiniasklaidos, nebuvo tokie sėkmingi, kaip teigė JAV vadovybė. Pasak stoties „NBC News“, kuri remiasi pareigas einančiais ir buvusiais vyriausybės atstovais, naujas vertinimas parodė, kad didžia dalimi sugriautas tik vienas iš trijų branduolinių kompleksų. Esą sėkmingai smogta branduoliniam objektui Forde. Ten vykdytas urano sodrinimas sustabdytas iki dvejų metų laikotarpiui.

Rusija, dronais atakavusi Ukrainoje esančią Lenkijos gamyklą, pažeidė tarptautinę teisę, Maskvai pareiškė Varšuva. Rusijos dronai naktį iš antradienio į trečiadienį atakavo Lenkijos valdomą „Barlinek“ medinių grindų gamyklą Vinycios mieste, Ukrainos vidurio vakaruose, ir padarė didelę žalą, dėl kurios gamykla negalės veikti mažiausiai pusę metų.

Lenkija dar labiau stiprina pasienio su Lietuva kontrolę, praneša RMF24. Lenkijos pasieniečiai pastebėjo, kad migrantai bando iš Lietuvos į Lenkiją patekti ne keliais, bet daugiausia per miškus ir laukus. Patrulių skaičiaus padidinimas prie sienos su Lietuva yra vienas iš rezultatų, pasiektų po pirmųjų dienų, kai buvo atnaujinti laikini sienų patikrinimai būtent su Lietuva ir Vokietija.

Ukrainos ginkluotųjų sausumos pajėgų poligone Černihivo srityje kursantas atidengė ugnį į instruktorius – žuvo du seržantai. Policija sulaikė šaulį ir pradėjo tyrimą dėl tyčinio nužudymo, rašo UNN. Remiantis preliminaria informacija, incidentas įvyko poligone, priklausančiame Ukrainos ginkluotosioms sausumos pajėgoms. Liudininkų teigimu, seržantai buvo mirtinai sužeisti ir žuvo vietoje. Pasak jų, kursantas kiekvienam iš jų paleido kontrolinius šūvius į galvą.

Opozicijos mero areštas Bulgarijoje trečiadienį sukėlė naujus protestus, o kritikai teigia, kad jam pateikti kaltinimai korupcija yra politiškai motyvuoti. Blagomiras Kocevas, trečiojo pagal dydį Balkanų šalies miesto Varnos meras, buvo sulaikytas praėjusią savaitę ir apkaltintas lėšų pasisavinimu savo partijos finansavimui. Politikas neigia kaltinimus, o jo rėmėjai kaltina vyriausybę manipuliuojant teismine sistema, siekiant daryti spaudimą politiniams oponentams.

Vokietijos vyriausybė paneigė JAV prezidento Donaldo Trumpo teiginį, esą pirmosios „Patriot“ oro gynybos sistemos jau keliauja iš Vokietijos į Ukrainą. Kaip praneša leidinys SRF, Vokietijos gynybos ministerijos atstovas pareiškė, jog vyriausybei nėra žinoma apie tokį tiekimą. „Negaliu patvirtinti, kad šiuo metu kas nors būtų siunčiama. Apie tai man nėra žinoma“, – teigė atstovas.

Europos Komisija (EK) trečiadienį pristatė pasiūlymą dėl plataus užmojo beveik 2 trln. eurų siekiančios daugiametės finansinės programos, tačiau Vokietija netruko išreikšti prieštaravimų. Vokietija pareiškė, kad negali priimti 2028–2034 metų Europos Sąjungos (ES) biudžeto, kurį EK vadovė Ursula von der Leyen pavadino „ambicingiausiu kada nors pasiūlytu“. Ūkininkų sąjungos taip pat greitai pasisakė prieš bloko siūlomas didžiulių žemės ūkio subsidijų reformas.

Lietuvą aplenkęs vasaros karštis pasiekė net poliarinį ratą. Suomijos šiaurėje, Kalėdų Senelio kaimelyje, termometrų stulpeliai pakilo aukščiau 30 laipsnių karščio. Įprastai vasaromis ten vyrauja bent 10 laipsnių vėsesnė temperatūra. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Kalėdų Senelio kaimelis Laplandijoje, šiaurės Suomijoje, visiems asocijuojasi su sniegu, šalčiu ir elnių traukiamomis rogėmis.

Per Rusijos antskrydį Dobropilios centrinėje aikštėje žuvo vienas žmogus ir daugiau kaip 20 buvo sužeista, baiminamasi, kad nuo nuolaužomis gali būti įstrigę daugiau žmonių, pranešė pareigūnai. Pasak srities pareigūnų, Rusija numetė 500 kg bombą ant Dobropilios, esančios vos už 20 km nuo fronto linijos. „Atnaujinta informacija apie Dobropilios apšaudymą (...) Vienas žmogus žuvo ir 21 buvo sužeistas“, – socialiniame tinkle sakė Donecko srities gubernatorius Vadymas Filaškinas.

Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybė antradienį paskelbė, kad Anglijos mokyklose paaugliai bus mokomi, kaip kovoti su mizoginija, internete plintant seksistiniam turiniui, kurį propaguoja tokie vadinamieji „manosferos“ nuomonės formuotojai kaip Andrew Tate'as. Švietimo departamentas pranešė, kad 11–18 metų moksleiviams bus rengiamos pamokos, kuriose jie bus supažindinami su „priverstinio celibato“ arba „inselių“ kultūra ir pornografijos bei mizoginijos sąsajomis.

Maskvoje, Lietuviškame bulvare, įvyko masinės muštynės, kuriose dalyvavo mažiausiai 30 žmonių, trečiadienio vakarą pranešė „Telegram“ naujienų kanalas „Mash“. Anot naujienų kanalo, incidentas įvyko Maskvos Jasenevo rajone. Liudininkų teigimu, visi dalyviai buvo ginkluoti, o kai kurie jų dėvėjo kaukes. Yra sužeistų. „Mash“ duomenimis, viskas įvyko Lietuvos bulvare, priešais vaikų polikliniką. Minia vyrų šaukė ir purškė vienas kitam pipirines dujas.

Europos Komisija trečiadienį pasiūlė iki dviejų trilijonų eurų padidinti ilgalaikį biudžetą, Europai susiduriant su sudėtingais iššūkiais – nuo užjūrio konkurencijos iki Rusijos agresijos prie jos sienų. Už biudžetą atsakingas EK narys Piotras Serafinas pristatė 2028-2034 m. finansavimo planą, kuriuo siekiama skatinti bloko ekonominį konkurencingumą, remti Ukrainą ir patenkinti tradicinius Europos pinigų gavėjus, pavyzdžiui, ūkininkus. „Kita MFF (Daugiametė finansinė programa – red.

Izraelio ultraortodoksų partija „Šas“, anot šalies žiniasklaidos, ketina pasitraukti iš ministro pirmininko Benjamino Netanyahu valdančiosios koalicijos. Tai reikštų, kad vyriausybės vadovas neteks daugumos parlamente. Apie savo pasitraukimą iš valdančiosios koalicijos antradienį paskelbė ir kita ultraortodoksų partija „Vieningasis Toros judaizmas“ (UTJ). UTJ šį žingsnį argumentavo tuo, kad nebuvo priimtas įstatymo projektas, atleidžiantis nuo karinės tarnybos griežtai religingus vyrus.

Europos Sąjunga (ES) svarsto galimybę panaudoti iš įšaldyto Rusijos turto gautą pelną panaudoti naujam 10 mlrd. JAV dolerių karinės pagalbos Ukrainai paketui, kurį pasiūlė JAV prezidentas Donaldas Trumpas, praneša „The Telegraph“. Pagal svarstomą planą pajamos iš beveik 200 mlrd. eurų ES užblokuoto Rusijos centrinio banko turto galėtų būti panaudotos kaip dalis Europos šalių įnašo į naująjį gynybos fondą.

Jungtinių Tautų (JT) būstinėje Niujorke tarptautiniai pasiuntiniai šį mėnesį aptars Izraelio ir palestiniečių konflikto dėl dviejų valstybių sprendimą prieš rugsėjį numatytą valstybių vadovų susitikimą, trečiadienį pranešė Prancūzijos diplomatinis šaltinis. Konferenciją, kuriai pirmininkautų Prancūzija ir Saudo Arabija, buvo planuota surengti birželio viduryje.

Vašingtonas kalbasi su Izraeliu ir Sirija po to, kai izraeliečiai bombardavo Sirijos kariuomenės būstinę Damaske, trečiadienį pareiškė vyriausiasis JAV diplomatas ir išreiškė susirūpinimą dėl šio išpuolio. „Kalbamės su abiem pusėmis, visomis susijusiomis pusėmis, ir tikimės, kad pavyks viską užbaigti, tačiau esame labai susirūpinę“, – sakė JAV valstybės sekretorius Marco Rubio.

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas trečiadienį atvyko oficialaus vizito į Čeliabansko sritį. „Telegram“ kanalas „Agenstvo“ paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti V. Putino kortežas važiuojantis Magnitogorsku.

Analitikai skambina pavojaus varpais: Kinija, Rusija, Iranas ir Šiaurės Korėja pamažu sudaro pavojingą karinį aljansą, kurį Vakarų žiniasklaida jau vadina naująja „blogio ašimi“ – CRINK (Kinija, Rusija, Iranas, Šiaurės Korėja), rašoma vokiečių „Bild“. Šios šalys vis labiau koordinuoja savo veiksmus technologijų, žvalgybos ir ginkluotės srityse. Ryškus pavyzdys – Irano bepiločiai „Shahed“, kurie gaminami Rusijoje, juose montuojami kiniški komponentai, o juos surenka Šiaurės Korėjos darbininkai.

Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei trečiadienį pareiškė manąs, kad Izraelio atakų prieš šalį per 12 dienų trukusį karą tikslas buvo susilpninti Teherano santvarką ir sukelti neramumus. „Agresoriai apskaičiavo ir suplanavo susilpninti sistemą, taikydamiesi į tam tikrus veikėjus ir jautrius Irano centrus“, – savo internetinėje svetainėje paskelbtame pareiškime teigė A. Kharmenei.

Izraelis trečiadienį paskelbė, kad smogė Sirijos kariuomenės vadavietei, ir pažadėjo tęsti atakas, jei vyriausybė neatitrauks savo pajėgų iš teritorijų šalies pietuose. Pietų Sirijoje neseniai įvyko mirtini susirėmimai tarp drūzų ir beduinų genčių. „Prieš trumpą laiką (Izraelio kariuomenė) smogė Sirijos režimo karinio štabo įėjimui Damasko apylinkėse Sirijoje“, – sakoma Izraelio kariuomenės išplatintame pranešime.

„Sky News“ saugumo ir gynybos analitikas Michaelas Clarke‘as teigia, kad po naktinių Rusijos smūgių Ukrainai buvo perduota svarbi žinia, kuri nepatiks JAV prezidentui Donaldui Trumpui – Maskva ir toliau tęs savo karinius veiksmus. „Žinia, kurią rusai siunčia likusiam pasauliui, yra tokia: „Mes tęsime veiksmus“, – paaiškino M. Clarke‘as.

Islamistų grupuotės „Hamas“ aukšto rango pareigūnas trečiadienį atmetė teiginius apie pažangą derybose dėl paliaubų Gazos Ruože. Jis pridūrė, kad grupuotė dar negavo žemėlapių, kuriuose būtų parodytas Izraelio pasitraukimas iš palestiniečių teritorijos. „(Izraelis) dar nepateikė jokių naujų ar patikslintų žemėlapių dėl karinių pajėgų išvedimo iš Gazos Ruožo“, – naujienų agentūrai AFP nurodė „Hamas“ politinio biuro narys Bassemas Naimas.

Įgyvendinant tai, ką valdžios institucijos vadina nauja antikorupcine iniciatyva, Rusijos pietinės Rostovo srities policijos pareigūnams kompensuojamos pinigų sumos, kurios jiems pasiūlomos kaip kyšiai, antradienį pareiškė regiono policijos viršininkas, praneša leidinys „The Moscow Times“. Vidaus reikalų ministerijos Rostovo srities padalinio vadovas Aleksandras Rečickis žurnalistams sakė, kad tiems pareigūnams, kurie atsisako kyšių, dabar bus visiškai kompensuojama, o tai yra atlygis už jų sąž...

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagaliau rado būdą, kaip apginkluoti Ukrainą: jis pasiūlė Europos sąjungininkams finansuoti Ukrainai siunčiamus amerikietiškus ginklus. NATO generalinis sekretorius Markas Rutte liepos 14 d. paminėjo šalis, kurios yra pasirengusios dalyvauti ginklų pirkimo programoje, tačiau dviejų iš šių šalių ambasadų JAV aukšti pareigūnai teigė apie planą sužinoję tik tada, kai jis jau buvo paskelbtas.

Latvija pristatė Ukrainai naują karinę pagalbą, kad padėtų toliau gintis nuo Rusijos invazijos – Kyjivui suteikti Latvijoje pagaminti šarvuočiai „Patria“. Baltijos valstybė, Europos Sąjungos ir NATO narė, perdavė Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms 15 Latvijoje pagamintų šarvuočių „Patria 6x6“. Apie tai antradienio vakarą per Latvijos ministrės pirmininkės Evikos Silinios vizitą Kyjive pranešė Latvijos valstybės kanceliarija ir Gynybos ministerija.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija antradienį paskelbė apie penkių „nusikaltėlių neteisėtų svetimšalių“ deportavimą iš Jungtinių Valstijų į trečiąją šalį – nedidelę Afrikos karalystę Esvatinį. „Šie nusikaltėliai neteisėti svetimšaliai yra tokie išskirtinai barbariški, kad jų gimtosios šalys atsisakė priimti juos atgal“, – tinkle „X“ parašė Vidaus saugumo departamento pareigūnai. Kaip teigiama, deportuoti vyrai yra Vietnamo, Laoso, Jemeno, Kubos ir Jamaikos piliečiai.

Karo stebėsenos organizacija antradienį pranešė, kad pietų Sirijos Suveidos provincijoje žuvo mažiausiai 203 žmonės. Tai – atnaujintas aukų skaičius po kelias dienas trukusių susirėmimų, dėl kurių buvo dislokuotos vyriausybės pajėgos.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad šalies Teisingumo departamentas turėtų paviešinti visus „patikimus“ tyrimo dėl liūdnai pagarsėjusio seksualinio nusikaltėlio Jeffrey‘io Epsteino duomenis, taip siekdamas numalšinti savo paties šalininkų kritikos audrą dėl to, kaip jis tvarkosi su šia byla.

Ukrainos karinė žvalgyba (HUR) „paralyžiavo“ vienos didžiausių Rusijos kariuomenei dronus tiekiančių įmonių „Gaskar Group“ veiklą, rašo „Kyiv Independent“, remdamasis šaltiniu žvalgyboje. Kibernetinė ataka buvo vykdyta bendradarbiaujant su Ukrainos kibernetiniais savanoriais ir nukreipta prieš „Gaskar“ vidinį tinklą ir serverių infrastruktūrą. Pasak šaltinio, HUR gavo prieigą prie daugiau nei 47 terabitų techninių duomenų, susijusių su Rusijos dronų gamyba.

Ukrainos saugumo tarnyba ir Nacionalinė policija sulaikė šešis Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) agentus, kurie ruošėsi sprogdinti Ukrainos gynėjus naudodami savadarbius sprogstamuosius įtaisus. Apie tai pranešė Ukrainos saugumo tarnyba. Visus įtariamuosius Rusijos specialiosios tarnybos užverbavo per „Telegram“ kanalus, siūlydamos lengvą uždarbį. Du sabotažo grupės nariai buvo sulaikyti Kyjive, kai bandė padėti sprogmenis prie vieno iš regiono karinių dalinių.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad jo nustatytas 50 dienų ultimatumas Maskvai dėl taikos sutarties su Ukraina sudarymo gali būti sutrumpintas. Taip pat jis pabrėžė, kad jei per šį laikotarpį susitarimas nebus pasiektas, tai „bus labai blogai“, rašo „The Moscow Times“. „Nemanau, kad 50 dienų yra labai ilgas laikas. Šis terminas gali baigtis anksčiau“, – sakė D. Trumpas antradienį.